|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Pasienis
|
|
|
Tranzitu per Kybartus vykstančius keleivinius traukinius nuolat tikrina muitininkai ir pasieniečiai.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Valstybės sienos apsaugos pareigūnai kiek sutriko, kai Rusijos pilietis tranzitiniame traukinyje pasiprašė politinio prieglobsčio. Dešimt dienų užsienietį globoję pasieniečiai dabar laukia Migracijos departamento sprendimo.
Įteikė raštą
Tokių istorijų, kokia pirmąją šių metų dieną nutiko Kybartų užkardos pareigūnams, pasitaiko gana retai. Vėlų sausio 1-osios vakarą budėję pasieniečiai drauge su muitininkais kaip įprastai nuvyko tikrinti apie 23 val. į Lietuvą įriedėjusio tranzitinio traukinio Kaliningradas–Maskva. Muitininkai žvalgėsi, ar užsienio piliečiai negabena per Lietuvą draudžiamų daiktų, o pasieniečiai tikrino beįmingančių keleivių dokumentus.
Tačiau, prisiartinus prie snaudžiančio pusamžio vyro, šis staiga pašoko ir ištiesė popieriaus lapą su rusiškai surašytu tekstu. Perskaitę raštą pareigūnai suprato, kad užsienio šalies pilietis prašosi politinio prieglobsčio mūsų šalyje. Tokie atvejai pasieniečių tarnyboje nėra dažni – paskutinis Kybartų užkardoje buvo prieš trejus metus. Tačiau pareigūnai nesutriko ir veikė pagal instrukcijas.
Kai kitos šalies pilietis mūsų šalyje pasiprašo politinio prieglobsčio, pagal tarptautinius įsipareigojimus pareigūnai turi reaguoti nedelsdami. Mat politinio prieglobsčio prašytojas, vos išreiškęs pageidavimą, tą pačią minutę įgauna neliečiamybę.
Taigi 54-erių Sergejus buvo iškart apsuptas Lietuvos pareigūnų ir išlaipintas iš traukinio. Tai pamatę kiti traukinio keleiviai negalėjo suprasti, kas dedasi, tad liko apstulbę.
Ruošėsi iš anksto
Sergejus buvo nugabentas į Kybartų užkardą, kur yra įrengtas specialus prieglobsčio prašytojo kambarys. Kol Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašytojų prašymus, šie gali gyventi užkardoje, specialiai tam įrengtose patalpose, nemokamai naudotis visais patogumais ir gauti maitinimą.
Beje, jei prieglobsčio prašytojas turi savų pinigų, jis gali išvykti iš užkardos teritorijos į parduotuvę ar kitą įstaigą. Tačiau neliečiamybę turintį asmenį visur lydi pareigūnų apsauga.
Sergejus Lietuvos pasieniečių apsuptyje praleido daugiau nei savaitę. Vyras pasakojo gyvenąs Rusijos gilumoje, o į Kaliningradą atskridęs lėktuvu specialiai tam, kad galėtų sėsti į tranzitinį traukinį ir pasiprašyti politinio prieglobsčio.
Beje, prašymą suteikti prieglobstį užsienietis gali pateikti tik Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas. Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio, bet atvyko į šalį arba yra joje neteisėtai (be vizos arba galiojančio kelionės dokumento), prašyti prieglobsčio jis turi nedelsdamas, nes jam gali būti pritaikyta atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Taigi rusas buvo puikiai susipažinęs su Lietuvos įstatymais ir žinojo, kad būtent Kybartuose, įlipus pareigūnams, reikia nieko nelaukti ir iškloti savo ketinimus. Politinio prieglobsčio prašytojas, vos išreiškęs pageidavimą, tą pačią minutę įgauna neliečiamybę.
Pagrindo neįžvelgė
Sergejus prisipažino jokių giminių ar kitų ryšių su mūsų šalimi neturintis, tad savaip įsivaizdavo gyvenimą Europos Sąjungos valstybėje. Beje, tam, kad užsieniečiui būtų suteiktas prieglobstis, jo prašymas turi būti motyvuotas. Toks asmuo turi išdėstyti visus faktus ir nurodyti priežastis, dėl kurių, jo nuomone, būtina suteikti prieglobstį.
Vis dėlto Sergejaus laiške Migracijos departamento pareigūnai neįžvelgė nieko tokio, dėl ko rusas negali gyventi savo valstybėje ir turėtų būti apgyvendintas Lietuvoje.
Užsienietis nenurodė, jog savoje šalyje būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Jo rašte nebuvo baimės dėl pavojaus gyvybei ar sveiktai, saugumui, kad grįžęs į Rusiją gali būti kankinamas, su juo būtų nežmoniškai elgiamasi ir pan. Vyras tiesiog norėjo gyventi laisvoje šalyje, ir tiek.
Išnagrinėję ruso prašymą Migracijos departamento pareigūnai Kybartų užkardai atsiuntė raštą, jog Sergejui nesuteikiamas politinis prieglobstis bei papildoma apsauga. Taigi pareigūnams nebeliko teisinio pagrindo prižiūrėti užsienietį.
Tačiau Sergejui palikta teisė skųsti Migracijos departamento sprendimą ir laukti pakartotinio svarstymo.
Išsiuntė į Pabradę
Vis dėlto Kybartų užkardos pareigūnai nusprendė, kad jų darbo patalpos nėra pritaikytos tam, jog užsienietis čia apsistotų ilgesniam laikui ir lauktų pakartotinių svarstymų. Juolab kad atsiradusios papildomos funkcijos trukdė tiesioginiam pasieniečių darbui. Dešimt dienų pareigūnai turėjo rūpintis Sergejaus maitinimo, higienos reikmėmis, apsauga.
Tad pasienio rinktinė kreipėsi į teismą, kad Sergejui būtų pakeista alternatyvi sulaikymui priemonė ir jis būtų apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Pareigūnai motyvavo, jog neturi galimybių užsieniečiui užtikrinti tinkamų gyvenimo, higienos sąlygų, medicinos paslaugų, maitinimo, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo.
Teismas tenkino pasieniečių prašymą. Rusą leista apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre iki balandžio 10 d., kol bus priimti sprendimai dėl tolesnio Sergejaus statuso mūsų šalyje.
Valstybės sienos apsaugos pareigūnai kiek sutriko, kai Rusijos pilietis tranzitiniame traukinyje pasiprašė politinio prieglobsčio. Dešimt dienų užsienietį globoję pasieniečiai dabar laukia Migracijos departamento sprendimo. |
Tokių istorijų, kokia pirmąją šių metų dieną nutiko Kybartų užkardos pareigūnams, pasitaiko gana retai. Vėlų sausio 1-osios vakarą budėję pasieniečiai drauge su muitininkais kaip įprastai nuvyko tikrinti apie 23 val. į Lietuvą įriedėjusio tranzitinio traukinio Kaliningradas–Maskva. Muitininkai žvalgėsi, ar užsienio piliečiai negabena per Lietuvą draudžiamų daiktų, o pasieniečiai tikrino beįmingančių keleivių dokumentus.
Tačiau, prisiartinus prie snaudžiančio pusamžio vyro, šis staiga pašoko ir ištiesė popieriaus lapą su rusiškai surašytu tekstu. Perskaitę raštą pareigūnai suprato, kad užsienio šalies pilietis prašosi politinio prieglobsčio mūsų šalyje. Tokie atvejai pasieniečių tarnyboje nėra dažni – paskutinis Kybartų užkardoje buvo prieš trejus metus. Tačiau pareigūnai nesutriko ir veikė pagal instrukcijas.
Kai kitos šalies pilietis mūsų šalyje pasiprašo politinio prieglobsčio, pagal tarptautinius įsipareigojimus pareigūnai turi reaguoti nedelsdami. Mat politinio prieglobsčio prašytojas, vos išreiškęs pageidavimą, tą pačią minutę įgauna neliečiamybę.
Taigi 54-erių Sergejus buvo iškart apsuptas Lietuvos pareigūnų ir išlaipintas iš traukinio. Tai pamatę kiti traukinio keleiviai negalėjo suprasti, kas dedasi, tad liko apstulbę.
Sergejus buvo nugabentas į Kybartų užkardą, kur yra įrengtas specialus prieglobsčio prašytojo kambarys. Kol Migracijos departamentas nagrinėja prieglobsčio prašytojų prašymus, šie gali gyventi užkardoje, specialiai tam įrengtose patalpose, nemokamai naudotis visais patogumais ir gauti maitinimą.
Beje, jei prieglobsčio prašytojas turi savų pinigų, jis gali išvykti iš užkardos teritorijos į parduotuvę ar kitą įstaigą. Tačiau neliečiamybę turintį asmenį visur lydi pareigūnų apsauga.
Sergejus Lietuvos pasieniečių apsuptyje praleido daugiau nei savaitę. Vyras pasakojo gyvenąs Rusijos gilumoje, o į Kaliningradą atskridęs lėktuvu specialiai tam, kad galėtų sėsti į tranzitinį traukinį ir pasiprašyti politinio prieglobsčio.
Beje, prašymą suteikti prieglobstį užsienietis gali pateikti tik Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas. Jeigu užsienietis ieško prieglobsčio, bet atvyko į šalį arba yra joje neteisėtai (be vizos arba galiojančio kelionės dokumento), prašyti prieglobsčio jis turi nedelsdamas, nes jam gali būti pritaikyta atsakomybė už neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką.
Taigi rusas buvo puikiai susipažinęs su Lietuvos įstatymais ir žinojo, kad būtent Kybartuose, įlipus pareigūnams, reikia nieko nelaukti ir iškloti savo ketinimus.
Politinio prieglobsčio prašytojas, vos išreiškęs pageidavimą, tą pačią minutę įgauna neliečiamybę.
Sergejus prisipažino jokių giminių ar kitų ryšių su mūsų šalimi neturintis, tad savaip įsivaizdavo gyvenimą Europos Sąjungos valstybėje. Beje, tam, kad užsieniečiui būtų suteiktas prieglobstis, jo prašymas turi būti motyvuotas. Toks asmuo turi išdėstyti visus faktus ir nurodyti priežastis, dėl kurių, jo nuomone, būtina suteikti prieglobstį.
Vis dėlto Sergejaus laiške Migracijos departamento pareigūnai neįžvelgė nieko tokio, dėl ko rusas negali gyventi savo valstybėje ir turėtų būti apgyvendintas Lietuvoje.
Užsienietis nenurodė, jog savoje šalyje būtų persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Jo rašte nebuvo baimės dėl pavojaus gyvybei ar sveiktai, saugumui, kad grįžęs į Rusiją gali būti kankinamas, su juo būtų nežmoniškai elgiamasi ir pan. Vyras tiesiog norėjo gyventi laisvoje šalyje, ir tiek.
Išnagrinėję ruso prašymą Migracijos departamento pareigūnai Kybartų užkardai atsiuntė raštą, jog Sergejui nesuteikiamas politinis prieglobstis bei papildoma apsauga. Taigi pareigūnams nebeliko teisinio pagrindo prižiūrėti užsienietį.
Tačiau Sergejui palikta teisė skųsti Migracijos departamento sprendimą ir laukti pakartotinio svarstymo.
Vis dėlto Kybartų užkardos pareigūnai nusprendė, kad jų darbo patalpos nėra pritaikytos tam, jog užsienietis čia apsistotų ilgesniam laikui ir lauktų pakartotinių svarstymų. Juolab kad atsiradusios papildomos funkcijos trukdė tiesioginiam pasieniečių darbui. Dešimt dienų pareigūnai turėjo rūpintis Sergejaus maitinimo, higienos reikmėmis, apsauga.
Tad pasienio rinktinė kreipėsi į teismą, kad Sergejui būtų pakeista alternatyvi sulaikymui priemonė ir jis būtų apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Pareigūnai motyvavo, jog neturi galimybių užsieniečiui užtikrinti tinkamų gyvenimo, higienos sąlygų, medicinos paslaugų, maitinimo, kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl prieglobsčio suteikimo.
Teismas tenkino pasieniečių prašymą. Rusą leista apgyvendinti Užsieniečių registracijos centre iki balandžio 10 d., kol bus priimti sprendimai dėl tolesnio Sergejaus statuso mūsų šalyje.
Publikuota: 2019-03-05 10:21:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|