|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Praėjus parai ar dviem nuo ligos pradžios pasireiškia bėrimas.
Shutterstock.com nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nors atrodė, kad tymai jau seniai išnaikinti ir jais žmonės sirgo nebent pokaryje, šios ligos protrūkis parodė, jog turime elgtis atsakingai. Tymų komplikacijos gali grėsti mirtimi, o liūdniausia, kad nuo pacientų jau užsikrėtė ir keli medikai.
Prieš porą dešimtmečių
Mūsų rajono gydytojai kol kas su nerimu stebi situaciją Vilniuje, Kaune ir Visagine, kur nuo pacientų tymais užsikrėtė keli gydytojai ir slaugytojos. Kol kas aiškinamasi, ar nuo personalo negalėjo užsikrėsti daugiau pacientų, su kuriais medikai bendravo.
Vilkaviškio šeimos medicinos centro pediatrė Angelija Bakšienė sakė, kad jai paskutinį tymų atvejį mūsų rajone teko matyti prieš porą dešimtmečių. Tada susirgo vaikas, kuris nebuvo skiepytas. Ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė su tymais susidūrė tik pradėjusi dirbti Vilkaviškyje 1992 metais. Tąkart taip pat sirgo neskiepytas mažylis.
Vaikai tymų vakcina skiepijami, kai jiems sukanka 15 mėnesių, ir revakcinuojami 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina (MMR). Mūsų šalyje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais ir šią virusinę ligą pavyko įveikti.
Sukurstė straipsnis
Tačiau pastaruoju metu suaktyvėjus prieš skiepus nusiteikusių tėvų judėjimams ir atsisakius skiepyti mažylius dėl neva kylančio pavojaus sveikatai, tymų virusas vėl tapo pavojingas. Mat grėsmė kyla tuomet, kai pasiskiepijusių gyventojų lieka mažiau nei 95 proc. Šiuo metu mūsų šalyje paskiepijama apie 93 proc. mažylių.
A. Bakšienė sakė, kad mūsų rajone skiepų skeptikai nėra labai aktyvūs, tad griežtai atsisakančių skiepyti vaikus tėvų nedaug. Jie motyvuoja tuo, jog kombinuota vakcina MMR neva padidina autizmo riziką.
Anot K. Kubilienės, nežinia kuo pagrįstą tyrimą prieš du dešimtmečius medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbęs gastroenterologas Endriu Veikfildas (Andrew Wakefield) kartu su keliais kolegomis teigė, kad vakcinų sudėtyje esantis gyvsidabris vaiko organizme gali sukelti neurologinių pakitimų. E. Veikfildo tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje neskiepyti vaikų minėta vakcina. Nors vėliau atliktais tyrimais straipsnyje išdėstyti teiginiai buvo paneigti, pasėta panika išliko iki šiol.
Gyvsidabrio nebėra
Medikai gali nuraminti, jog Lietuvoje ir Europoje nebėra vakcinų, kuriose būtų gyvsidabrio. Jis buvo dedamas ankstesniais metais, kai vakcinos būdavo daugiadozėje pakuotėje, ir tai užkirsdavo kelią antrinei infekcijai. Tačiau dabartiniu metu tokios rizikos nėra, mat vakcinos fasuojamos vienadozėmis pakuotėmis.
Paskaitas apie skiepų naudą tėvams skaitanti gydytoja A. Bakšienė sakė, kad paskleisti gandai apie vakcinas sukelia daug neigiamų padarinių, nes kažkada įveiktos ligos tampa vėl pavojingos.
– Geriau aktyvūs tėveliai kovotų su klimato tarša, chemizuotu maistu, tikrai keliančiais pavojų vaikų sveikatai, o ne su skiepais, – kalbėjo didelę patirtį turinti medikė. Paskleisti gandai apie vakcinas sukelia daug neigiamų padarinių, sėja paniką.
K. Kubilienė sakė, kad MMR vakcina su autizmu negali būti susijusi jau vien dėl to, kad ja skiepijami vaikai tik nuo 15 mėn., o autizmas pastebimas daug ankstyvesniame amžiuje, kai vaikai dar nebūna skiepyti.
Medikės pripažino, jog mūsų rajone kategoriškai atsisakančiųjų skiepytis MMR vakcina – tik pavieniai atvejai. Tėvai įsiklauso į medikų informaciją apie tai, kokie pavojai gali kilti, jeigu neskiepytas vaikas susirgs tymais, ir geriau nerizikuoja mažylių sveikata.
Plinta žaibiškai
Medikus tymai gąsdina dėl to, kad ši liga linkusi komplikuotis ir gali baigtis mirtimi, o specifinio gydymo nėra. Beje, iš vakcinomis kontroliuojamų ligų tymai mirtimi gali baigtis dažniausiai.
Tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Kaip paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas, tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių jie plinta koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Pavyzdžiui, vienas sergantis gripu asmuo gali užkrėsti iki 4 žmonių, o tymų viruso nešiotojas – iki 18 asmanų.
Virusas labai jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl galimybė užsikrėsti lauke yra labai maža. Vis dėlto, atsidūrus su sergančiuoju vienoje patalpoje, tikimybė užsikrėsti siekia 90–95 proc.
Linkusi komplikuotis
Kadangi tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9, o kartais net iki 17–21 paros, simptomus galite pajusti vėlai ir net pamiršti, jog teko bendrauti su sergančiuoju.
Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas leidžiasi žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Pavojingiausia, kad sergant tymais neretai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, taip pat krupas, kai pakenkiama gerkloms, ar net smegenų uždegimas (encefalitas).
Pasaulyje jau daugiau nei 40 metų nuo tymų skiepijama gyvų susilpnintų virusų vakcina antraisiais vaiko gyvenimo metais. Tačiau kilus grėsmei užsikrėsti tymais skiepijami ir suaugę asmenys.
Tokio tymų protrūkio, koks fiksuojamas dabar, šalyje nebuvo daug metų. Iki 1980-ųjų, kai pradėta pasaulinė vakcinacija, kasmet nuo šios ligos buvo registruojama apie pustrečio milijono mirčių. Užpernai visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Pernai Europos regione nustatyta apie 70 tūkst. tymų atvejų, 72 ligoniai mirė.
Nors atrodė, kad tymai jau seniai išnaikinti ir jais žmonės sirgo nebent pokaryje, šios ligos protrūkis parodė, jog turime elgtis atsakingai. Tymų komplikacijos gali grėsti mirtimi, o liūdniausia, kad nuo pacientų jau užsikrėtė ir keli medikai. |
Mūsų rajono gydytojai kol kas su nerimu stebi situaciją Vilniuje, Kaune ir Visagine, kur nuo pacientų tymais užsikrėtė keli gydytojai ir slaugytojos. Kol kas aiškinamasi, ar nuo personalo negalėjo užsikrėsti daugiau pacientų, su kuriais medikai bendravo.
Vilkaviškio šeimos medicinos centro pediatrė Angelija Bakšienė sakė, kad jai paskutinį tymų atvejį mūsų rajone teko matyti prieš porą dešimtmečių. Tada susirgo vaikas, kuris nebuvo skiepytas. Ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Kristina Kubilienė su tymais susidūrė tik pradėjusi dirbti Vilkaviškyje 1992 metais. Tąkart taip pat sirgo neskiepytas mažylis.
Vaikai tymų vakcina skiepijami, kai jiems sukanka 15 mėnesių, ir revakcinuojami 6–7 metų amžiaus. Skiepijama kombinuota tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcina (MMR). Mūsų šalyje nuo tymų pradėta skiepyti 1964 metais ir šią virusinę ligą pavyko įveikti.
Tačiau pastaruoju metu suaktyvėjus prieš skiepus nusiteikusių tėvų judėjimams ir atsisakius skiepyti mažylius dėl neva kylančio pavojaus sveikatai, tymų virusas vėl tapo pavojingas. Mat grėsmė kyla tuomet, kai pasiskiepijusių gyventojų lieka mažiau nei 95 proc. Šiuo metu mūsų šalyje paskiepijama apie 93 proc. mažylių.
A. Bakšienė sakė, kad mūsų rajone skiepų skeptikai nėra labai aktyvūs, tad griežtai atsisakančių skiepyti vaikus tėvų nedaug. Jie motyvuoja tuo, jog kombinuota vakcina MMR neva padidina autizmo riziką.
Anot K. Kubilienės, nežinia kuo pagrįstą tyrimą prieš du dešimtmečius medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbęs gastroenterologas Endriu Veikfildas (Andrew Wakefield) kartu su keliais kolegomis teigė, kad vakcinų sudėtyje esantis gyvsidabris vaiko organizme gali sukelti neurologinių pakitimų. E. Veikfildo tyrimas paskatino kai kuriuos tėvus visame pasaulyje neskiepyti vaikų minėta vakcina. Nors vėliau atliktais tyrimais straipsnyje išdėstyti teiginiai buvo paneigti, pasėta panika išliko iki šiol.
Medikai gali nuraminti, jog Lietuvoje ir Europoje nebėra vakcinų, kuriose būtų gyvsidabrio. Jis buvo dedamas ankstesniais metais, kai vakcinos būdavo daugiadozėje pakuotėje, ir tai užkirsdavo kelią antrinei infekcijai. Tačiau dabartiniu metu tokios rizikos nėra, mat vakcinos fasuojamos vienadozėmis pakuotėmis.
Paskaitas apie skiepų naudą tėvams skaitanti gydytoja A. Bakšienė sakė, kad paskleisti gandai apie vakcinas sukelia daug neigiamų padarinių, nes kažkada įveiktos ligos tampa vėl pavojingos.
– Geriau aktyvūs tėveliai kovotų su klimato tarša, chemizuotu maistu, tikrai keliančiais pavojų vaikų sveikatai, o ne su skiepais, – kalbėjo didelę patirtį turinti medikė.
Paskleisti gandai apie vakcinas sukelia daug neigiamų padarinių, sėja paniką.
K. Kubilienė sakė, kad MMR vakcina su autizmu negali būti susijusi jau vien dėl to, kad ja skiepijami vaikai tik nuo 15 mėn., o autizmas pastebimas daug ankstyvesniame amžiuje, kai vaikai dar nebūna skiepyti.
Medikės pripažino, jog mūsų rajone kategoriškai atsisakančiųjų skiepytis MMR vakcina – tik pavieniai atvejai. Tėvai įsiklauso į medikų informaciją apie tai, kokie pavojai gali kilti, jeigu neskiepytas vaikas susirgs tymais, ir geriau nerizikuoja mažylių sveikata.
Medikus tymai gąsdina dėl to, kad ši liga linkusi komplikuotis ir gali baigtis mirtimi, o specifinio gydymo nėra. Beje, iš vakcinomis kontroliuojamų ligų tymai mirtimi gali baigtis dažniausiai.
Tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti lašeliniu būdu per orą ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu.
Kaip paaiškino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas, tymų virusai yra ypač lakūs, todėl nesiėmus specialių priemonių jie plinta koridoriais, laiptinėmis, ventiliacijos kanalais, instaliacijų šachtomis ir pan. Pavyzdžiui, vienas sergantis gripu asmuo gali užkrėsti iki 4 žmonių, o tymų viruso nešiotojas – iki 18 asmanų.
Virusas labai jautrus ultravioletiniams spinduliams, todėl galimybė užsikrėsti lauke yra labai maža. Vis dėlto, atsidūrus su sergančiuoju vienoje patalpoje, tikimybė užsikrėsti siekia 90–95 proc.
Kadangi tymų inkubacinis periodas trunka nuo 7–9, o kartais net iki 17–21 paros, simptomus galite pajusti vėlai ir net pamiršti, jog teko bendrauti su sergančiuoju.
Liga prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1–2 dienų nuo ligos pradžios išberia, pirmiausia – galvos srityje, vėliau bėrimas leidžiasi žemyn, apima liemenį, galūnes. Bėrimui nykstant, jo vietoje dar kurį laiką išlieka rusva pigmentacija.
Pavojingiausia, kad sergant tymais neretai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, taip pat krupas, kai pakenkiama gerkloms, ar net smegenų uždegimas (encefalitas).
Pasaulyje jau daugiau nei 40 metų nuo tymų skiepijama gyvų susilpnintų virusų vakcina antraisiais vaiko gyvenimo metais. Tačiau kilus grėsmei užsikrėsti tymais skiepijami ir suaugę asmenys.
Tokio tymų protrūkio, koks fiksuojamas dabar, šalyje nebuvo daug metų. Iki 1980-ųjų, kai pradėta pasaulinė vakcinacija, kasmet nuo šios ligos buvo registruojama apie pustrečio milijono mirčių. Užpernai visame pasaulyje nuo tymų infekcijos mirė 110 tūkst. žmonių. Pernai Europos regione nustatyta apie 70 tūkst. tymų atvejų, 72 ligoniai mirė.
Publikuota: 2019-02-27 11:20:31
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|