|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-02-25 16:17
|
|
|
Kad nusiaurėjančias Vištyčio vėjo malūno sienas būtų galima pasiekti iki pat viršaus, aplink statinį teko sukonstruoti specialius pastolius.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Senajam Vištyčio malūnui pražūti neleista – jis rengiamas nauju rūbu ir regioninio parko lankytojų akis turėtų džiuginti dar ilgus metus.
Būklė sparčiai blogėjo
Šiuo metu medinis Vištyčio statinys, kuriame prieš daug metų buvo malami grūdai, iš išorės malūno neprimena. Jį dengia specialiai rangovų pritaikytas aštuonkampis pastolių „rentinys“, vietoje senosios kepurės – patikimai sumontuotas „gobtuvas“, nuo lietaus ir stiprių vėjų pridengiantis tiek patį malūną, tiek prie jo dirbančius statybininkus.
Malūną 1925 m. pastatė Jonas Kanapkis, anot senųjų vištyčiokų, labai darbštus žmogus.
Ir miltus malęs, ir muziejumi buvęs vėjo malūnas per devynias dešimtis metų turėjo ne vienus šeimininkus, ėjo iš rankų į rankas. Pernai rajono Savivaldybė jį nupirko iš privataus savininko ir, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai garantavus šio statinio remonto finansavimą, šiemet prasidėjo malūno atnaujinimo darbai.
Gaila, bet per paskutiniuosius kelerius metus medinio statinio būklė labai pablogėjo. Įlūžo jo kepurė, vidun ėmė tekėti vanduo, o iki tol neįtikėtinai gerai išsilaikę vidaus įrenginiai ėmė sparčiau pūti ir pelyti. Jei Vištyčio regioninio parko direkcija nebūtų dėjusi visų pastangų, kad kuo greičiau atkreiptų atsakingų institucijų dėmesį į vertingą kultūros paveldo objektą, Kanapkio malūno laukė liūdna ir greita pabaiga.
Teko gilintis į paveldo subtilybes
Šiuo metu aštuonkampis malūnas „nurengiamas“: čia dirbantys UAB „Vilkasta“ statybininkai ardo lauko lenteles ir atidengia apatinį vainiką, laikantį kertines sijas. Šios demontuojamos ir, atnaujinus karkasą, bus pakeistos naujomis lietuviškomis drebulinėmis lentelėmis.
Ruošiantis pastatą atnaujinti, „Vilkastos“ statybos darbų vadovas Rolandas Kepenis daug domėjosi senosiomis technologijomis, studijavo prieškario literatūrą, gilinosi, kaip seniau būdavo dengiami stogai, kaip tvirtinamos lentelės ir kokios jos turi būti, kad kuo labiau atitiktų autentišką stilių.
Patiems rangovams teko sugalvoti, kaip sumontuoti specialius pastolius. Juk malūnas – ne stačiakampis namas, jo sienos į viršų eina siauryn. Tad reikėjo suktis iš situacijos ir prie pastolių primontuoti specialias konstrukcijas, kad jomis užlipus iki viršaus būtų įmanoma pasiekti nusiaurėjančias malūno sienas.
Statinio išorė bus kaip įmanoma priartinta prie ankstesnio vaizdo: daugelį metų be sparnų it be rankų stovėjusiam malūnui vėl bus pritaisyta vėjų rožė ir įspūdingi 10 metrų ilgio sparnai, sujungti iš beveik pusmetrio skersmens sijų.
Tiesa, sparnai malimo įrenginių nebesuks, nes visas mechanizmas jau per daug sugadintas.
Malūno vidaus įrenginių būklė, kaip jau minėta, pastaraisiais metais gerokai suprastėjusi. Deja, projekte šių įrenginių atnaujinti nenumatyta, tačiau viliamasi, kad ir šiam svarbiam reikalui ateityje bus skirta lėšų.
Randa visokio „palikimo“
Malūno viduje R. Kepenis rado visą pluoštą ant grindų gulinčių senų nuotraukų reprodukcijų, likusių greičiausiai dar iš muziejaus laikų.
Ant darbų vadovo stalo guli ir nedidelis senovinis oblius – jį darbininkai kadaise buvo užkišę už sijų ir, matyt, pamiršę užkalė lentelėmis.
– Randame ir kitų dalykų, pavyzdžiui, 1970-ųjų stiklo butelių. Viską, ką randame, surenkame ir atiduosime regioninio parko direkcijai. Prisakiau vyrams, kad, gink Dieve, nieko sau neimtų – paskui naktį vaidensis, – juokavo darbų vadovas.
Besišnekant su R. Kepeniu, atėjęs darbininkas kaip tik ant stalo padeda dar vieną radinį – plastikinę dėžutę su įvairiomis smulkmenomis. Jos viduje įdėtas raštas liudija, jog tai yra... lobis. Tiesa, ne visai tikras, o viena iš visame pasaulyje garsaus „Geocaching“ žaidimo slėptuvių. Įprastai tokie „lobiukai“, kurių yra milijonai įvairiuose pasaulio kampeliuose, slepiami vietose, kurios kažkuo įdomios, turi kultūrinę, pažintinę ar istorinę vertę. Dėžutėje esančiame raštelyje palikti parašai liudija, kad šį vertingą Vilkaviškio krašto objektą jau aplankė daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Darbų vadovas pažada, kad malūną atnaujinus slėptuvė grįš į savo vietą ir lauks kitų lobių medžiotojų, atvykstančių apžiūrėti vertingo Suvalkijos krašto paveldo.
Daugiau nebesugadins
Matydami atnaujinamą malūną rajono gyventojai džiaugiasi. Tiesa, atsiranda ir dvejojančių, jog remonto darbai pradėti netinkamu laiku – pačiame viduržiemyje.
Tačiau specialistai tvirtina, kad laukta jau ir taip per ilgai, tad brangi kiekviena diena. Be to, oro sąlygos dirbant su medžiu neturi jokios reikšmės, juolab kad tos sąlygos šią žiemą nėra labai blogos.
– Juk mes patys saugome ir siekiame, kad niekur niekam nebūtų pakenkta. Jei dabar bus kas nors sugadinta – mums patiems teks ir taisyti. Bet tiek, kiek buvo pakenkta paskutiniu metu, kiek iki šio laiko į vidų buvo prilyta ir pripustyta sniego, kiek priaugo pelėsio – blogiau jau tikrai nebus. Juolab kad mes viską esame uždangstę. Juk ir patiems čia dirbti reikia, nenorime, jog ant galvų lytų, – kalbėjo R. Kepenis.
Buvo pats geriausias
Tuo tarpu senieji vištyčiokai žinią, kad bus atnaujinamas senasis vėjo malūnas, sutiko su dideliu džiaugsmu.
– Labai smagu, jog malūnas pagaliau atnaujinamas. Dalyvavau susitikime, kai buvo aptariamas jo likimas, gal ir per aršiai kalbėjau, – juokėsi malūno kaimynystėje, senajame malūnininko name, gyvenanti Irena Auštrienė. – Bet šis malūnas man labai svarbus! O dabar smagu matyti, kaip vyrai dirba. Tikrai laukiau šitos dienos.
– Nuo mažens prie jo sukinėjausi. Būdavo, malūnas mala, o amžinatilsį Jonas Kanapkis jau tašo rąstus, ruošia naujus sparnus! Pats vienas žmogus viską padarydavo. Tai buvo geriausias malūnas visoje apylinkėje!
Netoliese, prie ežero, dar buvo Lapačinsko malūnas, kitas malūnas stovėjo Kregždžiuose. Bet ne tokie jie buvo, ne taip dirbo. O šitas sukdavosi net tada, kai vėjo beveik visai nebūdavo. Daugelis važiuodavo čia, iš Gražiškių atvykdavo, kai didelis vėjas pakildavo. Darbas virė net naktimis. Labai gerai, kad malūną tvarko, – džiaugėsi netoliese gyvenantis Antanas Petras Tupčiauskas.
Išgražėjusį, jau be pastolių malūną gyventojai turėtų pamatyti iki šių metų gruodžio, tada oficialiai numatyta paveldo objekto darbų pabaiga. Tačiau jei niekas nesutrukdys, rangovai žada viską užbaigti greičiau.
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondas
Senajam Vištyčio malūnui pražūti neleista – jis rengiamas nauju rūbu ir regioninio parko lankytojų akis turėtų džiuginti dar ilgus metus. |
Šiuo metu medinis Vištyčio statinys, kuriame prieš daug metų buvo malami grūdai, iš išorės malūno neprimena. Jį dengia specialiai rangovų pritaikytas aštuonkampis pastolių „rentinys“, vietoje senosios kepurės – patikimai sumontuotas „gobtuvas“, nuo lietaus ir stiprių vėjų pridengiantis tiek patį malūną, tiek prie jo dirbančius statybininkus.
Malūną 1925 m. pastatė Jonas Kanapkis, anot senųjų vištyčiokų, labai darbštus žmogus.
Ir miltus malęs, ir muziejumi buvęs vėjo malūnas per devynias dešimtis metų turėjo ne vienus šeimininkus, ėjo iš rankų į rankas. Pernai rajono Savivaldybė jį nupirko iš privataus savininko ir, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai garantavus šio statinio remonto finansavimą, šiemet prasidėjo malūno atnaujinimo darbai.
Gaila, bet per paskutiniuosius kelerius metus medinio statinio būklė labai pablogėjo. Įlūžo jo kepurė, vidun ėmė tekėti vanduo, o iki tol neįtikėtinai gerai išsilaikę vidaus įrenginiai ėmė sparčiau pūti ir pelyti. Jei Vištyčio regioninio parko direkcija nebūtų dėjusi visų pastangų, kad kuo greičiau atkreiptų atsakingų institucijų dėmesį į vertingą kultūros paveldo objektą, Kanapkio malūno laukė liūdna ir greita pabaiga.
Šiuo metu aštuonkampis malūnas „nurengiamas“: čia dirbantys UAB „Vilkasta“ statybininkai ardo lauko lenteles ir atidengia apatinį vainiką, laikantį kertines sijas. Šios demontuojamos ir, atnaujinus karkasą, bus pakeistos naujomis lietuviškomis drebulinėmis lentelėmis.
Ruošiantis pastatą atnaujinti, „Vilkastos“ statybos darbų vadovas Rolandas Kepenis daug domėjosi senosiomis technologijomis, studijavo prieškario literatūrą, gilinosi, kaip seniau būdavo dengiami stogai, kaip tvirtinamos lentelės ir kokios jos turi būti, kad kuo labiau atitiktų autentišką stilių.
Patiems rangovams teko sugalvoti, kaip sumontuoti specialius pastolius. Juk malūnas – ne stačiakampis namas, jo sienos į viršų eina siauryn. Tad reikėjo suktis iš situacijos ir prie pastolių primontuoti specialias konstrukcijas, kad jomis užlipus iki viršaus būtų įmanoma pasiekti nusiaurėjančias malūno sienas.
Statinio išorė bus kaip įmanoma priartinta prie ankstesnio vaizdo: daugelį metų be sparnų it be rankų stovėjusiam malūnui vėl bus pritaisyta vėjų rožė ir įspūdingi 10 metrų ilgio sparnai, sujungti iš beveik pusmetrio skersmens sijų.
Tiesa, sparnai malimo įrenginių nebesuks, nes visas mechanizmas jau per daug sugadintas.
Malūno vidaus įrenginių būklė, kaip jau minėta, pastaraisiais metais gerokai suprastėjusi. Deja, projekte šių įrenginių atnaujinti nenumatyta, tačiau viliamasi, kad ir šiam svarbiam reikalui ateityje bus skirta lėšų.
Malūno viduje R. Kepenis rado visą pluoštą ant grindų gulinčių senų nuotraukų reprodukcijų, likusių greičiausiai dar iš muziejaus laikų.
Ant darbų vadovo stalo guli ir nedidelis senovinis oblius – jį darbininkai kadaise buvo užkišę už sijų ir, matyt, pamiršę užkalė lentelėmis.
– Randame ir kitų dalykų, pavyzdžiui, 1970-ųjų stiklo butelių. Viską, ką randame, surenkame ir atiduosime regioninio parko direkcijai. Prisakiau vyrams, kad, gink Dieve, nieko sau neimtų – paskui naktį vaidensis, – juokavo darbų vadovas.
Besišnekant su R. Kepeniu, atėjęs darbininkas kaip tik ant stalo padeda dar vieną radinį – plastikinę dėžutę su įvairiomis smulkmenomis. Jos viduje įdėtas raštas liudija, jog tai yra... lobis. Tiesa, ne visai tikras, o viena iš visame pasaulyje garsaus „Geocaching“ žaidimo slėptuvių. Įprastai tokie „lobiukai“, kurių yra milijonai įvairiuose pasaulio kampeliuose, slepiami vietose, kurios kažkuo įdomios, turi kultūrinę, pažintinę ar istorinę vertę. Dėžutėje esančiame raštelyje palikti parašai liudija, kad šį vertingą Vilkaviškio krašto objektą jau aplankė daug turistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.
Darbų vadovas pažada, kad malūną atnaujinus slėptuvė grįš į savo vietą ir lauks kitų lobių medžiotojų, atvykstančių apžiūrėti vertingo Suvalkijos krašto paveldo.
Matydami atnaujinamą malūną rajono gyventojai džiaugiasi. Tiesa, atsiranda ir dvejojančių, jog remonto darbai pradėti netinkamu laiku – pačiame viduržiemyje.
Tačiau specialistai tvirtina, kad laukta jau ir taip per ilgai, tad brangi kiekviena diena. Be to, oro sąlygos dirbant su medžiu neturi jokios reikšmės, juolab kad tos sąlygos šią žiemą nėra labai blogos.
– Juk mes patys saugome ir siekiame, kad niekur niekam nebūtų pakenkta. Jei dabar bus kas nors sugadinta – mums patiems teks ir taisyti. Bet tiek, kiek buvo pakenkta paskutiniu metu, kiek iki šio laiko į vidų buvo prilyta ir pripustyta sniego, kiek priaugo pelėsio – blogiau jau tikrai nebus. Juolab kad mes viską esame uždangstę. Juk ir patiems čia dirbti reikia, nenorime, jog ant galvų lytų, – kalbėjo R. Kepenis.
Tuo tarpu senieji vištyčiokai žinią, kad bus atnaujinamas senasis vėjo malūnas, sutiko su dideliu džiaugsmu.
– Labai smagu, jog malūnas pagaliau atnaujinamas. Dalyvavau susitikime, kai buvo aptariamas jo likimas, gal ir per aršiai kalbėjau, – juokėsi malūno kaimynystėje, senajame malūnininko name, gyvenanti Irena Auštrienė. – Bet šis malūnas man labai svarbus! O dabar smagu matyti, kaip vyrai dirba. Tikrai laukiau šitos dienos.
– Nuo mažens prie jo sukinėjausi. Būdavo, malūnas mala, o amžinatilsį Jonas Kanapkis jau tašo rąstus, ruošia naujus sparnus! Pats vienas žmogus viską padarydavo. Tai buvo geriausias malūnas visoje apylinkėje!
Netoliese, prie ežero, dar buvo Lapačinsko malūnas, kitas malūnas stovėjo Kregždžiuose. Bet ne tokie jie buvo, ne taip dirbo. O šitas sukdavosi net tada, kai vėjo beveik visai nebūdavo. Daugelis važiuodavo čia, iš Gražiškių atvykdavo, kai didelis vėjas pakildavo. Darbas virė net naktimis. Labai gerai, kad malūną tvarko, – džiaugėsi netoliese gyvenantis Antanas Petras Tupčiauskas.
Išgražėjusį, jau be pastolių malūną gyventojai turėtų pamatyti iki šių metų gruodžio, tada oficialiai numatyta paveldo objekto darbų pabaiga. Tačiau jei niekas nesutrukdys, rangovai žada viską užbaigti greičiau.
Projektą „Čia – mūsų namai“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Vištyčio malūnas
Publikuota: 2019-02-25 16:17:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|