|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Naudinga
|
|
|
Prieš patekdami ant stalo įvairūs riešutai ir džiovinti vaisiai nukeliauja tolimą kelią ir dar apdorojami cheminėmis medžiagomis, tad prieš valgant juos patartina gerai nuplauti.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Jei praalkę vietoje saldainio į burną įsimesite saują anakardžių, graikinių riešutų ar razinų, pasirinkimas tikrai bus geras. Tačiau mėgaujantis sveikais gardėsiais negalima pamiršti elementarios higienos.
Tiek, kiek telpa saujoje
Džiovinti vaisiai, uogos, riešutai – sveikas ir sotus užkandis. Šios gėrybės neužima daug vietos, tad galime jų nešiotis rankinėje ir, pajutę alkį, puikiausiai užkrimsti, užuot valgę menkaverčius saldumynus.
Džiovintuose vaisiuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, ląstelienos, kuri labai svarbi geram virškinimui palaikyti. Kadangi vaisiams džiūstant išgaruoja vanduo, juose santykinai padaugėja naudingųjų medžiagų ir mikroelementų. Suvalgius saujelę džiovintų vaisių ar riešutų, maistingomis medžiagomis mūsų organizmas aprūpinamas visai dienai – tai puikūs ir natūralūs maisto papildai .
Skirtingi riešutai ir vaisiai turi skirtingų naudingųjų medžiagų, tad norint gauti įvairiapusės ir maksimalios naudos reikėtų valgyti vis kitokius riešutus arba rinktis jų mišinius – žinoma, jei nesate alergiški kuriam nors iš šių vertingų produktų.
Tiesa, dietologai riešutais piktnaudžiauti nerekomenduoja, nes tai – sotus ir kaloringas produktas. Anot mitybos specialistų, riešutų dienos norma – maždaug 30 gramų. Jų reikėtų valgyti maždaug tiek, kiek telpa į vienos rankos saują. Tad riešutai ir džiovinti vaisiai gali būti puikus užkandis, jais labai tinka gardinti salotas, tačiau tai neturėtų tapti pagrindiniu mūsų maistu.
Riešutus sveikiausia valgyti natūralius: be glazūros, nekepintus ir nesūdytus.
Vieni labiausiai užterštų produktų
Tačiau net ir pats sveikiausias maistas gali padaryti žalos, jei jo tinkamai neparuošime.
Daugelis atkreipė dėmesį į prekybos centruose, riešutų ir džiovintų vaisių lentynose, pasirodžiusius užrašus „Prieš vartojant rekomenduojama nuplauti“.
Vis dėlto ne visi į tokius įspėjimus reaguoja rimtai. Ne vienam atrodo, kad nuplauta džiovinta slyva, figa ar migdolas pakeis savo skonines savybes, praras traškumą. Tiesa, yra teigiančiųjų ir atvirkščiai: esą pamirkyti riešutai tampa netgi gardesni ir savo skoniu labiau primena šviežius.
Taigi ar būtina plauti iš parduotuvės parneštus vaisius ir riešutus?
Pakalbinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė buvo kategoriška: tiek riešutus, tiek džiovintus vaisius prieš vartojimą reikia nuplauti, siekiant sumažinti mikrobiologinės taršos pavojų.
„Šie produktai dažniausiai atkeliauja iš tolimųjų kraštų – Uzbekistano, JAV, Kinijos, Irano. Kol riešutai ir džiovinti vaisiai patenka į mūsų kraštus, jie pereina daug įvairių etapų: vaisių derliaus nuėmimo, džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo. Todėl užtikrinti, kad visuose šiuose etapuose bus nepriekaištingai laikomasi higienos bei kitų reikalavimų ir kad produkcijos nebus paveikusios aplinkos sąlygos, sudėtinga. Tiek džiovinti vaisiai, tiek ir riešutai yra produktai, kuriuose dažniausiai aptinkama mikotoksinų – teršalų, o šiuos išskiria grybelis. Tad susiformavusi nuomonė, jog tai – vieni iš labiausiai užterštų produktų, yra pagrįsta“, – teigė inspektorė.
Apdoroja sulfitais
Tiek džiovintus vaisius, tiek įvairius riešutus VMVT specialistė rekomendavo nuplauti nežiūrint į tai, ar juos pirkote fasuotus, ar ne. Tai daryti reikia ne tik dėl galimos mikrobiologinės taršos.
„Įprastai šiems produktams apdoroti naudojamos cheminės medžiagos – sulfitai, kurie, pridėti į maisto produktus, slopina bakterijų augimą, apsaugo produktus nuo parudavimo (tai ypač aktualu vaisiams, daržovėms) ir leidžia produktams ilgiau išlikti tinkamais vartoti. Tačiau apie tai vartotojas turi būti informuotas, etiketėje rašomas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“ arba „Sudėtyje yra sieros dioksido“, nes kai kuriems žmonėms sieros dioksidas ir sulfitai gali sukelti alerginių reakcijų“, – aiškino specialistė.
Apsinuodyti neplautas riešutais tikimybė yra maža. Tačiau tais atvejais, kai riešutai yra užteršti pelėsiu bei jų išskirtais toksinais – aflatoksinais, tuomet žmogus gali apsinuodyti.
Karčių riešutų nevalgykime
„Svarbu paminėti, jog vartotojai, paragavę riešutų, kurių skonis yra karstelėjęs, tokių geriau toliau nevartotų ir išmestų, nes tai – požymis, kad riešutai yra pradėję pelyti. Tačiau aflatoksinai tiek rinkoje, tiek atliekant importo kontrolę yra griežtai kontroliuojami, todėl nustačius šių teršalų likučių, viršijančių teisės aktuose nustatytą didžiausią leistiną kiekį, tokius produktus importuoti draudžiama, o nustačius rinkoje – taikomos rinkos ribojimo priemonės ir nesaugios riešutų partijos yra stabdomos“, – teigė VMVT inspektorė.
Kai kurie specialistai riešutus bei džiovintus vaisius siūlo ne tik plauti, bet ir pamirkyti vandenyje su soda: esą soda neutralizuoja kenksmingų chemikalų poveikį.
Vis dėlto A. Serapinaitė teigė, jog šis būdas nėra toks veiksmingas, nes tai nepadeda sumažinti mikrobiologinės taršos.
„Parsineštus džiovintus vaisius ir riešutus geriau nuplauti tekančiu vandeniu arba pamirkyti vandenyje, o po to juos galima apdoroti ir karštu vandeniu, pakaktų 60 °C. Tokia temperatūra sustabdo ir užkerta kelią mikroorganizmų dauginimuisi“, – tvirtino specialistė.
Kaip išsirinkti kokybiškus riešutus
• Geriausi – nelukštenti riešutai. Apžiūrėkite, kad kevalas nebūtų įtrūkęs, sudaužytas ar kirmino pragraužtas.
• Nelukštenti riešutai turi būti sunkūs. Jei pakračius barška, turbūt yra sužiedėję.
• Jei maišelyje radote riešutą pažeistu kevalu, išimkite. Pradėjęs pūti, jis pakenks ir kitiems.
• Dėmesio: riešutus ir džiovintus vaisius mėgstate ne tik jūs, bet ir kenkėjai. Todėl tiek parduotuvėje semdami šias gėrybes, tiek namuose, imdami jas iš spintelės, užmeskite akį, ar jose nesidraiko voratinkliai ir neįsiveisė maistinių kandžių.
Jei praalkę vietoje saldainio į burną įsimesite saują anakardžių, graikinių riešutų ar razinų, pasirinkimas tikrai bus geras. Tačiau mėgaujantis sveikais gardėsiais negalima pamiršti elementarios higienos. |
Džiovinti vaisiai, uogos, riešutai – sveikas ir sotus užkandis. Šios gėrybės neužima daug vietos, tad galime jų nešiotis rankinėje ir, pajutę alkį, puikiausiai užkrimsti, užuot valgę menkaverčius saldumynus.
Džiovintuose vaisiuose gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų, mikroelementų, ląstelienos, kuri labai svarbi geram virškinimui palaikyti. Kadangi vaisiams džiūstant išgaruoja vanduo, juose santykinai padaugėja naudingųjų medžiagų ir mikroelementų. Suvalgius saujelę džiovintų vaisių ar riešutų, maistingomis medžiagomis mūsų organizmas aprūpinamas visai dienai – tai puikūs ir natūralūs maisto papildai .
Skirtingi riešutai ir vaisiai turi skirtingų naudingųjų medžiagų, tad norint gauti įvairiapusės ir maksimalios naudos reikėtų valgyti vis kitokius riešutus arba rinktis jų mišinius – žinoma, jei nesate alergiški kuriam nors iš šių vertingų produktų.
Tiesa, dietologai riešutais piktnaudžiauti nerekomenduoja, nes tai – sotus ir kaloringas produktas. Anot mitybos specialistų, riešutų dienos norma – maždaug 30 gramų. Jų reikėtų valgyti maždaug tiek, kiek telpa į vienos rankos saują. Tad riešutai ir džiovinti vaisiai gali būti puikus užkandis, jais labai tinka gardinti salotas, tačiau tai neturėtų tapti pagrindiniu mūsų maistu.
Riešutus sveikiausia valgyti natūralius: be glazūros, nekepintus ir nesūdytus.
Tačiau net ir pats sveikiausias maistas gali padaryti žalos, jei jo tinkamai neparuošime.
Daugelis atkreipė dėmesį į prekybos centruose, riešutų ir džiovintų vaisių lentynose, pasirodžiusius užrašus „Prieš vartojant rekomenduojama nuplauti“.
Vis dėlto ne visi į tokius įspėjimus reaguoja rimtai. Ne vienam atrodo, kad nuplauta džiovinta slyva, figa ar migdolas pakeis savo skonines savybes, praras traškumą. Tiesa, yra teigiančiųjų ir atvirkščiai: esą pamirkyti riešutai tampa netgi gardesni ir savo skoniu labiau primena šviežius.
Taigi ar būtina plauti iš parduotuvės parneštus vaisius ir riešutus?
Pakalbinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Algintė Serapinaitė buvo kategoriška: tiek riešutus, tiek džiovintus vaisius prieš vartojimą reikia nuplauti, siekiant sumažinti mikrobiologinės taršos pavojų.
„Šie produktai dažniausiai atkeliauja iš tolimųjų kraštų – Uzbekistano, JAV, Kinijos, Irano. Kol riešutai ir džiovinti vaisiai patenka į mūsų kraštus, jie pereina daug įvairių etapų: vaisių derliaus nuėmimo, džiovinimo, sandėliavimo, transportavimo. Todėl užtikrinti, kad visuose šiuose etapuose bus nepriekaištingai laikomasi higienos bei kitų reikalavimų ir kad produkcijos nebus paveikusios aplinkos sąlygos, sudėtinga. Tiek džiovinti vaisiai, tiek ir riešutai yra produktai, kuriuose dažniausiai aptinkama mikotoksinų – teršalų, o šiuos išskiria grybelis. Tad susiformavusi nuomonė, jog tai – vieni iš labiausiai užterštų produktų, yra pagrįsta“, – teigė inspektorė.
Tiek džiovintus vaisius, tiek įvairius riešutus VMVT specialistė rekomendavo nuplauti nežiūrint į tai, ar juos pirkote fasuotus, ar ne. Tai daryti reikia ne tik dėl galimos mikrobiologinės taršos.
„Įprastai šiems produktams apdoroti naudojamos cheminės medžiagos – sulfitai, kurie, pridėti į maisto produktus, slopina bakterijų augimą, apsaugo produktus nuo parudavimo (tai ypač aktualu vaisiams, daržovėms) ir leidžia produktams ilgiau išlikti tinkamais vartoti. Tačiau apie tai vartotojas turi būti informuotas, etiketėje rašomas užrašas „Sudėtyje yra sulfitų“ arba „Sudėtyje yra sieros dioksido“, nes kai kuriems žmonėms sieros dioksidas ir sulfitai gali sukelti alerginių reakcijų“, – aiškino specialistė.
Apsinuodyti neplautas riešutais tikimybė yra maža. Tačiau tais atvejais, kai riešutai yra užteršti pelėsiu bei jų išskirtais toksinais – aflatoksinais, tuomet žmogus gali apsinuodyti.
„Svarbu paminėti, jog vartotojai, paragavę riešutų, kurių skonis yra karstelėjęs, tokių geriau toliau nevartotų ir išmestų, nes tai – požymis, kad riešutai yra pradėję pelyti. Tačiau aflatoksinai tiek rinkoje, tiek atliekant importo kontrolę yra griežtai kontroliuojami, todėl nustačius šių teršalų likučių, viršijančių teisės aktuose nustatytą didžiausią leistiną kiekį, tokius produktus importuoti draudžiama, o nustačius rinkoje – taikomos rinkos ribojimo priemonės ir nesaugios riešutų partijos yra stabdomos“, – teigė VMVT inspektorė.
Kai kurie specialistai riešutus bei džiovintus vaisius siūlo ne tik plauti, bet ir pamirkyti vandenyje su soda: esą soda neutralizuoja kenksmingų chemikalų poveikį.
Vis dėlto A. Serapinaitė teigė, jog šis būdas nėra toks veiksmingas, nes tai nepadeda sumažinti mikrobiologinės taršos.
„Parsineštus džiovintus vaisius ir riešutus geriau nuplauti tekančiu vandeniu arba pamirkyti vandenyje, o po to juos galima apdoroti ir karštu vandeniu, pakaktų 60 °C. Tokia temperatūra sustabdo ir užkerta kelią mikroorganizmų dauginimuisi“, – tvirtino specialistė.
• Geriausi – nelukštenti riešutai. Apžiūrėkite, kad kevalas nebūtų įtrūkęs, sudaužytas ar kirmino pragraužtas.
• Nelukštenti riešutai turi būti sunkūs. Jei pakračius barška, turbūt yra sužiedėję.
• Jei maišelyje radote riešutą pažeistu kevalu, išimkite. Pradėjęs pūti, jis pakenks ir kitiems.
• Dėmesio: riešutus ir džiovintus vaisius mėgstate ne tik jūs, bet ir kenkėjai. Todėl tiek parduotuvėje semdami šias gėrybes, tiek namuose, imdami jas iš spintelės, užmeskite akį, ar jose nesidraiko voratinkliai ir neįsiveisė maistinių kandžių.
Publikuota: 2019-02-05 14:10:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|