|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2019-01-31 16:59
|
|
|
Vilkaviškyje viešėjęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys teigė darantis viską, kad ūkininkavimo sąlygos Lietuvoje gerėtų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Į susitikimą su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu atvykę ūkininkai nenusivylė. Jie gavo atsakymus į rūpimus klausimus, išgirdo optimistiškai nuteikiančių pažadų.
Dešimtmečio strategija
Į Vilkaviškį G. Surplį atlydėjo gausi komanda. Sykiu atvyko Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika bei kt.
Ūkininkams G. Surplys pristatė savo žemės ūkio viziją. Baigiamoje rengti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje iki 2030 m. bus akcentuojama parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, verslo plėtra kaime bei bendruomenių stiprinimas. Nebus pamiršti ir stambūs ūkiai bei žemės ūkio bendrovės. Tiesa, skirstant paramą jiems nebebus taikomi prioritetai.
Ministro teigimu, norėdami išlikti konkurencingi, ūkininkai privalo burtis į kooperatyvus ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.
„Su Europos Komisija (EK) baigiame išsiderėti, kad kaimo bendruomenių nariai, dirbantys prie įvairių projektų, galėtų už tai gauti atlygį. Tai motyvuotų žmones dirbti dėl kaimo“, – kalbėjo G. Surplys.
Mažiau patikrų
G. Surplys tikino su komanda dedantis pastangas, kad Lietuvos žemdirbiai gautų tokias tiesiogines išmokas, kokios yra kitose ES šalyse. Šiuo metu lietuviai gauna 2–3 kartus mažiau išmokų nei ūkininkaujantieji, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Maltoje ar Kipre. Anot ministro, žemės ūkis yra vienas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, tai leidžia ateityje tikėtis palankių rezultatų.
Ūkininkai taip pat gali tikėtis sulauksiantys mažiau patikrų.
„NMA, VMVT, „Ekoagros“, Valstybinė augalininkystės tarnyba tarpusavyje derasi, kad vietoje įprastų trijų–keturių patikrų liktų viena. Norime, jog šios institucijos daugiau dėmesio skirtų konsultacijoms“, – teigė ŽŪM ministras.
Jis sakė, kad bus skiriamas didelis dėmesys ūkininkų ir kaimo gyventojų konsultavimui. ŽŪM dėl to derasi su VšĮ „Versli Lietuva“ bei kitomis įmonėmis, kurios regionuose skatintų ne tik verslo, bet ir inovacijų bei technologijų plėtrą.
Projektų rengimą palengvino
G. Surplys vilkaviškiečius pagyrė, jog šie aktyviai naudojasi ES parama melioracijos įrenginiams tvarkyti. Dar likę apie 23 mln. eurų melioracijai skirtų ES lėšų, dėl to ministras siūlė žemdirbiams ir toliau naudotis parama.
Jis ragino domėtis naujais ES paramos kvietimais, kurių dalis prasidės nuo kovo 1 d. Šiemet gauti paramą turėtų būti paprasčiau, o paraiškų vertinimas ir projektų rengimas neturėtų užtrukti taip ilgai, kaip ankstesniais metais.
Ministro teigimu, daugeliu atvejų užpildyti paraišką ar parengti projektą turėtų būti taip lengva, kad ūkininkai tą padaryti galės patys, be konsultantų.
„Kai kada nebus prašoma pateikti nei komercinių pasiūlymų, nei finansinių apskaitos dokumentų. Dabar sudarytos kone idealios sąlygos naudotis parama tiems, kurie iki šiol to nedarė.
Vienas iš svarbiausių pakeitimų – nelieka apribojimo, jog gavus vieną paramą negalima pretenduoti į kitą. Laukia karšta metų pradžia, tad būkite aktyvūs ir naudokitės proga“, – ūkininkus ragino ministras.
Melioracijos reikalai
Viena iš opiausių visos Lietuvos žemės ūkio problemų – visiškai nusidėvėję melioracijos įrenginiai. Ministro patarėja Aušra Kalantaitė vilkaviškiečiams sakė, kad nors iki šiol valstybė nemažai investavo į šių įrenginių būklės gerinimą, tačiau jie tvarkyti nesistemingai, todėl bendro efekto nepasiekta.
„Vis dėlto melioracijos ateitis – šviesi. Per artimiausius 10–15 metų ketiname renovuoti visą melioracijos sistemą. Papildomos rinkliavos iš ūkininkų nebus. Į kuriamą vandentvarkos fondą bus dedamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat pinigai, gauti iš valstybinės žemės nuomos ir pardavimo“, – kalbėjo A. Kalantaitė.
Jautriausios temos
Didesnį dėmesį ministerija žada skirti keliams ir jų būklei. Šiais metais planuojama šalies savivaldybėms išdalyti 10 milijonų eurų žvyrkeliams asfaltuoti.
„Rajonus pasieksiančios sumos nebus labai didelės, tačiau leisime pačioms bendruomenėms, o ne kelių direkcijai nuspręsti, kuriuos kelius išasfaltuoti. Jei projektas pasiteisins, ateityje jis galėtų tapti tęstinis“, – svarstė ŽŪM vadovas.
Viena iš jautriausių žemės ūkio temų – pieno gamintojų santykiai su perdirbėjais. Ne vienus metus Lietuvos pienininkai priversti parduoti žaliavą už itin mažas supirkimo kainas, šios problemos nepavyko išspręsti nė vienam buvusiam žemės ūkio ministrui. G. Surplys informavo, kad netrukus už pieną bus mokama pagal 3 grupes, nors iki šiol jo gamintojai buvo skirstyti net į 10 grupių.
„Už pieną bus mokama pagal tai, ar patys ūkininkai jį pristato į perdirbimo įmones, ar šios produkciją superka iš ūkių arba iš supirkimo punktų. Skaidrinsime priedų mokėjimo tvarką. Informaciją, kas, kiek ir kur moka, ūkininkai galės matyti viename interneto puslapyje. Tai jiems padės su perdirbėjais derantis dėl geresnių sąlygų“, – svarstė ministras.
Maras – neišvengiamas
G. Surpliui nebuvo naujiena, kad mūsų rajone nemažai žalos padaro vilkai. Ministras teigė, jog nuo šiol gyventojai dėl vilkų patirs mažiau nuostolių, nes už plėšrūnų papjautą gyvulį bus kompensuojama reali jo vertė. Jei gyvulys buvo veislinis, bus mokama kaip už veislinį, jei patelė vaikinga, kompensacijos suma bus dviguba. Ūkininkai galės naudotis parama apsaugos nuo vilkų priemonėms įsigyti.
VMVT direktorius D. Remeika ragino vilkaviškiečius išlikti budrius ir ruoštis artėjantiems afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiams. Rajone yra 1014 kiaulių augintojų – tai didžiausias skaičius šalyje. Pasak specialisto, AKM virusas ūkininkų tvartuose – neišvengiamas, 95 proc. ligos židinių užfiksuojama birželio–rugsėjo mėnesiais.
Ūkininkų pasiūlymai
Rajono žemdirbiai svečiams turėjo nemažai klausimų. Ūkininkas Arūnas Maksvytis klausė, kodėl Lietuvoje superkamų grūdų drėgmė pagal bazinius rodiklius privalo būti ne didesnė nei 14 proc., nors daugelyje Europos valstybių kartelė nuleista daug žemiau. Ministras žadėjo reaguoti į šią pastabą ir peržiūrėti nuo 2003 m. nekeistus grūdų kokybės standartus.
Žemdirbiai siūlė ministerijos atstovams susitarti su EK dėl palankesnių sąlygų žirnių augintojams. Dabar ūkininkai negali naudoti augalų apsaugos priemonių. ŽŪM 1-ojo ES paramos skyriaus vyr. specialistas Tadas Švilpauskas atsakė, kad šis klausimas jau buvo aptartas su Briuselio atstovais, tačiau šie kaip alternatyvą siūlė žalinimui skirtą plotą padidinti nuo 5 iki 7 proc. Tas ŽŪM pasirodė nepriimtina. Vis dėlto T. Švilpauskas žadėjo mėginti tartis, kad ūkininkai galėtų rinktis: didinti žalinimui skirtą plotą iki 7 proc. ir naudoti augalų apsaugos priemones ar tenkintis dabartinėmis sąlygomis.
Specialistas informavo, kad iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio išbrauktos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijos į jį vėl gali būti sugrąžintos. Tam dar turi pritarti EK.
Ministras G. Surplys keliems aktyviausiems rajono ūkininkams įteikė padėkas. Jas gavo Remigijus Alavočius, Gintautas Jurgelaitis, Jolanta ir Vidmantas Kailiai bei Saulius Vasiliauskas. Padėka taip pat įteikta Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui Rimui Janulevičiui.
Į susitikimą su žemės ūkio ministru Giedriumi Surpliu atvykę ūkininkai nenusivylė. Jie gavo atsakymus į rūpimus klausimus, išgirdo optimistiškai nuteikiančių pažadų. |
Į Vilkaviškį G. Surplį atlydėjo gausi komanda. Sykiu atvyko Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Erikas Bėrontas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Darius Remeika bei kt.
Ūkininkams G. Surplys pristatė savo žemės ūkio viziją. Baigiamoje rengti Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje iki 2030 m. bus akcentuojama parama smulkiems ir vidutiniams ūkiams, verslo plėtra kaime bei bendruomenių stiprinimas. Nebus pamiršti ir stambūs ūkiai bei žemės ūkio bendrovės. Tiesa, skirstant paramą jiems nebebus taikomi prioritetai.
Ministro teigimu, norėdami išlikti konkurencingi, ūkininkai privalo burtis į kooperatyvus ir gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.
„Su Europos Komisija (EK) baigiame išsiderėti, kad kaimo bendruomenių nariai, dirbantys prie įvairių projektų, galėtų už tai gauti atlygį. Tai motyvuotų žmones dirbti dėl kaimo“, – kalbėjo G. Surplys.
G. Surplys tikino su komanda dedantis pastangas, kad Lietuvos žemdirbiai gautų tokias tiesiogines išmokas, kokios yra kitose ES šalyse. Šiuo metu lietuviai gauna 2–3 kartus mažiau išmokų nei ūkininkaujantieji, pavyzdžiui, Olandijoje, Vokietijoje, Maltoje ar Kipre. Anot ministro, žemės ūkis yra vienas iš trijų Lietuvos valstybės prioritetų, tai leidžia ateityje tikėtis palankių rezultatų.
Ūkininkai taip pat gali tikėtis sulauksiantys mažiau patikrų.
„NMA, VMVT, „Ekoagros“, Valstybinė augalininkystės tarnyba tarpusavyje derasi, kad vietoje įprastų trijų–keturių patikrų liktų viena. Norime, jog šios institucijos daugiau dėmesio skirtų konsultacijoms“, – teigė ŽŪM ministras.
Jis sakė, kad bus skiriamas didelis dėmesys ūkininkų ir kaimo gyventojų konsultavimui. ŽŪM dėl to derasi su VšĮ „Versli Lietuva“ bei kitomis įmonėmis, kurios regionuose skatintų ne tik verslo, bet ir inovacijų bei technologijų plėtrą.
G. Surplys vilkaviškiečius pagyrė, jog šie aktyviai naudojasi ES parama melioracijos įrenginiams tvarkyti. Dar likę apie 23 mln. eurų melioracijai skirtų ES lėšų, dėl to ministras siūlė žemdirbiams ir toliau naudotis parama.
Jis ragino domėtis naujais ES paramos kvietimais, kurių dalis prasidės nuo kovo 1 d. Šiemet gauti paramą turėtų būti paprasčiau, o paraiškų vertinimas ir projektų rengimas neturėtų užtrukti taip ilgai, kaip ankstesniais metais.
Ministro teigimu, daugeliu atvejų užpildyti paraišką ar parengti projektą turėtų būti taip lengva, kad ūkininkai tą padaryti galės patys, be konsultantų.
„Kai kada nebus prašoma pateikti nei komercinių pasiūlymų, nei finansinių apskaitos dokumentų. Dabar sudarytos kone idealios sąlygos naudotis parama tiems, kurie iki šiol to nedarė.
Vienas iš svarbiausių pakeitimų – nelieka apribojimo, jog gavus vieną paramą negalima pretenduoti į kitą. Laukia karšta metų pradžia, tad būkite aktyvūs ir naudokitės proga“, – ūkininkus ragino ministras.
Viena iš opiausių visos Lietuvos žemės ūkio problemų – visiškai nusidėvėję melioracijos įrenginiai. Ministro patarėja Aušra Kalantaitė vilkaviškiečiams sakė, kad nors iki šiol valstybė nemažai investavo į šių įrenginių būklės gerinimą, tačiau jie tvarkyti nesistemingai, todėl bendro efekto nepasiekta.
„Vis dėlto melioracijos ateitis – šviesi. Per artimiausius 10–15 metų ketiname renovuoti visą melioracijos sistemą. Papildomos rinkliavos iš ūkininkų nebus. Į kuriamą vandentvarkos fondą bus dedamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat pinigai, gauti iš valstybinės žemės nuomos ir pardavimo“, – kalbėjo A. Kalantaitė.
Didesnį dėmesį ministerija žada skirti keliams ir jų būklei. Šiais metais planuojama šalies savivaldybėms išdalyti 10 milijonų eurų žvyrkeliams asfaltuoti.
„Rajonus pasieksiančios sumos nebus labai didelės, tačiau leisime pačioms bendruomenėms, o ne kelių direkcijai nuspręsti, kuriuos kelius išasfaltuoti. Jei projektas pasiteisins, ateityje jis galėtų tapti tęstinis“, – svarstė ŽŪM vadovas.
Viena iš jautriausių žemės ūkio temų – pieno gamintojų santykiai su perdirbėjais. Ne vienus metus Lietuvos pienininkai priversti parduoti žaliavą už itin mažas supirkimo kainas, šios problemos nepavyko išspręsti nė vienam buvusiam žemės ūkio ministrui. G. Surplys informavo, kad netrukus už pieną bus mokama pagal 3 grupes, nors iki šiol jo gamintojai buvo skirstyti net į 10 grupių.
„Už pieną bus mokama pagal tai, ar patys ūkininkai jį pristato į perdirbimo įmones, ar šios produkciją superka iš ūkių arba iš supirkimo punktų. Skaidrinsime priedų mokėjimo tvarką. Informaciją, kas, kiek ir kur moka, ūkininkai galės matyti viename interneto puslapyje. Tai jiems padės su perdirbėjais derantis dėl geresnių sąlygų“, – svarstė ministras.
G. Surpliui nebuvo naujiena, kad mūsų rajone nemažai žalos padaro vilkai. Ministras teigė, jog nuo šiol gyventojai dėl vilkų patirs mažiau nuostolių, nes už plėšrūnų papjautą gyvulį bus kompensuojama reali jo vertė. Jei gyvulys buvo veislinis, bus mokama kaip už veislinį, jei patelė vaikinga, kompensacijos suma bus dviguba. Ūkininkai galės naudotis parama apsaugos nuo vilkų priemonėms įsigyti.
VMVT direktorius D. Remeika ragino vilkaviškiečius išlikti budrius ir ruoštis artėjantiems afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkiams. Rajone yra 1014 kiaulių augintojų – tai didžiausias skaičius šalyje. Pasak specialisto, AKM virusas ūkininkų tvartuose – neišvengiamas, 95 proc. ligos židinių užfiksuojama birželio–rugsėjo mėnesiais.
Rajono žemdirbiai svečiams turėjo nemažai klausimų. Ūkininkas Arūnas Maksvytis klausė, kodėl Lietuvoje superkamų grūdų drėgmė pagal bazinius rodiklius privalo būti ne didesnė nei 14 proc., nors daugelyje Europos valstybių kartelė nuleista daug žemiau. Ministras žadėjo reaguoti į šią pastabą ir peržiūrėti nuo 2003 m. nekeistus grūdų kokybės standartus.
Žemdirbiai siūlė ministerijos atstovams susitarti su EK dėl palankesnių sąlygų žirnių augintojams. Dabar ūkininkai negali naudoti augalų apsaugos priemonių. ŽŪM 1-ojo ES paramos skyriaus vyr. specialistas Tadas Švilpauskas atsakė, kad šis klausimas jau buvo aptartas su Briuselio atstovais, tačiau šie kaip alternatyvą siūlė žalinimui skirtą plotą padidinti nuo 5 iki 7 proc. Tas ŽŪM pasirodė nepriimtina. Vis dėlto T. Švilpauskas žadėjo mėginti tartis, kad ūkininkai galėtų rinktis: didinti žalinimui skirtą plotą iki 7 proc. ir naudoti augalų apsaugos priemones ar tenkintis dabartinėmis sąlygomis.
Specialistas informavo, kad iš mažiau palankių ūkininkauti vietovių žemėlapio išbrauktos Vištyčio ir Gražiškių seniūnijos į jį vėl gali būti sugrąžintos. Tam dar turi pritarti EK.
Ministras G. Surplys keliems aktyviausiems rajono ūkininkams įteikė padėkas. Jas gavo Remigijus Alavočius, Gintautas Jurgelaitis, Jolanta ir Vidmantas Kailiai bei Saulius Vasiliauskas. Padėka taip pat įteikta Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiajam specialistui Rimui Janulevičiui.
Galerija: Susitikimas su žemės ūkio ministru
Publikuota: 2019-01-31 16:59:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|