|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Trys barzdočiai: (iš dešinės) Rimas Bružas, Ralfas Selindžeris ir Aurimas Mockus, greitai rado bendrą kalbą.
Aurimo MOCKAUS nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Izraelyje, Kfar Ruppin kibuce, gyvenantis Vilkaviškio rajono garbės pilietis, „Santakos“ redakcijos 2018 metų nominantas Ralfas Selindžeris sulaukė įdomių svečių. Jį aplankė ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ dalyviai: dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas ir jo draugas verslininkas Aurimas Mockus.
Dviejų tautiečių ekspedicija „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirta lietuvių mokslininko ir rašytojo Antano Poškos kelionei į Indiją paminėti, įgavo netikėtą posūkį, kai nepatekę į Siriją keliautojai nusprendė iš Egipto pasukti į Izraelį.
Feisbuke, Pasaulio lietuvių grupėje, keliauninkai pasiskelbė ieškantys Izraelyje gyvenančių tautiečių, pas kuriuos galėtų apsistoti. Šią žinutę pastebėjo karkliniškis Adas Viliušis. Vaikinas internetu suvedė R. Bružą ir A. Mockų su Vilkaviškio istorijos tyrinėtoju R. Selindžeriu. Šis vyras šeimos namuose priglaudė keliautojus, aprodė apylinkes, papasakojo apie savo veiklas Vilkaviškyje, taip dar kartą pagarsindamas mūsų krašto vardą.
– Kalbant su Ralfu Selindžeriu Vilkaviškio temos tikrai neįmanoma išvengti, tad pažadu, kad su tuo susijęs siužetas kelionės filme tikrai bus, – sakė „Santakos“ pakalbintas R. Bružas. – Džiaugiuosi, jog teko sutikti šį žmogų ir daugiau sužinoti ne tik apie Izraelį.
Kaip tvirtino pats R. Selindžeris, priimti tokius svečius savo namuose jo šeimai buvo didžiulė garbė, malonumas ir privilegija. Pasak Ralfo, šie du neįtikėtini vyrukai, nusprendę iš Lietuvos nukeliauti į Indiją vienu motociklu su „lopšiu“ ir taip pagerbti A. Pošką, patys yra didvyriai.
Iš pradžių dvejojęs ir nelabai norėjęs filmuotis lietuviškame dokumentiniame filme, bet vėliau išgirdęs, kokią ekspediciją yra suplanavę lietuviai, R. Selindžeris priėmė juos kaip artimiausius draugus. Mat keliautojas ir antropologas A. Poška, 1929 m. išsiruošęs į panašią kelionę, prieš 19 metų Izraelio valstybės buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu, nes yra išgelbėjęs keletą žydų tautybės asmenų. Nacių okupacijos periodu (1941–1944 m.) A. Poška dirbo Vilniaus viešosios bibliotekos vadovu ir nuo sunaikinimo išgelbėjo daugiau kaip tūkstantį leidinių, kurie vėliau buvo perkelti į žydų muziejų. Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m., deja, jau praėjus šešeriems metams po A. Poškos mirties, apdovanojo jį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
R. Bružas ir A. Mockus teigė norintys atskleisti šio žmogaus heroizmą.
– Lietuvoje yra daug asmenybių, bet mažai herojų. A. Poška yra vienas iš nepelnytai užmirštų ir neįvertintų žmonių. 1929 metais prasidėjusi jo kelionė į Indiją savo prasme prilygsta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą. Šis žmogus tikslą pasiekė labai sudėtingomis sąlygomis, su ribotu biudžetu, vedamas tik didžiulio noro, – sakė R. Bružas.
Anot keliauninkų, A. Poška buvo didelis humanistas. Gyvendamas ir dirbdamas Indijoje, Egipte, jis atsisakė klasifikuoti žmones į kilmingus ir nekilmingus, europiečius ir vietinius. Dėl to lietuvis keliautojas užsitraukdavo baltaodžių rūstį. Grįždamas iš Indijos, Turkijoje jis parašė straipsnį apie kurdus, buvo įtartas šnipinėjimu ir ištremtas aštuoniems mėnesiams į Bulgariją. Būdamas veiklus žmogus A. Poška ten nesėdėjo sudėjęs rankų. Jis ėmėsi tyrinėti Jono Basanavičiaus 25 metų gyvenimo Bulgarijoje laikotarpį, tad yra nusipelnęs ir Vilkaviškio kraštui.
Grįžęs į Lietuvą vyras dirbo kuklų bibliotekininko darbą. 1940 m. buvo ištremtas į Sibirą, nes atsisakė sunaikinti Nepriklausomybės metais išleistas kai kurių autorių knygas.
Tremtinys A. Poška tėvynėje nebeturėjo galimybės dėstyti, užsiimti akademine veikla. Ir jei ne knygos, mes turbūt mažai apie jį žinotume. Mokslininkas ieškojo atsakymo, kodėl, nepaisant 15 tūkst. kilometrų atstumo, Lietuva ir Indija turi tiek daug sąsajų: esama daug panašių žodžių, panaši medinės architektūros stilistika ir kt.
Prieš 90 metų kartu su bendrakeleiviu Matu Šalčiumi išvykęs A. Poška Bengaliją pasiekė po aštuonerių metų. R. Bružas su A. Mockumi planuoja, kad jų kelionė motociklu truks keletą mėnesių.
Ekspedicijos dalyviai ketina parengti aštuonių laidų ciklą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, maršrutą planuoja pagal to paties pavadinimo A. Poškos knygą ir ketina kuo tiksliau jį atkartoti. LRT televizijos žiūrovai filmą turėtų išvysti šiais metais, greičiausiai balandį.
Keliauninkai tikisi, kad ekspedicija ir filmai apie A. Pošką – pasak jų, Lietuvos Odisėją – visiems laikams grąžins šią asmenybę į mūsų tautos herojų panteoną.
Izraelyje, Kfar Ruppin kibuce, gyvenantis Vilkaviškio rajono garbės pilietis, „Santakos“ redakcijos 2018 metų nominantas Ralfas Selindžeris sulaukė įdomių svečių. Jį aplankė ekspedicijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ dalyviai: dokumentinių filmų kūrėjas Rimas Bružas ir jo draugas verslininkas Aurimas Mockus. |
Dviejų tautiečių ekspedicija „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, skirta lietuvių mokslininko ir rašytojo Antano Poškos kelionei į Indiją paminėti, įgavo netikėtą posūkį, kai nepatekę į Siriją keliautojai nusprendė iš Egipto pasukti į Izraelį.
Feisbuke, Pasaulio lietuvių grupėje, keliauninkai pasiskelbė ieškantys Izraelyje gyvenančių tautiečių, pas kuriuos galėtų apsistoti. Šią žinutę pastebėjo karkliniškis Adas Viliušis. Vaikinas internetu suvedė R. Bružą ir A. Mockų su Vilkaviškio istorijos tyrinėtoju R. Selindžeriu. Šis vyras šeimos namuose priglaudė keliautojus, aprodė apylinkes, papasakojo apie savo veiklas Vilkaviškyje, taip dar kartą pagarsindamas mūsų krašto vardą.
– Kalbant su Ralfu Selindžeriu Vilkaviškio temos tikrai neįmanoma išvengti, tad pažadu, kad su tuo susijęs siužetas kelionės filme tikrai bus, – sakė „Santakos“ pakalbintas R. Bružas. – Džiaugiuosi, jog teko sutikti šį žmogų ir daugiau sužinoti ne tik apie Izraelį.
Kaip tvirtino pats R. Selindžeris, priimti tokius svečius savo namuose jo šeimai buvo didžiulė garbė, malonumas ir privilegija. Pasak Ralfo, šie du neįtikėtini vyrukai, nusprendę iš Lietuvos nukeliauti į Indiją vienu motociklu su „lopšiu“ ir taip pagerbti A. Pošką, patys yra didvyriai.
Iš pradžių dvejojęs ir nelabai norėjęs filmuotis lietuviškame dokumentiniame filme, bet vėliau išgirdęs, kokią ekspediciją yra suplanavę lietuviai, R. Selindžeris priėmė juos kaip artimiausius draugus. Mat keliautojas ir antropologas A. Poška, 1929 m. išsiruošęs į panašią kelionę, prieš 19 metų Izraelio valstybės buvo pripažintas Pasaulio tautų teisuoliu, nes yra išgelbėjęs keletą žydų tautybės asmenų. Nacių okupacijos periodu (1941–1944 m.) A. Poška dirbo Vilniaus viešosios bibliotekos vadovu ir nuo sunaikinimo išgelbėjo daugiau kaip tūkstantį leidinių, kurie vėliau buvo perkelti į žydų muziejų. Lietuvos Respublikos Prezidentas 1998 m., deja, jau praėjus šešeriems metams po A. Poškos mirties, apdovanojo jį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
R. Bružas ir A. Mockus teigė norintys atskleisti šio žmogaus heroizmą.
– Lietuvoje yra daug asmenybių, bet mažai herojų. A. Poška yra vienas iš nepelnytai užmirštų ir neįvertintų žmonių. 1929 metais prasidėjusi jo kelionė į Indiją savo prasme prilygsta lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiui per Atlantą. Šis žmogus tikslą pasiekė labai sudėtingomis sąlygomis, su ribotu biudžetu, vedamas tik didžiulio noro, – sakė R. Bružas.
Anot keliauninkų, A. Poška buvo didelis humanistas. Gyvendamas ir dirbdamas Indijoje, Egipte, jis atsisakė klasifikuoti žmones į kilmingus ir nekilmingus, europiečius ir vietinius. Dėl to lietuvis keliautojas užsitraukdavo baltaodžių rūstį. Grįždamas iš Indijos, Turkijoje jis parašė straipsnį apie kurdus, buvo įtartas šnipinėjimu ir ištremtas aštuoniems mėnesiams į Bulgariją. Būdamas veiklus žmogus A. Poška ten nesėdėjo sudėjęs rankų. Jis ėmėsi tyrinėti Jono Basanavičiaus 25 metų gyvenimo Bulgarijoje laikotarpį, tad yra nusipelnęs ir Vilkaviškio kraštui.
Grįžęs į Lietuvą vyras dirbo kuklų bibliotekininko darbą. 1940 m. buvo ištremtas į Sibirą, nes atsisakė sunaikinti Nepriklausomybės metais išleistas kai kurių autorių knygas.
Tremtinys A. Poška tėvynėje nebeturėjo galimybės dėstyti, užsiimti akademine veikla. Ir jei ne knygos, mes turbūt mažai apie jį žinotume. Mokslininkas ieškojo atsakymo, kodėl, nepaisant 15 tūkst. kilometrų atstumo, Lietuva ir Indija turi tiek daug sąsajų: esama daug panašių žodžių, panaši medinės architektūros stilistika ir kt.
Prieš 90 metų kartu su bendrakeleiviu Matu Šalčiumi išvykęs A. Poška Bengaliją pasiekė po aštuonerių metų. R. Bružas su A. Mockumi planuoja, kad jų kelionė motociklu truks keletą mėnesių.
Ekspedicijos dalyviai ketina parengti aštuonių laidų ciklą „Nuo Baltijos iki Bengalijos“, maršrutą planuoja pagal to paties pavadinimo A. Poškos knygą ir ketina kuo tiksliau jį atkartoti. LRT televizijos žiūrovai filmą turėtų išvysti šiais metais, greičiausiai balandį.
Keliauninkai tikisi, kad ekspedicija ir filmai apie A. Pošką – pasak jų, Lietuvos Odisėją – visiems laikams grąžins šią asmenybę į mūsų tautos herojų panteoną.
Publikuota: 2019-01-28 09:47:36
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|