„Santaka“ / Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti? / Verslas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Verslas

Dalinkitės:  


Vilkaviškio TVIC direktorius Vitas Girdauskas sako, kad individualios įmonės laiptelį jis praleistų.

Autorės nuotr.


Kuriu verslą: kokią įmonės juridinę formą pasirinkti?

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Veikiausiai ne vienas yra pagalvojęs apie savo verslo steigimą, tačiau daugelį stabdo informacijos trūkumas apie kiekvieną juridinę įmonės formą ir su veikla susijusius mokesčius.



Potencialūs verslininkai

Kaip sako Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorius Vitas Girdauskas, dažniausiai smulkusis ir vidutinis verslas renkasi steigti individualias įmones, mažąsias bendrijas, uždarąsias akcines bendroves ar viešąsias įstaigas.

– Nutarus imtis verslo, pirmiausia reikia nuspręsti, kokios rūšies įmonė yra tinkamiausia jūsų tikslams įgyvendinti. Įvertinus norimą prisiimti riziką, galima rinktis ribotos ar neribotos atsakomybės įmonę, – patarė V. Girdauskas. – Mūsų centras visada mielai padės parengti visus įmonės steigimo dokumentus. Aišku, visas anksčiau išvardytas formas galima steigti ir elektroniniu būdu. Mes pernai padėjome įsisteigti dvylikai įmonių. Iš viso rajone jų veikia per 400.

Pasak V. Girdausko, dvigubai tiek asmenų – per 800 – užsiima individualia veikla.



Jei norite dirbti sau

Norintiesiems pradėti savo verslą Lietuvoje nėra būtina įsteigti įmonę. Individuali veikla yra patogus ir pigus būdas pradėti verslą neturint juridinio asmens statuso. Tai tam tikras veiklos būdas dirbti sau. Tam reikia įsigyti verslo liudijimą arba užsiregistruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) ir gauti individualios veiklos pažymą. Nusprendus nutraukti veiklą pagal pažymą, reikia pateikti VMI prašymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po veiklos nutraukimo dienos. Taigi, tiek veiklos pradžia, tiek pabaiga yra greita ir nebrangi. Individualia veikla gali užsiimti kiekvienas fizinis asmuo net ir turėdamas pastovų darbą.


Pasak TVIC direktoriaus, individualią veiklą galima vykdyti pagal verslo liudijimą ir pagal pažymą. Esminis skirtumas tarp šių dviejų būdų yra tas, kad įsigijus verslo liudijimą (vadinamąjį „patentą“), iš anksto reikia sumokėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį, o vykdant veiklą pagal individualios veiklos pažymą pajamų mokestį reikia sumokėti pasibaigus mokestiniam laikotarpiui nuo faktiškai gautų pajamų. Tiesa, su verslo liudijimu galima vykdyti ne visas veiklas, yra baigtinis veiklų sąrašas.

Tam tikrais atvejais Lietuvos teisės aktai gali nustatyti reikalavimą įsteigti įmonę vykdyti tam tikrą veiklą arba turėti licenciją, leidimą ar kitokį dokumentą, suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla, todėl vertėtų pasitikrinti, ar jūsų planuojamai veiklai taikomas toks reikalavimas.

Verslo liudijimas – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra sumokėjęs fiksuoto dydžio pajamų mokestį (nepriklausantį nuo gaunamų pajamų) ir gali verstis tam tikra veikla. Pajamų mokesčio dydį nustato savivaldybės. Svarbu tai, kad pagal verslo liudijimą galima verstis tik tam tikromis individualios veiklos rūšimis.

Įsigijus verslo liudijimą veiklos apskaita yra itin paprasta. Asmenys, kurie veiklos pajamoms apskaityti nenaudoja kasos aparato, turi pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Esant pirkėjo pageidavimui, privaloma išrašyti pirkimo–pardavimo kvitus. Prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500 eurų.


Individualios veiklos pažyma – tai dokumentas, kuris patvirtina, kad asmuo yra įregistravęs vykdomą veiklą savo gyvenamosios vietos VMI ir gali verstis pažymoje nurodyta veikla. Pagal išduodamą pažymą galima vykdyti bet kokio pobūdžio veiklą, išskyrus tam tikrus atvejus, kai yra privaloma įsteigti įmonę arba turėti leidimą, suteikiantį teisę verstis tos rūšies veikla.

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, pajamų mokestis sumokamas nuo faktiškai gautų metinių individualios veiklos pajamų. Apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas iš uždirbtų pajamų galima atimti leidžiamus atskaitymus – išlaidas, patirtas pajamoms uždirbti. Asmuo, vykdantis individualią veiklą pagal pažymą, turi pildyti pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą, taip pat prekių ar paslaugų pirkėjams privalo išduoti vieną iš apskaitos dokumentų: sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą arba kasos aparato kvitą.



Įmonių privalumai ir trūkumai

V. Girdausko teigimu, susiklosčius palankioms sąlygoms, individualiai dirbantys asmenys gali tapti puikiais verslininkais. Dažnai šie žmonės palaipsniui „užaugina“ savo verslą nuo individualios veiklos iki uždarosios akcinės bendrovės. Dažniausiai pradedama nuo individualios įmonės, tačiau pašnekovas prisipažino, kad steigdamas verslą dabar jis pats šį laiptelį praleistų.


Tai kokie gi kiekvienos iš įmonių juridinių formų privalumai ir trūkumai?



Individuali įmonė – nerizikuojantiesiems

Pradėsime nuo individualios įmonės (IĮ). Tai – neribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kuris už neįvykdytas IĮ prievoles atsako savo turtu. IĮ steigėju ir savininku gali būti tik vienas fizinis asmuo. Jis negali būti kitos IĮ savininku. Tokios įmonės steigimas rekomenduojamas, jei pasirinkta veiklos rūšis nerizikinga. Jeigu verslas nepasisektų, IĮ savininkas turės asmeniškai atsakyti už neįvykdytus įmonės įsipareigojimus. Kadangi įstatymai nereikalauja minimalaus pradinio kapitalo, verslą galima pradėti turint gerą idėją bei nedideles pradines lėšas. Šios įmonės privalumas ir yra tas, kad nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui (UAB minimalus įstatinis kapitalas yra 2500 Eur), paprasta pasiimti pelną.

IĮ savininkas bet kuriuo metu gali paimti IĮ pinigus ar kitą turtą savo asmeniniams poreikiams, o UAB to padaryti negalima. Be to, savo įmonėje savininkas gali dirbti vienas, nesudaręs darbo sutarties, todėl reikia mokėti mažesnius mokesčius. Esant reikalui galima įdarbinti ir kitus asmenis. Taip pat IĮ galima lengvai pertvarkyti į UAB. Gerai yra tai, kad jei vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15 proc.

Tačiau yra nemažai trūkumų. Jei verslas nuostolingas, IĮ gali bankrutuoti, o savininkas savo turtu atsako už neįvykdytus IĮ įsipareigojimus. Tokios įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo, jis negali įsteigti IĮ kartu su partneriais, negalima išleisti naujų akcijų, taip pritraukiant lėšų, ir buhalterinė apskaita, palyginti su UAB, daugeliu atvejų nėra paprastesnė.



Mažoji bendrija – nedideliam akcininkų skaičiui

Aukštesnis verslo laiptelis – mažoji bendrija (MB). Tai – ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tokios bendrijos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. MB gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų, gali būti ir vienas steigėjas. Tokia įmonė gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą.

Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, jos nariai moka įnašus. Jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime, o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui. Aišku, galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką. Didelis šios įmonės privalumas yra tas, kad verslininko šeima gali miegoti ramiai: nepasisekus verslui rizikuojama tik savo įnašu. Tokiai įmonei netaikomas minimalaus įstatinio kapitalo dydis, yra galimybė savanoriškai pasitraukti iš verslo, t. y. mažosios bendrijos narys gali išeiti iš bendrijos atsiimdamas savo įnašą, taip pat galima parduoti ar kitaip perleisti nario teises kitiems asmenims.


Didžiausi trūkumai, kad steigėju ar nariu gali būti tik fizinis asmuo, o iš viso jų gali būti ne daugiau kaip 10. Kadangi nėra nustatyta aiški balsavimo ir pelno paskirstymo tvarka, gali būti sunkiau spręsti MB narių tarpusavio ginčus. Mažosios bendrijos buhalterinė apskaita tik kai kuriais atvejais yra paprastesnė nei UAB, pvz., kai MB neturi darbuotojų ar kai nėra PVM mokėtoja.



UAB įsteigti brangiausia

Uždaroji akcinė bendrovė (UAB) yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad akcininkai savo turtu neatsako už UAB neįvykdytas prievoles. Tokios bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2, 5 tūkst. Eur. UAB gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ar juridinių asmenų, o akcininkų skaičius ribojamas iki 249. Akcininkas gali parduoti ar kitaip perleisti savo turimas akcijas.

Svarbiausius sprendimus akcininkai priima balsuodami. Kiekviena akcija suteikia vieną balsą, todėl balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime didžiausią įtaką turi daugiausia akcijų įsigijęs asmuo. UAB privalo būti vadovas, taip pat gali būti sudaromas ir kolegialus valdymo organas – valdyba.

Skirtingai nuo IĮ, nepasisekus verslui akcininkas rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į UAB, taip apsaugodamas savo asmeninį turtą. Privalumas tas, kad, norint pritraukti papildomų lėšų, UAB gali išleisti naujų akcijų, kurių įsigydami akcininkai sumoka nustatytą pinigų sumą. Galima pasitraukti iš verslo perleidžiant UAB akcijas kitiems asmenims ar parduodant verslą. Taip pat, kaip ir MB, jei vidutinis UAB darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. Eur, taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas vietoje įprasto 15 proc. tarifo.


UAB turi tik keletą trūkumų: būtiną 2, 5 tūkst. Eur privalomą įstatinį kapitalą ir tai, kad akcininkai gali išsimokėti UAB uždirbtą pelną tik per dividendus arba gaudami darbo užmokestį. Tačiau tokiu atveju reikės mokėti didelius mokesčius.



VšĮ pelnas – tik atlyginimams

Kai kuriais atvejais galima steigti viešąją įstaigą (VšĮ). Tai – pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą.

VšĮ gali steigti tiek vienas, tiek daugiau fizinių ar juridinių asmenų, o steigėjų skaičius neribojamas.

Įstaigos dalininkai rizikuoja tik tuo turtu, kurį įnešė į VšĮ, nereikia įnešti lėšų įstatiniam kapitalui. Jei mokestinio laikotarpio pajamos iš ūkinės komercinės veiklos neviršija 300 tūkst. Eur, tai 7250 eurų yra neapmokestinami. VšĮ moka pelno mokestį tik nuo ūkinės komercinės veiklos pajamų.

VšĮ gali vykdyti komercinę veiklą ir gauti paramą iš juridinių asmenų bei 2 proc. paramą iš gyventojų.

Yra galimybė pasitraukti iš veiklos perleidžiant dalininko teises kitiems asmenims, taip pat galima pritraukti papildomų lėšų priimant į VšĮ naujų dalininkų.


Trūkumas – kad VšĮ pelnas negali būti išmokamas dalininkams, jie pinigus iš įmonės gali gauti tik išmokant darbo užmokestį. Įstaiga negali būti pertvarkyta į UAB ir gali verstis tik jos įstatuose nurodyta veikla.

Pasak V. Girdausko, žinodami bent tokią pradinę informaciją, galėsite apsispręsti, kokios įmonės jums reikia. Dėl išsamesnės informacijos visada galima kreiptis į Vilkaviškio TVIC.



Publikuota: 2019-01-21 10:27:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai