|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Karjera
|
|
|
Pedagogė Danutė Žilinskienė vaikų lopšeliui-darželiui „Buratinas“ vadovavo pusketvirto dešimtmečio – nuo pat įstaigos įkūrimo.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
35 metai ir 2 dienos – būtent tiek laiko Vilkaviškio vaikų lopšeliui-darželiui „Buratinas“ vadovavo prieš pat Naujuosius metus į užtarnautą poilsį išlydėta direktorė Danutė Žilinskienė. Ji įstaigai vadovavo nuo pat šios įkūrimo.
Jautėsi neįprastai
Daugelis vilkaviškiečių nustebo, kai praėjusią vasarą perskaitė žinią, kad bus skelbiamas konkursas į vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vadovo pareigas. Mažai kas šią įstaigą dar ir dabar įsivaizduoja be ilgametės direktorės D. Žilinskienės. Tiesą pasakius, ji ir pati kiek nustebo, kai sužinojo, jog švietimo įstaigų reformą, susijusią su vadovų kadencijomis, siekiama įgyvendinti anksčiau, nei buvo planuota iš pradžių.
„Žinojau, kad naujos vadovų kadencijos įsigalios nuo 2019 m. pradžios, tačiau maniau, jog ir konkursas į direktoriaus vietą bus skelbiamas tik šiais metais. Jau anksčiau tvirtai apsisprendžiau, kad jame nedalyvausiu. Tai būtų nesąžininga jaunesnių specialistų atžvilgiu. Tiesa, tada dar galvojau, jog bent metus galėsiu dirbti. Vis dėlto viskas vyko daug greičiau ir jau lapkritį įvyko pirmasis konkursas į mano darbo vietą. Nors pretendentų neatsirado, tačiau su Savivaldybės vadovais sutarėme, kad dirbsiu iki gruodžio vidurio“, – kalbėjo D. Žilinskienė.
Kolektyvas buvusią vadovę išlydėjo labai šiltai. Netrūko gražių prisiminimų, padėkos žodžių, šypsenų ir net ašarų. Pati direktorė teigė, jog per savo išleistuves pasijuto tarsi vėl sugrįžusi į pirmą klasę.
„Man pačiai teko išleisti daugybę vaikų bei darbuotojų ir visada tai daryti būdavo šiek tiek liūdna. Vis dėlto šis kartas buvo kitoks, dar nepatirtas. Net ir dabar sunku suvokti, kad jau nereikia anksti keltis ir eiti į darbą. Reikės šiek tiek laiko, kol apsiprasiu“, – tvirtino buvusi įstaigos vadovė.
Ji džiaugėsi, kad į naują gyvenimo etapą žengia kupina jėgų bei energijos. Dabar D. Žilinskienė žada daugiau dėmesio skirti savo vaikams ir anūkams, taip pat didžiausiems pomėgiams – skaitymui bei kelionėms.
Buvo atviras naujovėms
Kai 1984 m. gruodžio mėnesį D. Žilinskienė buvo paskirta vadovauti kuriamam naujam vaikų lopšeliui-darželiui, jis tuomet buvo didžiausias rajone. Toks yra ir šiandieną. Dabar „Buratiną“ lanko apie 230 vaikučių. Panašus jų skaičius išsilaikė beveik visus tuos dešimtmečius.
„Buvo ir lengvesnių, ir sunkesnių laikų. Visuomet stengėmės priimti vaikus iš viso rajono. Trumpai mūsų įstaigoje mokėsi net tuometinės Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos pirmokai. Maždaug prieš dešimtmetį sukūrėme priešmokyklinio amžiaus vaikų trumpo buvimo grupę. Tuomet priešmokyklinis ugdymas dar nebuvo privalomas, tad grupė turėjo didžiulę paklausą“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“ visada siekė bent žingsneliu būti priekyje kitų, buvo atviras naujovėms. Įstaiga viena pirmųjų ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje ėmė dalyvauti europiniuose projektuose, čia jau labai seniai dirba pagalbos vaikui specialistai: psichologė, logopedė ir kt.
„Kai pas mus ėmė dirbti šie specialistai, tokios praktikos dar nebuvo ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Į mūsų įstaigą konsultuoti vaikus veždavo iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio bei kitų aplinkinių vietovių“, – pasakojo D. Žilinskienė.
Ji taip pat prisiminė, kad „Buratinas“ buvo pirmasis rajono vaikų darželis, kuris pasirinko ne tik savo mokymo kryptį, bet net ir diferencijavo ugdymą grupėse. Taip gimė ir grupių pavadinimai („Dainiukai“, „Spalviukai“ bei kt.), kurie simbolizavo, kokios krypties ugdymas vystomas būtent tose grupėse.
„Vaikystė turi būti ne tik žaisminga, bet ir prasminga. Darželinukų amžius – pats imliausias. Ką jiems duosi, tas juose ir pasiliks. Grupes diferencijavome ne vien dėl vaikų, bet ir dėl auklėtojų. Pastebėjau, jog daugelis mūsų pedagogių turi meninį polinkį. Vienos gražiai piešia, kitos – dainuoja, trečios – domisi etnografija ar etnokultūra. Norėjosi, kad jos atskleistų visą savo potencialą, tad nevaržiau jų kūrybinės laisvės“, – pasakojo buvusi įstaigos vadovė. Darželinukų amžius – pats imliausias. Ką šiems vaikams duosi, tas juose ir pasiliks.
Svarbiausia – žmogiškosios vertybės
Šiandien atrodo, jog „Buratino“ vaikų lopšelis-darželis aprūpintas viskuo, jam nieko netrūksta. Anot pašnekovės, visi laimėjimai ir pasiekimai – bendras kolektyvo narių nuopelnas.
„Niekuomet niekam nepavydėjome, nebijojome dalytis savo patirtimi. Daug ką perėmėme iš kitų įstaigų, stengėmės mokytis iš aplinkinių. Mes buvome išskirtiniai tuo, kad visada atlikdavome vadinamuosius namų darbus.
Jei, tarkime, eidavome ko nors prašyti Savivaldybės vadovų, kaskart turėjome visus atsakymus, kam mums to reikia.
O norų mums netrūko. Su bendruomene daug dirbome, kad juos įgyvendintume. Manau, jog taip ir turi būti, nes užsisėdėti vietoje negalima“, – mintimis dalijosi D. Žilinskienė.
Daugelis „Buratino“ pedagogių čia dirba ne vieną dešimtmetį, tad jos – geriausias įrodymas, kad įstaigoje buvo kuriama darbui palanki atmosfera.
Pati D. Žilinskienė teigė, kad jai už viską svarbiau buvo žmogiškosios vertybės. Buvusios direktorės teigimu, vadovautis įstatymais būtina, tačiau šilti santykiai kolektyvui suteikia didžiausią pridėtinę vertę. Ji vylėsi, jog ir naujajam įstaigos vadovui žmogiškosios vertybės bus svarbios.
D. Žilinskienė teigė visiškai nesibaiminanti, kad ją pakeitęs asmuo imsis pokyčių. Anot jos, tai – natūralus procesas.
„Džiaugsiuosi matydama, kaip „Buratinas“ keičiasi. Aš ir pati toliau būčiau dariusi pokyčius. Keičiasi laikai, keičiasi ir tam tikras žmonių suvokimas. O švietimo kaita apskritai neišvengiama.
Manau, kad visus šiuos 35-erius metus buvau racionali vadovė. Visuomet stengdavausi su visais rasti bendrą kalbą. Niekuomet neteko prieiti iki kraštutinumų. Stengiausi pastebėti visus savo darbuotojus. Net ir keletas gražių žodžių neretai žmonėms suteikia papildomos motyvacijos“, – kalbėjo pašnekovė.
Jai labiausiai gaila palikti kolektyvo narius bei čia ugdomus vaikučius. Dažnai jie įstaigos vadovei suteikdavo taip reikalingos energijos.
„Man visada daug labiau patiko tiesioginis darbas su vaikais nei kasmet vis didėjantis popierizmas. Kartais ruošdama dokumentus labai pavargdavau. Tuomet nueidavau į kurią nors grupę, pabendraudavau su vaikučiais ir vėl galėdavau sėsti prie popierių“, – šypsojosi D. Žilinskienė.
Palikdama vaikų lopšelį-darželį „Buratinas“ ji visiems linkėjo ir toliau vadovautis įstaigos metraštyje prieš 35 metus įrašytais žodžiais, kurie puikiai tinka ir šiandien: „Vaikai – tai mes. Tai – mūsų ateitis. Todėl jie turi būti geresni už mus, kad padaugintų tą gėrį ir grožį, kurį žmonijos protas ir jausmai kūrė per kartų kartas.“
35 metai ir 2 dienos – būtent tiek laiko Vilkaviškio vaikų lopšeliui-darželiui „Buratinas“ vadovavo prieš pat Naujuosius metus į užtarnautą poilsį išlydėta direktorė Danutė Žilinskienė. Ji įstaigai vadovavo nuo pat šios įkūrimo. |
Daugelis vilkaviškiečių nustebo, kai praėjusią vasarą perskaitė žinią, kad bus skelbiamas konkursas į vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vadovo pareigas. Mažai kas šią įstaigą dar ir dabar įsivaizduoja be ilgametės direktorės D. Žilinskienės. Tiesą pasakius, ji ir pati kiek nustebo, kai sužinojo, jog švietimo įstaigų reformą, susijusią su vadovų kadencijomis, siekiama įgyvendinti anksčiau, nei buvo planuota iš pradžių.
„Žinojau, kad naujos vadovų kadencijos įsigalios nuo 2019 m. pradžios, tačiau maniau, jog ir konkursas į direktoriaus vietą bus skelbiamas tik šiais metais. Jau anksčiau tvirtai apsisprendžiau, kad jame nedalyvausiu. Tai būtų nesąžininga jaunesnių specialistų atžvilgiu. Tiesa, tada dar galvojau, jog bent metus galėsiu dirbti. Vis dėlto viskas vyko daug greičiau ir jau lapkritį įvyko pirmasis konkursas į mano darbo vietą. Nors pretendentų neatsirado, tačiau su Savivaldybės vadovais sutarėme, kad dirbsiu iki gruodžio vidurio“, – kalbėjo D. Žilinskienė.
Kolektyvas buvusią vadovę išlydėjo labai šiltai. Netrūko gražių prisiminimų, padėkos žodžių, šypsenų ir net ašarų. Pati direktorė teigė, jog per savo išleistuves pasijuto tarsi vėl sugrįžusi į pirmą klasę.
„Man pačiai teko išleisti daugybę vaikų bei darbuotojų ir visada tai daryti būdavo šiek tiek liūdna. Vis dėlto šis kartas buvo kitoks, dar nepatirtas. Net ir dabar sunku suvokti, kad jau nereikia anksti keltis ir eiti į darbą. Reikės šiek tiek laiko, kol apsiprasiu“, – tvirtino buvusi įstaigos vadovė.
Ji džiaugėsi, kad į naują gyvenimo etapą žengia kupina jėgų bei energijos. Dabar D. Žilinskienė žada daugiau dėmesio skirti savo vaikams ir anūkams, taip pat didžiausiems pomėgiams – skaitymui bei kelionėms.
Kai 1984 m. gruodžio mėnesį D. Žilinskienė buvo paskirta vadovauti kuriamam naujam vaikų lopšeliui-darželiui, jis tuomet buvo didžiausias rajone. Toks yra ir šiandieną. Dabar „Buratiną“ lanko apie 230 vaikučių. Panašus jų skaičius išsilaikė beveik visus tuos dešimtmečius.
„Buvo ir lengvesnių, ir sunkesnių laikų. Visuomet stengėmės priimti vaikus iš viso rajono. Trumpai mūsų įstaigoje mokėsi net tuometinės Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos pirmokai. Maždaug prieš dešimtmetį sukūrėme priešmokyklinio amžiaus vaikų trumpo buvimo grupę. Tuomet priešmokyklinis ugdymas dar nebuvo privalomas, tad grupė turėjo didžiulę paklausą“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“ visada siekė bent žingsneliu būti priekyje kitų, buvo atviras naujovėms. Įstaiga viena pirmųjų ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje ėmė dalyvauti europiniuose projektuose, čia jau labai seniai dirba pagalbos vaikui specialistai: psichologė, logopedė ir kt.
„Kai pas mus ėmė dirbti šie specialistai, tokios praktikos dar nebuvo ne tik rajone, bet ir visoje šalyje. Į mūsų įstaigą konsultuoti vaikus veždavo iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio bei kitų aplinkinių vietovių“, – pasakojo D. Žilinskienė.
Ji taip pat prisiminė, kad „Buratinas“ buvo pirmasis rajono vaikų darželis, kuris pasirinko ne tik savo mokymo kryptį, bet net ir diferencijavo ugdymą grupėse. Taip gimė ir grupių pavadinimai („Dainiukai“, „Spalviukai“ bei kt.), kurie simbolizavo, kokios krypties ugdymas vystomas būtent tose grupėse.
„Vaikystė turi būti ne tik žaisminga, bet ir prasminga. Darželinukų amžius – pats imliausias. Ką jiems duosi, tas juose ir pasiliks. Grupes diferencijavome ne vien dėl vaikų, bet ir dėl auklėtojų. Pastebėjau, jog daugelis mūsų pedagogių turi meninį polinkį. Vienos gražiai piešia, kitos – dainuoja, trečios – domisi etnografija ar etnokultūra. Norėjosi, kad jos atskleistų visą savo potencialą, tad nevaržiau jų kūrybinės laisvės“, – pasakojo buvusi įstaigos vadovė.
Darželinukų amžius – pats imliausias. Ką šiems vaikams duosi, tas juose ir pasiliks.
Šiandien atrodo, jog „Buratino“ vaikų lopšelis-darželis aprūpintas viskuo, jam nieko netrūksta. Anot pašnekovės, visi laimėjimai ir pasiekimai – bendras kolektyvo narių nuopelnas.
„Niekuomet niekam nepavydėjome, nebijojome dalytis savo patirtimi. Daug ką perėmėme iš kitų įstaigų, stengėmės mokytis iš aplinkinių. Mes buvome išskirtiniai tuo, kad visada atlikdavome vadinamuosius namų darbus.
Jei, tarkime, eidavome ko nors prašyti Savivaldybės vadovų, kaskart turėjome visus atsakymus, kam mums to reikia.
O norų mums netrūko. Su bendruomene daug dirbome, kad juos įgyvendintume. Manau, jog taip ir turi būti, nes užsisėdėti vietoje negalima“, – mintimis dalijosi D. Žilinskienė.
Daugelis „Buratino“ pedagogių čia dirba ne vieną dešimtmetį, tad jos – geriausias įrodymas, kad įstaigoje buvo kuriama darbui palanki atmosfera.
Pati D. Žilinskienė teigė, kad jai už viską svarbiau buvo žmogiškosios vertybės. Buvusios direktorės teigimu, vadovautis įstatymais būtina, tačiau šilti santykiai kolektyvui suteikia didžiausią pridėtinę vertę. Ji vylėsi, jog ir naujajam įstaigos vadovui žmogiškosios vertybės bus svarbios.
D. Žilinskienė teigė visiškai nesibaiminanti, kad ją pakeitęs asmuo imsis pokyčių. Anot jos, tai – natūralus procesas.
„Džiaugsiuosi matydama, kaip „Buratinas“ keičiasi. Aš ir pati toliau būčiau dariusi pokyčius. Keičiasi laikai, keičiasi ir tam tikras žmonių suvokimas. O švietimo kaita apskritai neišvengiama.
Manau, kad visus šiuos 35-erius metus buvau racionali vadovė. Visuomet stengdavausi su visais rasti bendrą kalbą. Niekuomet neteko prieiti iki kraštutinumų. Stengiausi pastebėti visus savo darbuotojus. Net ir keletas gražių žodžių neretai žmonėms suteikia papildomos motyvacijos“, – kalbėjo pašnekovė.
Jai labiausiai gaila palikti kolektyvo narius bei čia ugdomus vaikučius. Dažnai jie įstaigos vadovei suteikdavo taip reikalingos energijos.
„Man visada daug labiau patiko tiesioginis darbas su vaikais nei kasmet vis didėjantis popierizmas. Kartais ruošdama dokumentus labai pavargdavau. Tuomet nueidavau į kurią nors grupę, pabendraudavau su vaikučiais ir vėl galėdavau sėsti prie popierių“, – šypsojosi D. Žilinskienė.
Palikdama vaikų lopšelį-darželį „Buratinas“ ji visiems linkėjo ir toliau vadovautis įstaigos metraštyje prieš 35 metus įrašytais žodžiais, kurie puikiai tinka ir šiandien: „Vaikai – tai mes. Tai – mūsų ateitis. Todėl jie turi būti geresni už mus, kad padaugintų tą gėrį ir grožį, kurį žmonijos protas ir jausmai kūrė per kartų kartas.“
Publikuota: 2019-01-15 13:57:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|