|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sportas
Seimo narys Kęstutis Smirnovas susitikime su mūsų rajono atstovais teigė, kad laukiančių sporto naujienų pristatymai surengti tik Vilniaus, Kauno ir Vilkaviškio gyventojams.Autoriaus nuotr. Andrius GRYGELAITIS
Visas su sportu susijusias naujienas gausiai susirinkusiems vilkaviškiečiams dar prieš Kalėdas pristatė Seimo narys Kęstutis Smirnovas bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Ši institucija nuo 2019 m. pradžios pakeitė pavadinimą. Dabar ji vadinasi Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Žodis „sporto“ į pavadinimą įtrauktas neatsitiktinai. Būtent nuo šių metų Vyriausybė žada skirti didesnį dėmesį sportui, aktyviam gyvenimo būdui bei sveikatos stiprinimui. Tam net numatytas nepalyginamai didesnis nei ankstesniais metais finansavimas. „Norime, kad keistųsi ne tik visuomenės, bet ir pačios Vyriausybės požiūris į sportą. Ministerijoje pradės dirbti už sportą atsakingas viceministras. Anksčiau to nebuvo. Taip pat planuojame per šiuos metus į ministeriją integruoti Kūno kultūros ir sporto departamentą. Besibaigiant 2019-iesiems jo, kaip savarankiškos įstaigos, jau neliks. Visiems darbuotojams pasiūlyta pereiti dirbti į ministeriją. Dabar specialistai patys turi nuspręsti, ar naujos sąlygos jiems yra priimtinos“, – sakė K. Smirnovas. Ministerijos pavadinimo keitimas nėra vienintelė su sportu susijusi naujovė. Nemažiau svarbu – nuo metų pradžios įsigaliojęs Lietuvos Respublikos sporto įstatymas. Seimo nario teigimu, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymas buvo pasenęs, nekeistas daugybę metų. Dalis jo nuostatų jau neatitiko šių dienų realijų, todėl įstatymą buvo būtina koreguoti. Į Vilkaviškį atvykę ministerijos atstovai akcentavo laukiančius esminius pokyčius. Vienas iš jų – sporto specialistų išsilavinimas ir kompetencijos. Nuo šiol bus reikalaujama, kad visi sporto srities specialistai turėtų aukštąjį išsilavinimą. Tie, kurie šiuo metu jo neturi, išsilavinimą galės įgyti iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Priešingu atveju specialistai rizikuos netekti darbo. Taip pat bus peržiūrimos kai kurių universitetinių sporto srities specialybių programos. Ypač didelis dėmesys bus skiriamas ugdymui tų specialistų, kurie ateityje ketina dirbti su vaikais. „Reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą nėra visiškai teisingas. Pavyzdžiui, vos baigęs aukštąją mokyklą niekas negali dirbti futbolo treneriu. Prieš tai dar metus reikia mokytis, kad būtų galima įgyti UEFA C licenciją, vėliau dar keletą metų tobulintis, kol įgyjama B licencija. Jau nekalbu apie tai, kiek reikia nuveikti siekiant A licencijos“, – pastebėjimais dalijosi mūsų rajono futbolo treneris Vytautas Paunksnis. Reaguodamas į šią pastabą K. Smirnovas atsakė, kad naujame Sporto įstatyme atskirų išimčių kiekvienai sporto šakai padaryti nebuvo galima. Anot politiko, vidines taisykles priima kiekviena sporto federacija, o universitetas suteikia tik bendrąsias žinias, kurios taip pat būtinos dirbant ugdymo procese. Į ugdymo įstaigas atkeliaus ir daugiau naujovių. Nuo šių metų pradžios mokiniams ugdymo plane prisidės viena papildoma kūno kultūros pamoka. Seniau sportininkams, net mėgėjams, dalyvaujantiems įvairiose aukšto meistriškumo varžybose sveikatą tikrintis reikėdavo specialiuose sporto medicinos centruose. Jų Lietuvoje yra vos keli. Nuo šių metų bus leidžiama pristatyti šeimos gydytojo išduotą pažymą apie sveikatos būklę. Anot K. Smirnovo, ši tvarka bus paprastesnė, nes niekas negali taip gerai žinoti žmogaus sveikatos būklės istorijos, kaip jo šeimos gydytojas. Susitikime su vilkaviškiečiais dalyvavusi Švietimo mainų paramos fondo direktorė Daiva Šutinytė papasakojo apie būsimą sporto finansavimą. Numatyta, kad sporto projektai bus finansuojami per Sporto rėmimo fondą (buvusį Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą). Lėšos bus skiriamos fizinį aktyvumą ir jo plėtrą skatinančioms veikloms, sporto renginių organizavimui, kvalifikacijos tobulinimui, esamų sporto bazių plėtrai, priežiūrai ir remontui. Praėjusiais metais sportui skirtos lėšos sudarė 6, 6 mln. eurų, šiemet jos padidės iki 13, 6 mln. eurų, o 2021-aisiais išaugs iki beveik 21 mln. eurų. Svarbi naujovė, kad nemažiau kaip 10 proc. Sporto rėmimo fondo lėšų bus skiriama neįgaliųjų sporto plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti. Anksčiau to nebuvo. „Paraiškas dėl įvairių su sportu susijusių projektų finansavimo gali teikti ne tik sporto bendruomenės atstovai, bet visos organizacijos, turinčios juridinį statusą: kaimo bendruomenės, neįgaliųjų organizacijos, mokyklos ir kt. Vienas iš reikalavimų – prie būsimo projekto įgyvendinimo jo vykdytojai turės prisidėti ne mažiau kaip 7 proc. nuosavų lėšų. Verta paminėti, kad jei prisidėjimas bus didesnis, papildomi balai vertinant projektą už tai skiriami nebus. Į sportą ateina dar neregėti pinigai, tad norime, kad lėšos būtų tinkamai įsisavintos. Tuo tikslu žadame rengti įvairius mokymus, apie kuriuos iš anksto visus informuosime“, – kalbėjo D. Šutinytė. Publikuota: 2019-01-07 15:09:22 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Ant Vilkaviškio pastatų „nutūpė“ paukščiai ir gyvūnai *V. Kudirka besidomintis vilkaviškietis siekia ištaisyti istorinę klaidą * Gamtos turtai – nuo grybo iki erelio Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|