„Santaka“ / Kodėl verta žinoti sniego svorį? / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  


Pavojų gali kelti ne tik nuo stogų nutįsę varvekliai, bet ir sunkus sniegas ant jų.

Kodėl verta žinoti sniego svorį?


Meteorologinė žiema Lietuvoje prasideda vidutinei oro temperatūrai nukritus žemiau 0 °C. Nors ši žiema antroje 2018-ųjų lapkričio pusėje prasidėjo be sniego, gruodžio pabaiga ir sausio pradžia jo nepašykštėjo visuose Lietuvos regionuose. Specialistai savo ruožtu atkreipia dėmesį, kiek nedaug žinome apie šį meteorologinį reiškinį.

Draudimo bendrovės BTA ekspertai pripažįsta, kad tenka administruoti žalas gyventojų turtui, kurias sukelia sniego svoris, apie kurį daugelis žino visai nedaug.

„Sniegas nelygu sniegui. Puriame, daug oro turinčiame sniege vandens yra mažiau, tad atitinkamai jis gerokai lengvesnis. Tuo tarpu sunkus, šlapias sniegas savyje turi mažiau oro, jis yra gerokai sunkesnis ir gali pridaryti žalos žmonių turtui. Būtent pastarojo tipo sniego dažniausiai ir neatlaiko namų stogai, terasos, pavėsinės ar net šiltnamių konstrukcijos“, – sako BTA turto draudimo produktų vadovė Dalia Strazdienė.

Žmonėms paprastai kur kas daugiau nerimo sukelia ant stogų kraštų pakibę ir bet kada nukristi galintys varvekliai, tačiau sniego faktorius neįvertinamas tikrai be reikalo: saugant savo turtą patartina nuo statinių paviršių periodiškai pašalinti sniego sluoksnį ir neleisti jam kauptis.


Taigi, kiek sveria sniegas?

Skaičiuojama, kad vidutiniškai dešimtadalį sniego tūrio sudaro grynas vanduo, o litras vandens sveria 1 kilogramą. Vieną kvadratinį metrą padengęs 30 centimetrų storio sniegas šį plotą ima slėgti apie 30 kilogramų svoriu.

Tarkime, kad stogo plotas sudaro 20 kvadratinių metrų. Ant jo prisnigus 30 cm, stogas patiria papildomą apie 600 kg apkrovą. Ar tai yra daug? Tai tarsi šešių po 100 kilogramų sveriančių vyrų kompanija, netikėtai nusprendusi pasėdėti ant stogo. Ir klausimas, ar jie galėtų staiga įlūžti į vidų, tampa visai ne retorinis.

Tai yra vidutiniai skaičiavimai, nes gryno vandens dalis sunkiame, tankiame sniege gali varijuoti net iki 30 proc., kitaip tariant, sudaryti net trečdalį tūrio. Atitinkamai ir svers jis gerokai daugiau nei oriškas ir purus sniegas.

Kuo ilgiau delsiama ir sniegas nuo stogo nenuvalomas, o temperatūra laikosi neigiamoje termometro stulpelio pusėje, tuo labiau sniegas linkęs sukristi, jo tankis didėja. O jei pasninga papildomai – svoris stogo konstrukcijoms tik dar labiau išauga.

Specialistės teigimu, sniegas gali sulaužyti stogo konstrukcijas, komunikacijas, o jam įlūžus į vidų turtą neabejotinai apgadintų dar ir atšilęs vanduo.


Lietuvoje klimatas ima krypti į kraštutinumus

Nors ši žiema santykinai šilta, tačiau bendrai klimatui šylant patiriama vis daugiau oro permainų, o meteorologiniai reiškiniai krypsta link kraštutinumų: vasarą karščiai pasiekia stichinį lygį, smarkūs lietūs netikėtai apsemia miestus, ištinka staigus snygis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad pirmą sausio pusę oro temperatūra bus apie 0, 6 °C aukštesnė (sudarys nuo -1 iki beveik -4°C), kritulių kiekis bus artimas įprastam. Tačiau tai, ką gali lietuviška žiema įsitikinome ne taip ir seniai – 2008-aisiais Nidoje per 12 valandų iškrito net 66 milimetrai sniego.

Kalendorinė žiema prasideda gruodžio 1 dieną, tačiau ši žiema Lietuvoje startavo gerokai anksčiau: antroje lapkričio pusėje, kai vidutinė oro temperatūra nukrito žemiau 0°C.



Publikuota: 2019-01-04 11:44:57

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai