„Santaka“ / Po globos namų stogu dygsta katedros ir rūmai / Gyvenimo būdas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

Dalinkitės:  


Vienas iš naujausių Jono Marusevičiaus darbų – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros maketas.

Eglės MIČIULIENĖS nuotr.


Po globos namų stogu dygsta katedros ir rūmai

Eglė MIČIULIENĖ


Maždaug mėnesį – tiek laiko Jonas Marusevičius matavo, pjaustė, tvėrė, lipdė, kol visu grožiu prieš akis išsitiesė Vilkaviškio katedra. Tiesa, ji – iš kartono, telpa ant nedidelio stalo ir yra tik tikrosios šventovės kopija. Tačiau ji puiki: juk kiekvienas jos lopinėlis iščiupinėtas, nudailintas žmogaus rankomis.

Įvairiausi darbai

Vilkaviškio katedra – vienas iš paskutiniųjų, bet anaiptol ne vienintelis toks įdomus J. Marusevičiaus darbas, pagamintas iš kartono.

Tik pernai Gudkaimio globos namuose apsigyvenęs vilkaviškietis jau spėjo padaryti tiek kūrinių, kad iš jų buvo surengta paroda. Tarp kitų eksponatų stūkso J. Marusevičiaus pagaminti Paežerių dvaro rūmų ir Trakų pilies maketai, kartoniniame kieme rikiuojasi kaimo turizmo sodybos pastatai, stovi šulinys su besisukančiu volu, sparnais moja vėjo malūnas. Vyras padaręs ir pačių Gudkaimio globos namų pastatą. Tiesa, pastarasis darbas, anot Jono, nebuvo labai sudėtingas, mat statinys nėra įmantrus, o ir apžiūrėti originalą buvo galima čia pat, išėjus į lauką.

Globos namuose „rusena“ Jono pagamintas dirbtinis židinys, laiptinėje stovi prieš pat šventes iš putplasčio padaryta čiuožykla: ant jos ledo čiuožinėja ir rogutėmis nuo kalno lekia ketvertas nykštukų, o baltas elnias tempia roges su jame pūpsančiu Kalėdų Seniu. Čiuožykla ir aplink stovintys namukai apšviesti lemputėmis – jomis iš vidaus papuoštas ir katedros maketas.


Rodos, tiek visko padaryti reikia labai daug laiko. Tačiau Jonas mosteli ranka: nuo tada, kai atsidūrė globos namuose, laiko užtenka viskam...

Nuo triūbų prie ginklų

Pats paskutinis J. Marusevičiaus dirbinys iškeliavo į Kybartus: paprašytas pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ vadovo Donato Ziegoraičio vyras kultūros namams pagamino prakartėlę.

Pasirodo, auksinių rankų meistras visą laiką mylėjo muziką ir skyrė jai didžiąją savo gyvenimo dalį.

„Būdamas mokinys baigiau triūbos studijas Vilkaviškio muzikos mokykloje. 16 metų išvažiavau į Vilnių, tapau Šiaurės miestelio karinio orkestro auklėtiniu. Bet kareivinėse praleidęs metus susipykau su ukrainiečiu dirigentu, ir šis man pasiūlė važiuoti į Klaipėdą. Išvažiavau, ruošiausi stoti į konservatoriją. Po kurio laiko buvau pašauktas į būtinąją karo tarnybą, o tuo metu Klaipėdoje kaip tik formavo naują diviziją iš Pabaltijo ir vežė į Afganistaną. Kadangi pulke turėjo būti ir orkestras, surinko mūsų 20 žmonių, dirigentą ir 1980 m. išvežė į Afganistaną. Prabuvau jame 20 mėnesių. Bet muzikantų ten nereikėjo: po 3–4 mėnesių triūbas padėjome ant lentynų ir – kas į žvalgybą, kas pas tankistus ar dar kažkur... – pasakojo vyras.


Į gimtinę po armijos J. Marusevičius grįžo 1981-ųjų pabaigoje. Vyras neslepia, kad neramiame Azijos krašte išgyventi metai buvo sunkūs, pakriko nervų sistema. Bet, anot pašnekovo, viskas bėgant laikui susitvarko.

Grojo orkestruose

1982 m. Vilkaviškyje J. Marusevičius subūrė laidotuvių orkestrą ir grojo jame apie dešimtmetį – iki tol, kol ši tradicija buvo uždrausta.

Klausantis vyro atrodo, kad muzika buvo bene pastoviausia jo gyvenimo dalis. Tuo tarpu darbo vietos keitėsi: Jonas dirbo tai siuvimo fabrike, tai metalo dirbinių gamykloje, tai transporto įmonėje, statybose, netgi ūkvedžiu senuosiuose kultūros namuose. Buvo ir pats pasidaręs savo dirbtuvėlę, gamino vežimėlius gėlėms, medinius malūnus ir panašias sodo dekoracijas. Galiausiai įsidarbino medienos gaminių įmonėje, o vakarais dar važinėdavo į orkestro repeticijas Kybartuose, kur, pakviestas maestro Antano Ziegoraičio, grojo pirmu trimitu. Kol, anot Jono, pavargo ir orkestro repeticijas paliko jaunesniems.

Ir dabar, gyvendamas Gudkaimyje, J. Marusevičius susisiekia su „Kybartų“ orkestrantais. „Juk sava chebra, 14 metų kartu grojau“, – atsidūsta Jonas.

Prie patirties – ir dokumentas


Apie savo gyvenimą 57 metų J. Marusevičius daug kalbėti nelinkęs. Vyras turėjo šeimą, namus, darbą, buvo sveikas. Tačiau šių turtų, matyt, per daug nevertino – kaip ir dažnas iš mūsų neįvertina to, kas, atrodo, duota natūraliai.

Nutiko taip, kad savęs nesaugojusiam vilkaviškiečiui medikai turėjo nupjauti abi kojas.

Be būsto ir be sveikatos likęs vyras atsidūrė Gudkaimio globos namuose. Jų direktorius Rimas Murinas pasakojo, kad šis žmogus tikrąja to žodžio prasme buvo pastatytas ant kojų. Jam nupirkti geri protezai, o atsigavęs Jonas pagal darbo biržos projektą buvo išsiųstas į dešimties savaičių trukmės medžio dirbinių drožėjo mokymus.

J. Marusevičius dabar šypsosi, kad gavo dokumentą, pasikėlė kvalifikaciją, nors prie medžio dirbinių, t. y. staliumi, prieš tai dirbo apie tris dešimtmečius. Vyras keliolika metų darbavosi medienos gaminių įmonėje, vienuolika metų uždarbiavo Vokietijoje, kur gamino vikingų skrynias Europos vikingų klubui.

Apžiūri internete

Tiek patirties turintis, o dabar dar ir papildomus kursus baigęs J. Marusevičius tikisi gauti kokio nors su medžio apdirbimu susijusio darbo. O kol jo gaus, sako nenorintis sėdėti sudėjęs rankas. Tad socialinės darbuotojos pakalbintas ir ėmėsi meistrauti statinius iš kartono bei kitų panašių medžiagų.

Kaip, gyvendamas Gudkaimyje, Jonas padarė Vilkaviškio katedros maketą?

Vyras trukteli pečiais: jokių problemų. Jis internete pasižiūrėjęs į iš visų pusių nufilmuotos katedros vaizdus, tuomet pasidaręs brėžinius ir kibęs į darbus.

„Pirmiausia visada pasidarau pagrindą, pasibraižau, pasimatuoju, kas kiek užims, tada darau rėmą, kuriame iš anksto pasiruošiu vietas durims, langams. Tuomet pjaustau ir viską dėlioju. Iš pradžių, kai pradedu daryti, imu galvoti: velniams aš čia užsiėmiau... O kai jau maždaug pusę padarau, tada kyla idėjos, naujos mintys ir užsivedu. Matau, kad kiti mano darbus kol kas įvertina gerai. Feisbuke rašo „Super!“, – nusijuokia Jonas.

Globos namų rūsyje yra dirbtuvės, į kurias nusileidęs J. Marusevičius stoja prie staklių ir gamina ką nors iš medienos. Šiuo metu jis meistrauja medinį sieninį laikrodį su švytuokle. Jau padarytas ciferblatas, švytuoklė, supjautas rėmas, tad ilgai netrukus įrenginys kabės ant sienos ir skaičiuos globos namuose bėgantį laiką.



Publikuota: 2018-12-23 01:09:07

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai