|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimo būdas
Vienas iš naujausių Jono Marusevičiaus darbų – Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros maketas.Eglės MIČIULIENĖS nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Vilkaviškio katedra – vienas iš paskutiniųjų, bet anaiptol ne vienintelis toks įdomus J. Marusevičiaus darbas, pagamintas iš kartono. Tik pernai Gudkaimio globos namuose apsigyvenęs vilkaviškietis jau spėjo padaryti tiek kūrinių, kad iš jų buvo surengta paroda. Tarp kitų eksponatų stūkso J. Marusevičiaus pagaminti Paežerių dvaro rūmų ir Trakų pilies maketai, kartoniniame kieme rikiuojasi kaimo turizmo sodybos pastatai, stovi šulinys su besisukančiu volu, sparnais moja vėjo malūnas. Vyras padaręs ir pačių Gudkaimio globos namų pastatą. Tiesa, pastarasis darbas, anot Jono, nebuvo labai sudėtingas, mat statinys nėra įmantrus, o ir apžiūrėti originalą buvo galima čia pat, išėjus į lauką. Globos namuose „rusena“ Jono pagamintas dirbtinis židinys, laiptinėje stovi prieš pat šventes iš putplasčio padaryta čiuožykla: ant jos ledo čiuožinėja ir rogutėmis nuo kalno lekia ketvertas nykštukų, o baltas elnias tempia roges su jame pūpsančiu Kalėdų Seniu. Čiuožykla ir aplink stovintys namukai apšviesti lemputėmis – jomis iš vidaus papuoštas ir katedros maketas. Rodos, tiek visko padaryti reikia labai daug laiko. Tačiau Jonas mosteli ranka: nuo tada, kai atsidūrė globos namuose, laiko užtenka viskam... Pats paskutinis J. Marusevičiaus dirbinys iškeliavo į Kybartus: paprašytas pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ vadovo Donato Ziegoraičio vyras kultūros namams pagamino prakartėlę. Pasirodo, auksinių rankų meistras visą laiką mylėjo muziką ir skyrė jai didžiąją savo gyvenimo dalį. „Būdamas mokinys baigiau triūbos studijas Vilkaviškio muzikos mokykloje. 16 metų išvažiavau į Vilnių, tapau Šiaurės miestelio karinio orkestro auklėtiniu. Bet kareivinėse praleidęs metus susipykau su ukrainiečiu dirigentu, ir šis man pasiūlė važiuoti į Klaipėdą. Išvažiavau, ruošiausi stoti į konservatoriją. Po kurio laiko buvau pašauktas į būtinąją karo tarnybą, o tuo metu Klaipėdoje kaip tik formavo naują diviziją iš Pabaltijo ir vežė į Afganistaną. Kadangi pulke turėjo būti ir orkestras, surinko mūsų 20 žmonių, dirigentą ir 1980 m. išvežė į Afganistaną. Prabuvau jame 20 mėnesių. Bet muzikantų ten nereikėjo: po 3–4 mėnesių triūbas padėjome ant lentynų ir – kas į žvalgybą, kas pas tankistus ar dar kažkur... – pasakojo vyras. Į gimtinę po armijos J. Marusevičius grįžo 1981-ųjų pabaigoje. Vyras neslepia, kad neramiame Azijos krašte išgyventi metai buvo sunkūs, pakriko nervų sistema. Bet, anot pašnekovo, viskas bėgant laikui susitvarko. 1982 m. Vilkaviškyje J. Marusevičius subūrė laidotuvių orkestrą ir grojo jame apie dešimtmetį – iki tol, kol ši tradicija buvo uždrausta. Klausantis vyro atrodo, kad muzika buvo bene pastoviausia jo gyvenimo dalis. Tuo tarpu darbo vietos keitėsi: Jonas dirbo tai siuvimo fabrike, tai metalo dirbinių gamykloje, tai transporto įmonėje, statybose, netgi ūkvedžiu senuosiuose kultūros namuose. Buvo ir pats pasidaręs savo dirbtuvėlę, gamino vežimėlius gėlėms, medinius malūnus ir panašias sodo dekoracijas. Galiausiai įsidarbino medienos gaminių įmonėje, o vakarais dar važinėdavo į orkestro repeticijas Kybartuose, kur, pakviestas maestro Antano Ziegoraičio, grojo pirmu trimitu. Kol, anot Jono, pavargo ir orkestro repeticijas paliko jaunesniems. Ir dabar, gyvendamas Gudkaimyje, J. Marusevičius susisiekia su „Kybartų“ orkestrantais. „Juk sava chebra, 14 metų kartu grojau“, – atsidūsta Jonas. Apie savo gyvenimą 57 metų J. Marusevičius daug kalbėti nelinkęs. Vyras turėjo šeimą, namus, darbą, buvo sveikas. Tačiau šių turtų, matyt, per daug nevertino – kaip ir dažnas iš mūsų neįvertina to, kas, atrodo, duota natūraliai. Nutiko taip, kad savęs nesaugojusiam vilkaviškiečiui medikai turėjo nupjauti abi kojas. Be būsto ir be sveikatos likęs vyras atsidūrė Gudkaimio globos namuose. Jų direktorius Rimas Murinas pasakojo, kad šis žmogus tikrąja to žodžio prasme buvo pastatytas ant kojų. Jam nupirkti geri protezai, o atsigavęs Jonas pagal darbo biržos projektą buvo išsiųstas į dešimties savaičių trukmės medžio dirbinių drožėjo mokymus. J. Marusevičius dabar šypsosi, kad gavo dokumentą, pasikėlė kvalifikaciją, nors prie medžio dirbinių, t. y. staliumi, prieš tai dirbo apie tris dešimtmečius. Vyras keliolika metų darbavosi medienos gaminių įmonėje, vienuolika metų uždarbiavo Vokietijoje, kur gamino vikingų skrynias Europos vikingų klubui. Tiek patirties turintis, o dabar dar ir papildomus kursus baigęs J. Marusevičius tikisi gauti kokio nors su medžio apdirbimu susijusio darbo. O kol jo gaus, sako nenorintis sėdėti sudėjęs rankas. Tad socialinės darbuotojos pakalbintas ir ėmėsi meistrauti statinius iš kartono bei kitų panašių medžiagų. Kaip, gyvendamas Gudkaimyje, Jonas padarė Vilkaviškio katedros maketą? Vyras trukteli pečiais: jokių problemų. Jis internete pasižiūrėjęs į iš visų pusių nufilmuotos katedros vaizdus, tuomet pasidaręs brėžinius ir kibęs į darbus. „Pirmiausia visada pasidarau pagrindą, pasibraižau, pasimatuoju, kas kiek užims, tada darau rėmą, kuriame iš anksto pasiruošiu vietas durims, langams. Tuomet pjaustau ir viską dėlioju. Iš pradžių, kai pradedu daryti, imu galvoti: velniams aš čia užsiėmiau... O kai jau maždaug pusę padarau, tada kyla idėjos, naujos mintys ir užsivedu. Matau, kad kiti mano darbus kol kas įvertina gerai. Feisbuke rašo „Super!“, – nusijuokia Jonas. Globos namų rūsyje yra dirbtuvės, į kurias nusileidęs J. Marusevičius stoja prie staklių ir gamina ką nors iš medienos. Šiuo metu jis meistrauja medinį sieninį laikrodį su švytuokle. Jau padarytas ciferblatas, švytuoklė, supjautas rėmas, tad ilgai netrukus įrenginys kabės ant sienos ir skaičiuos globos namuose bėgantį laiką. Publikuota: 2018-12-23 01:09:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas * NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo * Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|