|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Savivalda
|
|
|
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Seimą prašydama neignoruoti savivaldybių šilumos ūkiams gresiančios sumaišties ir sutvarkyti teisinį reguliavimą, kol naujos ydingos tvarkos pasekmės nevirto finansine našta gyventojams.
Nuo kitų metų įsigaliosianti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta tvarka dėl šilumos energijos supirkimo iš privataus kapitalo nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) diskriminuoja savivaldybių valdomas centralizuoto šilumos tiekimo įmones. Naujoji tvarka i š esmės pakeis konkurencijos sąlygas ir galimai sudarys sąlygas privačiam verslui užimti dominuojančią padėtį šilumos gamybos sektoriuje.
„Šilumos tiekimas yra socialiai jautri sritis, mokėjimai už šildymą sudaro didžiąją komunalinių išlaidų dalį. Kiekviena savivaldybė su jų valdomomis energetikos įmonėmis siekia, kad jų gyventojai už šilumą mokėtų kuo mažiau. Tačiau savivaldybės sunerimę, kad įsigaliojus naujai tvarkai, nebeturės svertų paveikti šilumos kainos“, – sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.
LSA valdyba dar pernai teikė pastabas dėl ruošiamų teisės aktų pakeitimų, kvietė VKEKK neskubėti su šilumos ūkio reforma ir pratęsti specialistų diskusiją, tačiau VKEKK savivaldybių raginimo neišgirdo. Reali konkurencija šilumos gamyboje nevyksta, nes šilumos poreikis žiemos mėnesiais daug didesnis, negu bendra konkuruojančių objektų galia, tad jie gali visą savo šilumą parduoti už maksimalią leistiną kainą. Tik kainų reguliavimas šaltuoju laikotarpiu lemia ir lems galutines šilumos kainas vartotojams. Naujoji šilumos supirkimo tvarka, taip vadinama „konkurencija pilnais kaštais“ yra tiesiog vartotojų sumokėtų pinigų persidalijimas.
„LSA nariai nuogąstauja, kad naujoji tvarka yra eksperimentinė – neturi praktinio įgyvendinimo pavyzdžių Europos Sąjungos valstybių centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, nei kitose šalyse, kur šilumos ūkis veikia efektyviai. Naujasis reguliavimas nesiremia gerąja kitų valstybių praktika, nėra atlikta jo techninių bei ekonominių pasekmių analizė, todėl jis gali turėti ilgalaikių neigiamų finansinių pasekmių tiek pačioms savivaldybėms, kaip šilumos tiekimo įmonių akcininkėms, tiek gyventojams, “, – teigia R. Žakaitienė.
Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas inicijavo didžiųjų miestų savivaldybių merų atskirą kreipimąsi į Seimo narius, prašant stabdyti VKEKK tvarką ir šiuo metu svarstomomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo bei konkurencijos balansą šilumos gamyboje. Konkurencija turi būti nukreipta šildymo prieinamumui gerinti, o ne tik pajamų persidalijimui.
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Seimą prašydama neignoruoti savivaldybių šilumos ūkiams gresiančios sumaišties ir sutvarkyti teisinį reguliavimą, kol naujos ydingos tvarkos pasekmės nevirto finansine našta gyventojams. |
Nuo kitų metų įsigaliosianti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtinta tvarka dėl šilumos energijos supirkimo iš privataus kapitalo nereguliuojamų nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) diskriminuoja savivaldybių valdomas centralizuoto šilumos tiekimo įmones. Naujoji tvarka i
„Šilumos tiekimas yra socialiai jautri sritis, mokėjimai už šildymą sudaro didžiąją komunalinių išlaidų dalį. Kiekviena savivaldybė su jų valdomomis energetikos įmonėmis siekia, kad jų gyventojai už šilumą mokėtų kuo mažiau. Tačiau savivaldybės sunerimę, kad įsigaliojus naujai tvarkai, nebeturės svertų paveikti šilumos kainos“, – sakė LSA direktorė Roma Žakaitienė.
LSA valdyba dar pernai teikė pastabas dėl ruošiamų teisės aktų pakeitimų, kvietė VKEKK neskubėti su šilumos ūkio reforma ir pratęsti specialistų diskusiją, tačiau VKEKK savivaldybių raginimo neišgirdo. Reali konkurencija šilumos gamyboje nevyksta, nes šilumos poreikis žiemos mėnesiais daug didesnis, negu bendra konkuruojančių objektų galia, tad jie gali visą savo šilumą parduoti už maksimalią leistiną kainą. Tik kainų reguliavimas šaltuoju laikotarpiu lemia ir lems galutines šilumos kainas vartotojams. Naujoji šilumos supirkimo tvarka, taip vadinama „konkurencija pilnais kaštais“ yra tiesiog vartotojų sumokėtų pinigų persidalijimas.
„LSA nariai nuogąstauja, kad naujoji tvarka yra eksperimentinė – neturi praktinio įgyvendinimo pavyzdžių Europos Sąjungos valstybių centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje, nei kitose šalyse, kur šilumos ūkis veikia efektyviai. Naujasis reguliavimas nesiremia gerąja kitų valstybių praktika, nėra atlikta jo techninių bei ekonominių pasekmių analizė, todėl jis gali turėti ilgalaikių neigiamų finansinių pasekmių tiek pačioms savivaldybėms, kaip šilumos tiekimo įmonių akcininkėms, tiek gyventojams, “, – teigia R. Žakaitienė.
Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas inicijavo didžiųjų miestų savivaldybių merų atskirą kreipimąsi į Seimo narius, prašant stabdyti VKEKK tvarką ir šiuo metu svarstomomis Šilumos ūkio įstatymo pataisomis įtvirtinti reguliavimo bei konkurencijos balansą šilumos gamyboje. Konkurencija turi būti nukreipta šildymo prieinamumui gerinti, o ne tik pajamų persidalijimui.
Publikuota: 2018-12-20 11:18:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|