|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Lietuvoje
Mažesnis terminalas pabrangintų dujas, nes jį aptarnauti būtų sudėtingiau. Tokia yra tiesa, tačiau viešojoje erdvėje sklando mitas, kad dabartinis terminalas per didelis. Ir tokių mitų yra ne vienas – apie terminalo išlaikymą, perleidimą į privačias rankas, įtaką dujų kainų mažėjimui. Tad kokie yra tikrieji faktai? SGD terminalo talpa – 170 tūkst. m3. Dabar dujas į jį atplukdo pasaulinio standarto dujovežiai, kur telpa 130–150 tūkst. m3 dujų. Jeigu laivą-saugyklą būtų nuspręsta pakeisti mažesniu terminalu, pvz., 50 tūkst. m3, kiltų keletas problemų, su kuriomis galima susipažinti ir informaciniame filmuke iš serijos #energetinelaisve. „Mažesnis terminalas negalėtų priimti didelių pasaulinio standarto dujovežių. Taigi dujas turėtų atgabenti maži dujovežiai, bet tai reiškia, kad jų atplaukti turėtų daugiau ir todėl padidėtų perkrovos kaina. Tai savaime padidintų ir dujų kainą. Be to, mažesnis terminalas nepajėgtų suvaldyti krizės šaltos žiemos metu – išaugus dujų poreikiui, toks terminalas negalėtų užtikrinti reikiamo jų kiekio“, – aiškina KN vadovas Mindaugas Jusius. Gyventojams tenka prisidėti prie SGD terminalo išlaikymo – į dujų kainą įskaičiuota saugumo dedamoji. Vis dėlto įvertinus, kiek sumažėjo dujų kaina pradėjus veikti terminalui, akivaizdu, kad gyventojai dėl terminalo sutaupo. Buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, 1 m3 kaina nuo 2014 m. I pusmečio, kai terminalo dar nebuvo, iki dabar sumažėjo 18 euro centų. Saugumo dedamoji dujų kainoje sudaro 3 euro centus. Vadinasi, gyventojai sutaupo 6 kartus daugiau nei sumoka už saugumą. Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja ir maistui gaminti, ir būstui šildyti, minėtu laikotarpiu dujų kaina sumažėjo 15 eurų centų. Saugumo dedamoji jiems taikomoje dujų kainoje sudaro 5 euro centus, taigi jie sutaupo 3 kartus daugiau nei sumoka už saugumą. Atpigus dujų importo į Lietuvą kainoms naudą skaičiuoja ir stambieji dujų vartotojai - vidutinė dujų importo į Lietuvą kaina per ketverius metu smuko net 31 proc. Taip organizacijos įgalinamos lanksčiai spręsti, ar pirkti per terminalą, ar vamzdžiu iš „Gazprom“ tiekiamas dujas. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad dujų importas į Europą per artimiausią dvidešimtmetį nesumažės, o kaip tik išaugs. Lyginant 2016 metus (305 mlrd. m3 importuojamų dujų) su 2040 m. (395 mlrd. m3), jis turėtų padidėti 23 procentais. Dujų mūsų šalyje irgi reikės, be to, iš jų Lietuva gali uždirbti užsienio rinkose. „Lietuva šiuo metu elektrą daugiausia importuoja, bet ateityje – kai elektros poreikis dar labiau išaugs – ją prisireiks gaminti ir pačioje Lietuvoje. Ir ekonomiškiausias variantas – gaminti iš dujų. Dujų vaidmuo, brangstant biokurui, gali didėti ir šildymo sektoriuje. Prie suskystintųjų gamtinių dujų vis labiau pereina jūrų ir kelių transportas. Be to, kai pradės veikti jungtis su Lenkija, Lietuva dujas galėtų eksportuoti į Vidurio Europą“, – sako M. Jusius. Straipsnio video:
Publikuota: 2018-11-16 11:24:42 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|