Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Ekonomika

---

Finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo apie mokesčių pokyčius, šešėlinės ekonomikos mažinimą, bet atsakymo, kaip gelbėti nykstančius regionus, nepateikė.

Autorės nuotr.

Marijampolėje kartu su savo komanda lankėsi finansų ministras Vilius Šapoka. Susitikime kalbėta apie tai, kas aktualu regionams, apie jų plėtros skatinimą bei nuo 2019 m. įsigaliosiančius gyventojų pajamų mokesčio pasikeitimus. Atskleisti ir, ministerijos atstovų manymu, efektyvūs šešėlinės ekonomikos mažinimo būdai.

V. Šapoka ir Finansų ministerijos ekspertai Marijampolėje susitiko su apskrities savivaldybių, verslo ir asociacijų atstovais. Mūsų rajonui atstovavo meras Algirdas Neiberka ir vicemeras Kazys Kiaulakis.

Kaip pasakojo ministras, pagrindinių mokesčių pakeitimai įtvirtinti trejiems ateinantiems metams (2019–2021 m.), kad mokesčių sistema taptų labiau prognozuojama, stabili ir aiški.

Mokesčių pertvarkoje įtrauktas darbdavių ir darbuotojų įmokų „Sodrai“ sujungimas. Todėl visi mokesčiai, išskyrus darbdavių įmokas į Garantinį fondą, nuo 2019-ųjų atsispindės darbuotojų atlyginimų lapeliuose.

Pasak jo, dėl to atlyginimas „ant popieriaus“ augs per 30 proc., tačiau žadama, kad taip pat keisis ir atlyginimas „į rankas“, kadangi augs mokesčių progresyvumas. V. Šapoka aiškino, kaip keisis atlyginimai ir pensijos, kodėl reikėjo mokestinių pertvarkų. 2019–2021 m. mažės su darbo santykiais susiję mokesčiai, ypač vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Bus nuosekliai didinamas ir išplėstas neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymas iki 2 vidutinių darbo užmokesčių. Numatoma, kad 2021 m. darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje bus konkurencingiausias tarp Baltijos valstybių. Taip ministerija ketina skatinti investuoti į darbo vietų kūrimą Lietuvoje.

Susitikime kalbėta, kaip mažinti vadinamąjį šešėlį, pabrėžta, kad atsakomybę už tai turi dalytis Vyriausybė, savivaldybės, verslas ir kiekvienas žmogus. Kalbėta, ko reikia, kad keistųsi šalies kultūra, mažėtų pakantumas mokesčių slėpimui. Skaidrumo bus siekiama ne vien bausmėmis.

Numatoma, kad 2021 m. darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje bus konkurencingiausias tarp Baltijos valstybių.

Ministras teigė, kad nuo 2019 m. bus sudaroma galimybė per 6 mėnesių laikotarpį susimokėti „pamirštus“ mokesčius be baudų ir delspinigių, o legaliai veikiančios ir mokesčius mokančios įmonės turės geresnes sąlygas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, gauti bankų finansavimą. Nuo kitų metų išmokų įsidarbinus mokėjimas bus pratęstas iki 12 mėnesių, o gyventojai, įsigiję automobilių, pastatų remonto ir vaikų priežiūros paslaugas galės susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas – susigrąžinti dalį už paslaugas sumokėto gyventojų pajamų mokesčio.

Iš „šešėlio“ 2019 metais ketinama surinkti apie 200 mln. eurų pajamų. Pasak ministro V. Šapokos, vadinamasis šešėlis traukėsi ir šįmet, tai įvyko dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, ekonomikos augimo. Didelę pažangą šioje srityje taip pat padarė Valstybinė mokesčių inspekcija.

Vadinamoji „baltųjų finansų“ iniciatyva viešųjų pirkimų ir bankų finansavimo srityse apribos galimybes gauti kreditų įmonėms, įtariamoms mokesčių vengimu. Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis didinamos baudos už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leis paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiks minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, kad neatitikus tokių kriterijų nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

– Mums buvo svarbu ne tik pristatyti mokesčių naujoves, aptarti bendrus veiksmus kovoje su šešėline ekonomika, bet ir iš arti pamatyti, išgirsti, kuo konkrečiai gyvena regionai, kuo džiaugiasi, kur skauda, ką siūlo. Vyko tikrai įdomios diskusijos, grįžtame su namų darbais ir idėjomis“, – po susitikimo sakė finansų ministras V. Šapoka.

Susitikime dalyvavę verslo ir valdžios atstovai ministro kalboje pasigedo atsakymų į opius klausimus. Kaip gelbėti nykstančius regionus, jei valstybės politika – iškelti valstybines įstaigas į Vilnių, Kauną? Kaip išgyventi vietos verslininkams, jei nėra patikimų darbuotojų ir drastiškai sumažėjo vartotojų? Kaip savivaldybėms surinkti gyventojų pajamų mokestį, iš kurio jos gyvena, kai iš rajonų išvažiuoja vis daugiau žmonių? Aiškių atsakymų į šiuos klausimus nepateikė nei ministras, nei jo komanda.

Galerija: Finansų ministras

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---