|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-11-02 09:16
|
|
|
Tarp trijų šimtų pratybose dalyvavusių karių buvo ir maždaug pusšimtis Vilkaviškio 106-osios lengvųjų pėstininkų kuopos savanorių.
Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Praėjusios savaitės pabaigoje dalis mūsų krašto gyventojų galėjo stebėti kiek neįprastą reginį – po rajoną migruojančius karius, vykdančius karines operacijas. Savivaldybės teritorijoje vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vertinamosios lauko taktikos pratybos.
Įprastoje aplinkoje
Panašios pratybos organizuojamos kiekvienų metų pabaigoje. Per jas siekiama įvertinti padalinių gebėjimą atlikti tam tikras užduotis, kurioms ruošiamasi visus metus. Šįkart pratybose dalyvavo per 300 karių, tarp jų – ir maždaug pusšimtis Vilkaviškio 106-osios lengvųjų pėstininkų kuopos atstovų. Tiesa, bendras Žemdirbių gatvėje įsikūrusios Vilkaviškio kuopos karių skaičius yra kone dvigubai didesnis.
„Mūsų rinktinės teritorija užima Alytaus ir Marijampolės apskritis, tad vertinamąsias pratybas organizavome tris kartus. Kiek anksčiau jos vyko Alytaus ir Lazdijų kraštuose, o šįkart jas surengėme Vilkaviškio bei Marijampolės savivaldybėse. Kariai, kuriems netiko ši data, galėjo dalyvauti anksčiau vykusiose pratybose“, –
sakė Dainavos apygardos pirmosios rinktinės vadas plk. ltn. Arnas Mikaila.
Kariai veikė civilinėse teritorijose, kurių naudojimas pratybų tikslais buvo iš anksto suderintas su vietos valdžios institucijomis. Marijampolės savivaldybėje kariai treniravosi Želsvos apylinkėse, o mūsų rajono savivaldybėje lauko taktikos pratybos vykdytos Vilkaviškio, Gižų, Klausučių ir Pilviškių seniūnijose.
„Šiose vietovėse kuopų nariai nuolat rengia pratybas. Esame teritorinės gynybos vienetai, tad turime ginti savo miestą, kaimą ar rajoną. Dėl šios priežasties mes treniruojamės būtent tose vietovėse, kuriose vykdytume realias užduotis“, – pasakojo plk. ltn. A. Mikaila.
Pavojus – minimalus
Per pratybas kariai vykdė įvairias užduotis: atliko taktinį žygį, vietovės žvalgybą, objekto apsaugą, priešo pajėgų aptikimą bei sunaikinimą ir kt.
„Visi turėjo konkrečius įsakymus. Pavyzdžiui, maždaug 60–70 karių sudarė priešo imitavimo grupę, o kiti pratybų dalyviai privalėjo reaguoti į priešininko veiksmus ir jį neutralizuoti įvairiose situacijose. Iš viso pratybose turėjome apie 30 technikos vienetų – tiek civilinės, tiek karinės. Mes, savanoriai, turime gebėti operuoti bet kuriuo paros metu įvairiose situacijose, esant bet kokioms sąlygoms. Juk mums, pavyzdžiui, gali tekti veikti ir laikinai okupuotose teritorijose“, – kalbėjo Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas.
Plk. ltn. Arno Mikailos teigimu, apie panašias pratybas gyventojai būna iš anksto informuojami, todėl dažniausiai į karius žiūri palankiai, be jokios baimės. Smalsesni praeiviai nevengia prieiti ir pasikalbėti.
Per pratybas stengiamasi išvengti bet kokių pavojingų situacijų. Nors tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu naudojamos imitacinės priemonės (šaudmenys, dūminiai bei garsiniai užtaisai), tačiau tai didelio diskomforto aplinkiniams nesukelia.
„Imamės visų įmanomų saugumo priemonių. Aišku, kartais minimalūs incidentai, pavyzdžiui, išsukta koja ar prispaustas pirštas, neišvengiami, tačiau visi mūsų kariai žino, kaip elgtis su ginklu, su imitacinėmis priemonėmis, kaip dieną ar naktį judėti su transportu arba be jo. Kiekviena detalė yra apgalvota. Jei kas atsitiktų, visada turime budinčius paramedikus, palaikome kontaktus su artimiausiomis gydymo įstaigomis“, – pasakojo pašnekovas.
Būti savanoriu – naudinga
Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei plk. ltn. A. Mikaila vadovauja nuo praėjusių metų birželio. Prieš tai nuo 1995 m. jis tarnavo reguliariuosiuose kariniuose vienetuose. Per 23 tarnybos metus jis matė, kaip keitėsi Lietuvos kariuomenė. Anot rinktinės vado, dabartinių sąlygų net negalima lyginti su tomis, kurios buvo prieš du dešimtmečius. Pirmasis lūžis Lietuvos kariuomenėje įvyko vos įstojus į NATO, tai yra 2004 metais. Būtent tada, pašnekovo teigimu, sąlygos ėmė gerėti. Dabar kariuomenė yra viskuo aprūpinta, o šių dienų karys savanoris savo ekipuote ir kitu aprūpinimu beveik niekuo nesiskiria nuo reguliariųjų pajėgų kario.
Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas ragino į Krašto apsaugos savanorių pajėgas stoti visus 18–55 metų vyrus bei moteris, kuriems bent kiek įdomi karinė aplinka. Norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į artimiausią kuopą arba regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių. Būsimiesiems kariams savanoriams reikia pereiti medicininės komisijos atranką, baigti trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą.
„Kariams savanoriams galime pasiūlyti įvairių pareigų: nuo paprasto šaulio ar karo inžinieriaus iki kulkosvaidininko, žvalgo ar granatsvaidininko. Be to, sąžiningai lankant visas pratybas, priklausomai nuo karinio laipsnio, kas mėnesį galima užsidirbti po kelis šimtus eurų“, – teigė pašnekovas.
Svarbu kariuomenės
stiprėjimas
Plk. ltn. A. Mikaila pasakojo, kad Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindą sudaro 30–40 metų vyrai ir moterys. Pastarųjų yra apie 10 proc. Nemažai yra ir jaunesnio amžiaus asmenų. Savanorių jaunuolių ėmė ypač daugėti sugrąžinus privalomąją šauktinių tarnybą, mat savanoriškoji tarnyba gali būti kaip alternatyva privalomajai.
Anot pašnekovo, Lietuvai svarbu turėti kuo daugiau žmonių, perpratusių karinės parengties pagrindus. Ir visai nesvarbu, kad šiandien galime jaustis saugūs, – išorinės grėsmės visada egzistuoja.
„Visi matome, kokia situacija yra Ukrainoje ar Sirijoje, todėl vertindami tą informaciją galime tik modeliuoti, kokie pavojai galėtų kilti mūsų šalyje. Mums pasisekė, kad valstybė įstojo į NATO. Lietuvoje dislokuota apie tūkstantį NATO priešakinio bataliono pajėgų karių. Mūsų reguliariosios bei savanorių pajėgos taip pat kasmet stiprėja. Tai yra labai svarbu“, –
teigė plk. ltn. A. Mikaila.
Projektą „Valstybė buvo, yra
ir bus“ remia Spaudos, radijo
ir televizijos rėmimo fondas
Praėjusios savaitės pabaigoje dalis mūsų krašto gyventojų galėjo stebėti kiek neįprastą reginį – po rajoną migruojančius karius, vykdančius karines operacijas. Savivaldybės teritorijoje vyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vertinamosios lauko taktikos pratybos. |
Panašios pratybos organizuojamos kiekvienų metų pabaigoje. Per jas siekiama įvertinti padalinių gebėjimą atlikti tam tikras užduotis, kurioms ruošiamasi visus metus. Šįkart pratybose dalyvavo per 300 karių, tarp jų – ir maždaug pusšimtis Vilkaviškio 106-osios lengvųjų pėstininkų kuopos atstovų. Tiesa, bendras Žemdirbių gatvėje įsikūrusios Vilkaviškio kuopos karių skaičius yra kone dvigubai didesnis.
„Mūsų rinktinės teritorija užima Alytaus ir Marijampolės apskritis, tad vertinamąsias pratybas organizavome tris kartus. Kiek anksčiau jos vyko Alytaus ir Lazdijų kraštuose, o šįkart jas surengėme Vilkaviškio bei Marijampolės savivaldybėse. Kariai, kuriems netiko ši data, galėjo dalyvauti anksčiau vykusiose pratybose“, – sakė Dainavos apygardos pirmosios rinktinės vadas plk. ltn. Arnas Mikaila.
Kariai veikė civilinėse teritorijose, kurių naudojimas pratybų tikslais buvo iš anksto suderintas su vietos valdžios institucijomis. Marijampolės savivaldybėje kariai treniravosi Želsvos apylinkėse, o mūsų rajono savivaldybėje lauko taktikos pratybos vykdytos Vilkaviškio, Gižų, Klausučių ir Pilviškių seniūnijose.
„Šiose vietovėse kuopų nariai nuolat rengia pratybas. Esame teritorinės gynybos vienetai, tad turime ginti savo miestą, kaimą ar rajoną. Dėl šios priežasties mes treniruojamės būtent tose vietovėse, kuriose vykdytume realias užduotis“, – pasakojo plk. ltn. A. Mikaila.
Per pratybas kariai vykdė įvairias užduotis: atliko taktinį žygį, vietovės žvalgybą, objekto apsaugą, priešo pajėgų aptikimą bei sunaikinimą ir kt.
„Visi turėjo konkrečius įsakymus. Pavyzdžiui, maždaug 60–70 karių sudarė priešo imitavimo grupę, o kiti pratybų dalyviai privalėjo reaguoti į priešininko veiksmus ir jį neutralizuoti įvairiose situacijose. Iš viso pratybose turėjome apie 30 technikos vienetų – tiek civilinės, tiek karinės. Mes, savanoriai, turime gebėti operuoti bet kuriuo paros metu įvairiose situacijose, esant bet kokioms sąlygoms. Juk mums, pavyzdžiui, gali tekti veikti ir laikinai okupuotose teritorijose“, – kalbėjo Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas.
Plk. ltn. Arno Mikailos teigimu, apie panašias pratybas gyventojai būna iš anksto informuojami, todėl dažniausiai į karius žiūri palankiai, be jokios baimės. Smalsesni praeiviai nevengia prieiti ir pasikalbėti.
Per pratybas stengiamasi išvengti bet kokių pavojingų situacijų. Nors tiek šviesiu, tiek tamsiu paros metu naudojamos imitacinės priemonės (šaudmenys, dūminiai bei garsiniai užtaisai), tačiau tai didelio diskomforto aplinkiniams nesukelia.
„Imamės visų įmanomų saugumo priemonių. Aišku, kartais minimalūs incidentai, pavyzdžiui, išsukta koja ar prispaustas pirštas, neišvengiami, tačiau visi mūsų kariai žino, kaip elgtis su ginklu, su imitacinėmis priemonėmis, kaip dieną ar naktį judėti su transportu arba be jo. Kiekviena detalė yra apgalvota. Jei kas atsitiktų, visada turime budinčius paramedikus, palaikome kontaktus su artimiausiomis gydymo įstaigomis“, – pasakojo pašnekovas.
Dainavos apygardos 1-ajai rinktinei plk. ltn. A. Mikaila vadovauja nuo praėjusių metų birželio. Prieš tai nuo 1995 m. jis tarnavo reguliariuosiuose kariniuose vienetuose. Per 23 tarnybos metus jis matė, kaip keitėsi Lietuvos kariuomenė. Anot rinktinės vado, dabartinių sąlygų net negalima lyginti su tomis, kurios buvo prieš du dešimtmečius. Pirmasis lūžis Lietuvos kariuomenėje įvyko vos įstojus į NATO, tai yra 2004 metais. Būtent tada, pašnekovo teigimu, sąlygos ėmė gerėti. Dabar kariuomenė yra viskuo aprūpinta, o šių dienų karys savanoris savo ekipuote ir kitu aprūpinimu beveik niekuo nesiskiria nuo reguliariųjų pajėgų kario.
Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas ragino į Krašto apsaugos savanorių pajėgas stoti visus 18–55 metų vyrus bei moteris, kuriems bent kiek įdomi karinė aplinka. Norintieji tai padaryti turėtų kreiptis į artimiausią kuopą arba regioninį Karo prievolės komplektavimo skyrių. Būsimiesiems kariams savanoriams reikia pereiti medicininės komisijos atranką, baigti trijų savaičių trukmės Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą.
„Kariams savanoriams galime pasiūlyti įvairių pareigų: nuo paprasto šaulio ar karo inžinieriaus iki kulkosvaidininko, žvalgo ar granatsvaidininko. Be to, sąžiningai lankant visas pratybas, priklausomai nuo karinio laipsnio, kas mėnesį galima užsidirbti po kelis šimtus eurų“, – teigė pašnekovas.
Plk. ltn. A. Mikaila pasakojo, kad Dainavos apygardos 1-osios rinktinės pagrindą sudaro 30–40 metų vyrai ir moterys. Pastarųjų yra apie 10 proc. Nemažai yra ir jaunesnio amžiaus asmenų. Savanorių jaunuolių ėmė ypač daugėti sugrąžinus privalomąją šauktinių tarnybą, mat savanoriškoji tarnyba gali būti kaip alternatyva privalomajai.
Anot pašnekovo, Lietuvai svarbu turėti kuo daugiau žmonių, perpratusių karinės parengties pagrindus. Ir visai nesvarbu, kad šiandien galime jaustis saugūs, – išorinės grėsmės visada egzistuoja.
„Visi matome, kokia situacija yra Ukrainoje ar Sirijoje, todėl vertindami tą informaciją galime tik modeliuoti, kokie pavojai galėtų kilti mūsų šalyje. Mums pasisekė, kad valstybė įstojo į NATO. Lietuvoje dislokuota apie tūkstantį NATO priešakinio bataliono pajėgų karių. Mūsų reguliariosios bei savanorių pajėgos taip pat kasmet stiprėja. Tai yra labai svarbu“, – teigė plk. ltn. A. Mikaila.
Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
Galerija: Pratybos
Publikuota: 2018-11-02 09:16:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso
* Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|