|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Aktualu
Anot Lietuvos bankų asociacijos ekspertų, geriausia kibernetinių nusikaltimų prevencija – mūsų pačių sąmoningumas ir apdairumas, nes už kiekvienos aprašytos situacijos gali slypėti sumani nusikalstama schema. Anot Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidento Manto Zalatoriaus, Lietuvoje veikiantys bankai skiria didžiulį dėmesį tiek klientų lėšų, tiek procesų saugumui. Tačiau kuo toliau, tuo didesnę reikšmę įgyja pačių klientų sąmoningumas. Ekspertų išskiriami 7 populiariausi kibernetinių apgavysčių metodai. Esate vienas iš įmonės finansų specialistų. Sulaukiate netikėto skambučio iš įmonės generalinio direktoriaus, kuris prašo nedelsiant apmokėti sąskaitą faktūrą arba pervesti pinigų, nes esą sprendžia įmonės problemas. Nepaisykite skambinančiojo pažadų atsidėkoti, skubinimo arba grasinimų ir neskubėkite – tai gali būti sukčių manipuliacija. Visada laikykitės įmonėje įprastos mokėjimų tvarkos. Būtinai pasitarkite su kompetentingu kolega ir vadovais. Scenarijus panašus į pirmąjį, tik atrodo dar kasdieniškiau – jūsų atstovaujamos bendrovės partneris praneša jums apie pasikeitusius rekvizitus mokėjimams atlikti. Naujoji banko sąskaita, kaip vėliau paaiškėja, visai nepriklauso jūsų tikrajam kreditoriui. Specialistų patarimas darbuotojui – laikykitės įmonėje įprastos tvarkos. Patarimas įmonei – būtinai sukurkite tokią tvarką, jei jos dar nėra, ir užtikrinkite, kad kiekvienas atsakingas darbuotojas būtų su ja supažindintas. geriausia kibernetinių nusikaltimų prevencija – mūsų pačių sąmoningumas ir apdairumas, nes už kiekvienos aprašytos situacijos gali slypėti sumani nusikalstama schema. Visais šiais atvejais sukčiai, neretai prisistatantys jūsų banko arba valstybės institucijos atstovais, mėgina užmegzti kontaktą, kad priverstų jus pasidalinti savo asmenine, finansine arba prisijungimo informacija. Bendra rekomendacija – niekada nepasiduoti emocijoms ir neskubėti, nespausti ant pridėtų laikmenų arba įterptų nuorodų. Sukčiai naudoja suklastotus banko elektroninius laiškus, kuriuose pateikia nuorodas į nukopijuotas banko interneto svetaines. Paspaudus ant nuorodos, pasinaudojus įvairiais metodais, yra surenkama jūsų finansinė ir asmeninė informacija. Tinklalapis atrodo kaip teisėtas tikrosios svetainės analogas, tačiau pastebimi smulkūs skirtumai: pavyzdžiui, dizaino defektai ir tekstų klaidos, raginimai paskubėti, iškylantys langai, kurių tikrose bankų svetainėse niekada nėra. Sukčiai susirenka jūsų asmeninius duomenis, naudodamiesi socialiniais tinklais. Tad būkite apdairūs, dalydamiesi paskyrose informacija apie save, savo darbovietę ir artimuosius, juolab – konfidencialia. Įkyrūs skambučiai, laiškai, rėksmingi skelbimai internete – viskas tam, kad priverstų patikėti, kad jums teikiamas labai patrauklus investavimo pasiūlymas arba proga įsigyti fantastišką prekę. Jeigu tai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa – ko gero, tai ir yra apgaulė. Publikuota: 2018-10-26 11:38:08 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“ * Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti? * Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|