„Santaka“ / Ruduo kvepia gilių kava ir pyragu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-10-25 16:46

Dalinkitės:  


Rima Baltrušaitienė svečius vaišina pačios pagaminta šviežia gilių kava.

Autorės nuotr.


Ruduo kvepia gilių kava ir pyragu

Eglė MIČIULIENĖ


„Nesu prisiekusi sveikuolė. Bet labai mėgstu sveiką gilių kavą, o šviežių garšvų salotos ar pačios užsiaugintas ir užsiraugtas moliūgas man skaniau nei marinuoti agurkai iš parduotuvės“, – šypsosi vilkaviškietė Rima Baltrušaitienė.



Tinka su pienu

Neseniai būrelis vilkaviškiečių surengė žygį po Basanavičynę. Vilkaviškio šiaurietiškojo ėjimo klubui priklausančios moterys ne tik smagiai pasivaikščiojo po rudens spalvomis numargintą gamtą, bet ir prisirinko krepšius gilių. Iš jų jau priruošta žaliavos puikiam gėrimui, vadinamam gilių kava.

Šios kavos receptu pasidalijo viena iš žygio dalyvių Rima Baltrušaitienė, namo parsigabenusi visą kuprinę gilių.

– Ruošdama šią kavą pirmiausiai atrenku sveikas, gražias, nesukirmijusias giles. Jas pakepinu paskleidusi orkaitėje 5–10 minučių 160°C temperatūroje – tada gilės lengvai išsilukštena. Jau išlukštentas nakčiai užmerkiu vandenyje. Kitą dieną nupilu, dar porą kartų perplaunu. Tuomet užpylusi vandeniu verdu 10 minučių nuo užvirimo, nuvarvinu kiaurasamtyje ir sumalu mėsmale per stambiausią sietelį. Belieka džiovinti bei pagruzdinti, paskleidus skardoje orkaitėje, dažnai pamaišant, kad nesudegtų. Viskas – žaliava paruošta, – pasakojo moteris.


Jau paruoštas giles prieš pat virdama kavą šeimininkė dar permala kavamale, tačiau tai nėra būtina. Puodeliui kavos imami 3 šaukšteliai gilių, užpilami šaltu vandeniu ir kaitinami. Užvirusį gėrimą Rima minutę pavirina ir įpila pieno bei pasaldina medumi. Gilių kavą labai tinka pagardinti ir cinamonu, kardamonu.



Naudinga organizmui

– Ragaukite, kol neatšalo, – garuojantį puodelį tiesia į svečius pakvietusi Rima.

Balsvas gėrimas maloniai kvepia, o jo skonis šiek tiek primena riešutus.

Moteris prisimena pati gilių kavos pirmą kartą paragavusi būdama 19 metų.

– Kai atsikrausčiau gyventi į Vilkaviškį, šiuo gėrimu mane pavaišino buto šeimininkė. Man labai patiko! Nuo tada po truputį ir pati, kai tik pasirinkdavau gilių, pradėjau jos gamintis, – pasakojo pašnekovė.

R. Baltrušaitienė sako šios kavos ruošianti po nedidelį kiekį, nes ilgiau pastovėjusios maltos gilės praranda aromatą.

Kava vadinamas gėrimas kofeino neturi ir netonizuoja taip, kaip pupelių kava. Tačiau jis turi įvairių sveikatai naudingų medžiagų ir puikiausiai tinka vaikams, ligoniams, sergantiems širdies, virškinamojo trakto ligomis. Sakoma, kad gilių kava stiprina organizmą, šalina iš jo toksinus, stabdo viduriavimą, padeda gydant mažakraujystę, taip pat labai tinka maitinančioms mamoms, nes skatina pieno gamybą. Be to, mažina cukraus kiekį kraujyje, taigi yra naudingas gėrimas diabetikams. O su cinamonu jis dvigubai veiksmingesnis.


Vaišindama gilių kava Rima atriekia ir pačios kepto gardaus pyrago su kriaušėmis ir obuoliais. Pirktinių tortų moteris nemėgsta, o pati juos kepa mielai – kai tik yra ką pavaišinti.



Vėžio prevencija

Į obuolių pyragą R. Baltrušaitienė dažnai įmaišo ir moliūgo.

Apskritai, ši nuostabi daržovė – viena dažniausių „viešnių“ Rimos virtuvėje. Iš jos moteris gamina troškinius, sriubas, kepa blynus, o sulaukusi daugiau svečių į orkaitę pašauna įdarytą moliūgą. R. Baltrušaitienės anūkams ypač patinka moliūgų cukatos.

Prie mėsos, žuvies patiekalų puikiai dera rauginti moliūgai. Juos vilkaviškietė raugia taip pat, kaip ir agurkus.

Litrui vandens pila šaukštą druskos, įdeda česnako, krapų, įvairių lapų (krienų, vyšnių, serbentų). Viską sudeda į puodą kartu su gabaliukais supjaustytu moliūgu ir paslegia. Daržovė gerai įrūgsta maždaug trečią dieną.

– Galima viską sudėti į stiklainį ir išnešti į rūsį. Bet aš ilgam laikui nepriraugiu, man skaniau šviežiai paraugtas moliūgas, netgi pirmos ar antros dienos raugimo. Tad suvalgau – ir vėl iš naujo užsiraugiu“, – dėstė pašnekovė.

Dietologai, gydytojai žmones taip pat ragina valgyti raugintus produktus, nes jie yra daug sveikesni už marinuotus.


Teigiama, kad raugintos daržovės – puiki vėžio prevencija, mat jose esančios medžiagos slopina ir neleidžia plisti vėžinėms ląstelėms. Tą puikiai žino ir Rima. Tačiau moteris tvirtina raugintas daržoves valganti ne tik dėl sveikumo: dabar, kai jau įprato prie raugintų produktų, marinuotos jai paprasčiausiai neskanios.



Sveikata iš žiedų

Atėjus pavasariui R. Baltrušaitienė mėgsta pasirinkti šviežių žolelių – garšvų, pienių, dilgėlių. Iš jų gamina salotas, sriubas, žaliuosius kokteilius, kuriuos dar pagardina šaldytomis uogomis.

„Pavasarį visuomet einu pasirinkti žydinčių pienių. Nusiskinu pievoje 8–10 žiedelių – ir iškart suvalgau. Labai sveika ir skanu“, – šypsojosi moteris.

Daugelis galvoja, kad pienių žiedai yra kartūs. Netiesa – karti yra tik žalia augalo dalis. Todėl norint išvengti kartumo reikėtų pirmiausiai atskirti visą žalią žiedo dalį ir valgyti tik vainiklapius. Geltoni pienių žiedlapiai yra švelnaus skonio, malonaus aromato ir vos pastebimo saldumo.

Verta žinoti, kad pienės turi daugybę mūsų organizmui vertingų medžiagų. Beje, daugelyje pasaulio šalių kiaulpienes augina plantacijose – iš jų gamina gydomąsias sultis, salotas, vyną, uogienę.

R. Baltrušaitienė labai mėgsta ir įvairiausių žolynų arbatas. Jas verda ne tik iš įprastų čiobrelių, ramunėlių, bet ir iš įvairių žiedų – vyšnių, obelų, slyvų. Vilkaviškietė tvirtina, kad arbata iš vaismedžių žiedų asorti būna puikaus skonio.



Fermentuota arbata

Daug metų moteris mėgaujasi ir kombuča – gėrimu iš arbatos grybo, kurį augina stiklainyje. Jo „vaikus“ išdalijusi daugybei pažįstamų.

Kombuča yra iš Kinijos kilęs fermentuotas arbatos gėrimas, laikomas vaistais bei profilaktine priemone nuo įvairių ligų, turi vitaminų B ir D.

Arbatos grybas, mintantis saldžia arbata, vienu metu Lietuvoje buvo labai populiarus, ėjo iš rankų į rankas. Tačiau daugelis „pažaidę“ su grybu jį tiesiog išmetė.

Tuo tarpu Rima šį puikų grybą augina jau apie dešimt metų, o jo fermentuotas gėrimas, primenantis girą, padėjo moteriai išsigydyti skrandį.

– Turėjau virškinimo problemų, būdavo dvylikapirštės žarnos uždegimai, nuolat vartodavau vaistus. Dabar jau daug metų nedideliais kiekiais geriu kombučą ir visos skrandžio bėdos baigėsi. Tiesa, mano jaunimas į arbatos grybą žiūri kaip į medūzą ir kombučos negeria. O man jos skonis labai patinka, – juokėsi moteris.





Galerija: Gamtos dovanos




Publikuota: 2018-10-25 16:46:41

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai