Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

---

Jurgita Nacevičienė.

Ingos JUODYTĖS nuotr.

Mokyklose, kaip ir kitose organizacijose, didelė dalis sėkmės priklauso nuo vadovo pasirinktos strategijos, problemų sprendimų būdų. Nesvarbu, ar tai pradinio ugdymo įstaiga, ar pilna abiturientų gimnazija – mokyklos vadovas turi būti autoritetas, randantis laiko pabendrauti su kiekvienu mokyklos bendruomenės nariu.

Vadovas – pozityvus autoritetas

Daugelis, pirmąsyk pagalvoję apie mokyklos vadovo pareigas, susiejame jas su žodžiu „autoritetas“. Visgi autoritetingą vadovą įsivaizduojame skirtingai: vieniems tai – rūstus, niekada neklystantis, nuolat užsiėmęs, kitiems – protingas, atviras kitoms nuomonėms, turintis daug atsakomybių, tačiau visuomet randantis laiko pabendrauti. Anot Jurgitos Nacevičienės, „Šviesos“ leidyklos vadovės, šiandienos ritmu gyvenančioje mokykloje vis labiau įsitvirtina antrasis vadovo tipas.

„Džiugu, kad iš mokyklų traukiasi vadovų, kaip griežtų baudėjų, kontroliuotojų, kurių bijo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, tipas. Juos keičia naujos kartos vadovai, grindžiantys bendravimą atvirumu, betarpiškumu, mentoryste. Labai dažnai susiduriame su klaidingu įsivaizdavimu, kad autoritetas negali klysti. Tačiau yra kaip tik atvirkščiai – savo pavyzdžiu vadovas turi parodyti, kad klaidos – normali bet kokio proveržio dalis, svarbu ne tai, kad klystame, o ko iš klaidų išmokstame“, – teigia J. Nacevičienė.

Ji įvardija keletą pavyzdžių: kai mokyklos vadovas paprašo mokinių pamokyti jį naudotis technologijomis arba pradinių klasių mokytoja prisipažįsta vaikams, kad nemoka žaisti šachmatais ir pasiūlo pasimokyti kartu, jų autoritetas tikrai nesugriūva. Priešingai – bendruomenės akyse jis tik sustiprėja, nes pripažinti, kad kažko nemoki, bet nori išmokti – stipraus žmogaus bruožas.

Iššūkis – netapti administratoriumi

Nors šiandien mokyklos vadovas skatinamas kuo daugiau dėmesio skirti mokyklos bendruomenei, akivaizdu, kad jo, kaip ir bet kokios įmonės vadovo, neaplenkia administracinės užduotys, darbas su dokumentais.

„Vienas pagrindinių iššūkių vadovui – netapti administratoriumi ir nepaskęsti popierinių darbų bei smulkių problemėlių sprendimo rutinoje”, – pabrėžia Ukmergės rajono savivaldybės švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Vaidotas Kalinas, pernai „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose“ laimėjęs metų mokyklos vadovo nominaciją.

Jam pritaria ir J. Nacevičienė, teigdama, kad viena pagrindinių problemų švietimo įstaigose – tai, kad sunku rasti sinergiją tarp gero vadybininko, puikiai valdančio ūkinę ir administracinę mokyklos pusę ir gero lyderio, tikrojo komandos vedlio, gebančio matyti platų vaizdą, nubrėžti mokyklos strategiją ir kryptį. „Visų pirma vadovas turi būti lyderis, įkvepiantis visą komandą ir mokyklos bendruomenę bei autoritetas, su kuriuo mokytojai jaučiasi saugūs eksperimentuoti. Tam tikra prasme, jis ir yra mokytojas – tik jau ne klasėje, o mokytojų komandoje“, – sako „Šviesos“ leidyklos vadovė.

Nuolatinis bendravimas su visa mokyklos bendruomene, ypač mokiniais, yra svarbiau nei pamokų turėjimas, mano V. Kalinas: „Geras mokyklos vadovas nebūtinai turi mokyti, bet būtinai turi glaudžiai ir kiek įmanoma dažniau bendrauti su mokiniais“.

Mokyklų vadovai yra testuojami, audituojami, vertinami, tačiau ar nebūtų geriau, jei vietoj vertinimų pasiūlytume jiems pagalbą?

Abu pašnekovai pritaria, kad suderinti visus šiuos dalykus nėra lengva ir pavyksta tikrai ne kiekvienam. Visgi, J. Nacevičienė į situaciją žvelgia optimistiškai ir mano, kad atrandančių balansą vis daugėja.

„Lietuvoje daugėja mokyklų, kuriose mokytojai jaučiasi gerai, pasitiki savimi, yra kupini idėjų. Tai tokios mokyklos, kuriose vadovas dirba ne tik su mokytojų kolektyvu, bet ir su mokiniais, jų tėvais – visa bendruomene. Tokioje aplinkoje kiekvienas turi laisvę kurti, nori prisidėti prie visos bendruomenės gerovės ne tik idėjomis, bet ir konkrečiais darbais”, – vardija J. Nacevičienė.

Reikalinga ne kontrolė, o pagalba

„Mokyklų vadovai yra testuojami, audituojami, vertinami, tačiau ar nebūtų geriau, jei vietoj vertinimų pasiūlytume jiems pagalbą? – klausia „Šviesos“ vadovė. – Tikrai galime jiems suteikti galimybes tobulėti, įgyti vadybos, lyderystės žinių, padėti ieškoti partnerių ir neeilinių sprendimų. Kalbėdami apie švietimą, labai daug kalbame apie mokytojų ugdymą, tačiau tiesa yra ta, kad lygiai tiek pat dėmesio (o gal ir daugiau) turime skirti ir mokyklų vadovybės tobulėjimui.“

J. Nacevičienės teigimu, tam, kad visuomenėje keistųsi požiūris į švietimą, mokyklą, mokytoją, visi esame atsakingi, ypač visuomenės nuomonės formuotojai, žiniasklaida. Jei rodysime, viešinsime daugiau teigiamų pavyzdžių, sėkmės istorijų nei neigiamų, jei pagarbiai, supratingai, su pasitikėjimu žvelgsime į mokytoją, ir visuomenėje pamažu atsiras supratimas, kad mokykloje gera, paskatinsime visas mokyklų bendruomenes keistis.

Gintarė ZINKEVIČIŪTĖ

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---