„Santaka“ / Vilkaviškietę Izraelyje nustebino žydų nuoširdumas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-10-15 17:05

Dalinkitės:  


Turėdama laisvo laiko Jomantė Maksvytytė stengėsi pažinti Izraelį keliaudama.

Nuotr. iš asmeninio albumo


Vilkaviškietę Izraelyje nustebino žydų nuoširdumas

Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ


Turbūt dažnas paklaustų: ko Artimuosiuose Rytuose, neramumų krečiamame Izraelyje gali ieškoti jaunutė studentė iš Lietuvos?

Tokio klausimo dažnai sulaukia iš mūsų rajono, iš Gižų kaimo, kilusi Jomantė Maksvytytė, pagal „Erasmus+“ programą studijavusi minėtoje valstybėje.

– Šito pirmiausiai ir paklausė manęs nusistebėjęs vietinis gyventojas, vos tik spėjau nusileisti Šventojoje Žemėje. Nedvejodama jam atsakiau, kad kaupiu savo tarptautinę patirtį ir kad ruošiuosi studijuoti šioje šalyje, – šypsojosi Jomantė. – Tokios galimybės laukiau su nekantrumu, nes žinojau, jog pirmajame bakalauro studijų kurse dar negalėsiu išvykti pagal „Erasmus+“ programą, taigi labai laukiau antrųjų studijų metų. Pusantrų metų pastudijavusi ir apsipratusi su savo lietuviškąja Alma Mater, nusprendžiau pakeisti komforto zona tapusį VGTU Kūrybinių industrijų fakultetą ir išvykti semtis tarptautinės patirties už Europos ribų. Gavau pakvietimą studijuoti Izraelyje, Beer Shevoje esančiame Ben-Gurion universitete. Studentišku ritmu alsuojanti Beer Sheva mane priėmė labai nuoširdžiai. Pirmas įspūdis buvo netikėtas, atrodė, kad universiteto bendruomenė manęs laukė tarsi išsiilgto vaiko ir, rodos, visiškai nejučiomis tapau jiems pažįstama, artima, pasijutau visos didžiulės šeimos dalimi. Beje, puiku buvo ir tai, kad lietuvišką vasario mėnesio šaltį Izraelyje pakeitė saulės vonios.


Universitete J. Maksvytytė praleisdavo daugiausiai laiko. Ben-Gurion universitetas – tai ne tik akademinė erdvė, kurioje spartus tobulėjimas ir pastangos yra kone privalomi, bet ir geriausia gyvenimiškosios patirties aukštoji mokykla, naudingos paskaitos ir visapusiškas savęs patikrinimas. Kartais studijos merginai buvo tarsi jėgų išbandymas ir stipriai motyvuojantis variklis. Mat universitete studentai ruošiami gyvenimui po mokslų. Pasak gižietės, studijos – tai tarsi pats gyvenimas, integruotas į mokslą, per didelius darbus, patirtis ir supratimus.

– Akademinė terpė, kurioje susipažinau su dėstytojais ir vietiniais bei kitataučiais studentais, man buvo didelė vertybė ir nepamatuojamas atradimas. Daugelis dėstytojų buvo amerikiečiai, visą gyvenimą paskyrę mokslui eruditai, tačiau turėjau dėstytojų ir iš Izraelio. Jų paskaitos apie šalies praeitį stipriai sujaudino visus studentus, nes patirtis kalbėjo jautriau už bet kokią knygą, – pasakojo Jomantė. – Studijuoti pasirinkau daug ir labai įvairių dalykų: pradedant holokausto, žydų bei islamo filosofijos paskaitomis, baigiant inovacijomis medijose bei konfliktais Artimuosiuose Rytuose. Paskaitose jutau šiltą dėstytojo ir studentų ryšį, bet taip pat labai didelį krūvį kiekvienam studentui individualiai. Daug reikalaujantys dėstytojai neprivertė manęs gailėtis ir abejoti savo pasirinkimu. Ilgos ir sunkios valandos, praleistos ruošiantis paskaitoms ir egzaminams, nesumažino noro tęsti mokslus. Studijos – ne vien ilgos valandos bibliotekoje ar vis ilgėjantys rašto darbai.Tai pamokos ir patirtys visam gyvenimui. Jos kiekvienam studentui padeda formuoti platesnį požiūrį, daryti gilesnes įžvalgas ir dar geriau pažinti save.


Turėdama laisvo laiko studentė stengėsi pažinti Izraelį per jo kultūrą ir istoriją. Geriausi pagalbininkai buvo vietiniai gyventojai ir universitete sutikti studentai iš viso pasaulio. Sykiu su jais lietuvaitė tyrinėjo Šventąją Žemę.

Įvairiaspalvės šalies įspūdis sustiprėjo per žydų Velykas (Pesach) suplanuotoje kelionėje, kai susikrovę kuprines bendramoksliai keliavo į dykumą, kopė į kalnus, vaikščiojo tarpekliais, lankėsi didžiausiame beduinų kaime ir stebėjo gamtą. Daug laiko jaunimas skyrė visoms Izraelyje esančioms jūroms, nes nuolat lydėjusi šiluma jiems leido maudytis iki soties. Studentai tyrinėjo iš šalies šiaurės į pietus besikeičiantį Izraelio kraštovaizdį, architektūrą, miestų savitumus, siauras gatveles.

Neblėstantį entuziazmą kelionėms ir sportui įvairino Viduržemio jūroje išmėgintas banglenčių, o vėliau – irklenčių sportas. Izraelis jaunuoliams tapo dar geriau suprantamas kultūrine bei religine prasmėmis, kai jie apsilankė šventose vietose: visų garbinamoje Jeruzalėje, gražiausiame Šventosios Žemės mieste Haifoje, turinčioje kerinčius Bahajų sodus, istorinėje Tiberijoje, tikinčiųjų pamiltame biblinės reikšmės Nazarete. Pavyko aplankyti sunkiai prieinamą didžiausiu pasaulio kalėjimu vadinamą Gazos ruožą.


Pasak Jomantės, nepavyktų, o gal ir nereikėtų su niekuo sulyginti ten pamatytų vaizdų ir gyventojų pasakojimų. Čia gyvena žmonės, ištroškę laisvės ir ramybės, giliai tikintys ir laukiantys geresnio rytojaus. Visa ši kelionių patirtis dar labiau įprasmino buvimą Izraelyje. Keliavimas nebuvo vien tik pramoga, o veikiau galimybė pasisemti idėjų ir kurti planus tolimesnėms studijoms.

– Iš skirtingų religijų, kultūrų, rasių žmonių mokiausi gilesnio nuoširdumo, supratingumo ir geranoriškumo. Mane supo labai plačios erudicijos asmenybės. Akademinę patirtį, išgyvenimus ir akimirkas kaupiau tarsi brangiausią gyvenimo turtą, bet, deja, žmonių su savimi pasiimti į Lietuvą negalėjau, todėl prieš išvykdama sakiau, kad palieku savo izraelietišką šeimą: mamą, seses, brolius. Apie studijas ir meilę Izraeliui galėčiau kalbėti be sustojimo, – sakė J. Maksvytytė. – Norėčiau paskatinti išvykti kuo daugiau studentų ir pažinti kitas šalis. Nebijokite rinktis ne Europos valstybes – visas pasaulis jums atviras. Garantuoju, kad laukia iššūkiai, vertinga gyvenimiška patirtis ir nuostabiausi prisiminimai, kurių nepatirsite sėdėdami vienoje vietoje. Suprantu, kad baimė ir nežinia daugeliui pakiša koją, trukdo realizuoti save. Kilus tokioms abejonėms vertėtų paklausti: ar baimė išvykti ir pamatyti stebinantį pasaulį yra stipresnė už norą patirti manęs laukiantį tokį didelį gyvenimo nuotykį?





Galerija: Izraelis




Publikuota: 2018-10-15 17:05:51

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai