„Santaka“ / Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai kratosi gyvulininkystės verslo

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda javų kombainą INTERNATIONAL-431 (pjaunamoji 3,6 m, 6 cilindrų variklis, pilnai veikiantis). Perka šieno ir šienainio ritinius. Tel. 8 631 87 876.
Galioja iki: 2024-03-01 11:26:25

Parduoda naują nedidelį savos gamybos šildymo katilą-viryklę (tinka jungti per mašinsuolį, 700 Eur), naują pripučiamą 3,1 m valtį (650 Eur). Atlieka lengvųjų automobilių kėbulo suvirinimo darbus, dengia kėbulą antikorozine danga. Tel. 8 614 21 817.
Galioja iki: 2024-03-01 11:31:28



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-09-27 16:02

Dalinkitės:  


Rūta su Arūnu darbus yra pasiskirstę: vyras pluša laukuose, o žmona kuria namų grožį, rūpinasi aplinka.

Autoriaus nuotr.


Konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai kratosi gyvulininkystės verslo

Andrius GRYGELAITIS


Bartninkų seniūnijoje, Lakštučių kaime, gyvenančių Rūtos ir Arūno Račiukaičių ūkis šiais metais pripažintas geriausiu rajone. Šeima kartu su kitais konkurso „Metų ūkis“ laureatais bus pagerbta per rytoj vyksiančią rajono žemdirbių šventę „Rudens prijuostė“.



Seniau – lengviau

A. Račiukaitis ūkininkauti pradėjo maždaug prieš 20 metų. Tiesa, tuomet tai jis darė kartu su tėčiu, o savarankiškai žemę dirbti ėmė maždaug prieš 10–12 metų. Tada vyras turėjo apie 100 ha žemės, o šiandien jo valdomi plotai – dvigubai didesni. Ne visa žemė yra nuosava. Apie 120 ha – nuomojami plotai. Už nuomą Račiukaičiai moka po 150–200 eurų už hektarą.

„Kainos tokios, kad vargu ar investicijos kažkada atsipirks. Be to, viskas ir toliau brangsta. Jau nekalbu apie prašomas sumas už parduodamas žemes. Kasmet tampa vis sunkiau uždirbti iš žemės, tad ketiname plėstis ir toliau“, – sakė A. Račiukaitis.

Anot jo, seniau ūkininkauti buvo lengviau ne vien dėl to, kad turint mažiau žemės ėjo uždirbti daugiau, bet ir todėl, kad žemdirbių nevaržė tokie sudėtingi reikalavimai ir kontrolė. Arūno teigimu, dabar ūkininkai taip apkrauti įvairiais popieriais, kad žemę dirbti beveik nėra kada.


Nors Lakštučių kaimo gyventojas ir teigė galvojantis apie plėtrą, tačiau naudotis Europos Sąjungos parama jis neketina. Prieš kelerius metus jis jau buvo už paramą įsigijęs purkštuvą, tačiau suprato, kad gana sunkiai įgyvendinami reikalavimai nėra verti to, kas už juos duodama.



Prasčiausias derlius

Didžiąją Račiukaičių dirbamų žemių dalį užima kviečiai bei rapsai. Įprastai derlius kiekvienais metais būna panašus, tačiau neseniai pasibaigęs sezonas tapo išskirtiniu. Arūnas sako, kad prikūlė bent trečdaliu grūdų mažiau nei įprastai. Vidutiniškai iš hektaro kviečių biro apie penkias tonas, o iš to paties ploto rapsų – vos dvi.

„Pernai daug ūkininkų dėl užklupusių liūčių nespėjo laiku nukulti savo javų plotų, tačiau man tai problemų nesukėlė. Apskritai, praėjęs sezonas buvo turbūt geriausias per visus ūkininkavimo metus. Iš hektaro vidutiniškai prikūliau apie 10 tonų kviečių. Suprantu, kad visi metai negali būti tokie geri, tad dėl šių metų derliaus pernelyg daug nesijaudinu. Tikiuosi, jog ateinantis sezonas bus geresnis“, – vylėsi pašnekovas.

Jis džiaugėsi, kad nepaisant sumažėjusio derliaus pavyko įgyvendinti visus išankstinius įsipareigojimus ir metus baigti be skolų. Nemažai ne tik mūsų rajono, bet ir visos Lietuvos ūkininkų nukentėjo dėl pernelyg didelio kiekio pasirašytų išankstinių sutarčių. Tiesa, nedaug trūko, kad ir Arūnas atsidurtų pastarųjų sąraše. Įprastai kasmet apie pusę planuojamo derliaus išankstinėmis sutartimis susaistantis ūkininkas šiemet buvo priverstas už jas atiduoti kone visą savo užaugintą javų ir rapsų produkciją. Dėl šios priežasties, sudarinėdamas išankstines sutartis kitiems metams, vyras sakė būsiantis šiek tiek atsargesnis.




Didins runkelių plotus

Nors žieminių kultūrų sėja Račiukaičių ūkyje jau baigta, tačiau žemės darbai toli gražu dar nesibaigė. Šiomis dienomis prasideda cukrinių runkelių ėmimas. Jų šeima turi apie 20 ha.

„Kiek girdėjau, pas kitus ūkininkus dėl sausros runkeliai neužaugo, tačiau mūsų ūkyje jie pakankamai neblogi“, – džiaugėsi ūkininkas.

Jis cukrinius runkelius veža į Marijampolės cukraus fabriką. Nors seniau su atsiskaitymais kildavo daug problemų, tačiau prieš kelerius metus tarp fabriko, ūkininkų ir UAB „Žvalguva“ sudaryta trišalė sutartis padėjo išspręsti visus nesutarimus. Dabar žemdirbiai 50–80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis: trąšomis, chemikalais arba sėklomis, tad rizikuojama ne visais, o tik dalimi savo pinigų. A. Račiukaitis džiaugėsi, kad buvo pasiektas toks susitarimas ir ateityje žada dar labiau padidinti cukrinių runkelių plotus. Jau kitąmet jis planuoja jų sėti bent 30 ha.



Atsisako kiaulių

Arūnas džiaugėsi, kad ateityje ūkį bus kam palikti. Darbuojantis jam vis dažniau padeda sūnus Mantas, o ir dukra Giedrė, esant reikalui, nevengia lipti į traktorių.

Šiuo metu Račiukaičiai verčiasi ne vien augalininkyste. Jų tvartuose vis dar yra apie 20 kiaulių. Dar prieš porą metų jų buvo apie pustrečio šimto, tačiau vis didėjanti afrikinio kiaulių maro (AKM) baimė verčia drastiškai mažinti šių gyvulių skaičių.


„Reikalavimai dėl AKM tam jokios įtakos neturi. Mes ir seniau naudojome dušą, dezinfekcinius kilimėlius, reikėjo tik dalį teritorijos aptverti tvora. Bet tai nepareikalavo didelių papildomų investicijų. Daug labiau gąsdina pats ligos artėjimas. Neseniai Marijampolės rajone viename ūkyje AKM jau buvo nustatytas kiaulei, o po kelių dienų šis virusas rastas ir sumedžiotame šerne. Nesinorėtų, kad liga atkeliautų ir iki Vilkaviškio rajono“, – kalbėjo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojas.

Anot jo, jei ne AKM baimė, kiaules tikrai apsimokėtų laikyti, nes jų supirkimo kainos yra gana geros.

„Jei mūsų tvarte ar kur nors netoliese būtų nustatytas maro židinys, mažiausiai mėnesį ne tik kad negalėtume parduoti kiaulių, bet net ir sau pasipjauti. Mano brolis Marius dar augina apie 200 šių gyvulių, tačiau aš ketinu jų visiškai atsisakyti“, – teigė A. Račiukaitis.

Seniau jiedu su žmona laikė ir kelias karves, tačiau jų ūkyje taip pat neliko. Anot Rūtos, gyvenimas tapo nepalyginamai lengvesnis.

Seniau šeima niekur negalėdavo ilgesniam laikui išvažiuoti, nes karves tekdavo melžti kasdien.

„Nenoriu net prisiminti tų laikų“, – juokėsi R. Račiukaitienė.



Padeda seniūnijai

Šeima ūkyje yra pasiskirsčiusi darbus: vyras pluša laukuose, o žmona kuria namų grožį, rūpinasi aplinka. Račiukaičių namai išsiskiria ypatinga tvarka. Čia ne tik puikiai prižiūrėti gėlynai ar kitos namų erdvės, bet net ir garažuose esančios tvarkos jiems pavydėti galėtų daugelis.

Ūkyje kasmet atnaujinama dalis technikos, įvairių įrenginių. Pernai netoli namų Račiukaičiai pasistatė didžiulį garažą, o neseniai Arūnas nusipirko metalo apdirbimo stakles ir jau šią vasarą pats gaminosi įvairias traktoriams, kombainams ar kitiems žemės ūkio padargams reikalingas detales. Metalo stakles jis įsigijo ne dėl noro sutaupyti šiek tiek pinigų, bet dėl galimybės sugaišti mažiau laiko. Anot jo, kuomet sulūžta kokia nors žemės ūkio padargų dalis, neretai jos tenka laukti net kelias dienas. Tuomet darbai ūkyje sustoja. Siekdamas nuo to apsidrausti, A. Račiukaitis pats ėmė ieškoti įvairios informacijos, kaip elgtis su metalo apdirbimo staklėmis, ir šią vasarą pats išsitekino ne vieną reikalingą detalę.

Lakštučių kaimo gyventojai prisideda prie visos Bartninkų seniūnijos gyvenimo. Jie remia renginius, o šiemet padėjo įgyvendinti ir žvyro vežimo ant prastos būklės kelių programą.

Daug laisvalaikio A. Račiukaitis neturi, tačiau, kai jo yra, labiausiai mėgsta su sūnumi Mantu išbėgti į futbolo aikštę. Šiuo pomėgiu vyrus užkrėtė taip pat Lakštučiuose gyvenantis žmonos brolis Egidijus Čivinskas.





Galerija: „Metų ūkis“




Publikuota: 2018-09-27 16:02:37

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Biudžeto projektas visuomenei pristatytas be... visuomenės
* Statusą praradęs bedarbis ieško teisybės ir grasina teismais
* Dezinformacijos įdiegtos vaistų baimės pacientus varo į paniką
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Ar savo parašu paremsite kandidatus Prezidento rinkimuose?
Jau pasirašiau savo iniciatyva.
Jei paprašys asmeniškai – pasirašysiu.
Nesirašysiu nė už vieną.
Dar nenusprendžiau.



Kalbos patarimai

Pieninis ar pieniškas šokoladas?
Kalbos požiūriu taisyklingi abu variantai. Priesagos -iškas būdvardis vartojamas nusakant daikto požymį. Jis paprastai vartojamas šnekoje, laisvuosiuose stiliuose: pieniškas šokoladas, pieniškas valgis, pieniški ledai, pieniška sriuba.
Sudarant terminus, kai reikia pabrėžti rūšį, vartojamas priesagos -inis būdvardis: pieninis šokoladas, grietininis šokoladas, riešutinis šokoladas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai