„Santaka“ / Jauną gydytoją žavi kiekviena nauja patirtis / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Kristina Lebedevaitė džiaugiasi, kad jai pavyko pacientą ištraukti iš mirties nagų.

Autorės nuotr.


Jauną gydytoją žavi kiekviena nauja patirtis

Eglė KVIESULAITIENĖ


Jauna gydytoja Kristina Lebedevaitė džiaugiasi Vilkaviškio ligoninėje įgyta patirtimi ir nesikrato provincijos. Medikei patinka pacientų rodoma pagarba, pasitikėjimas, o šalies medicinos be rajoninių ligoninių ji net neįsivaizduotų.



Ištiko infarktas

Parašyti apie jauną, mūsų ligoninėje neseniai pradėjusią dirbti gydytoją, pasiūlė vilkaviškietis Aleksandras Leonavičius. Rajone žinomas buriuotojas, regatų organizatorius šiai gydytojai dėkingas už išgelbėtą gyvybę. Vilkaviškietis neabejoja, kad jei ne profesionaliai suteikta jaunos medikės pagalba, šiandien jis nebesidžiaugtų gyvenimu.

Gydytoja Kristina taip pat labai puikiai prisimena vos prieš porą mėnesių gydytą pacientą, mat su tokiu atveju susidūrė pirmą kartą gyvenime.

Tą karštą liepos savaitgalį Priėmimo skyriuje buvo labai daug žmonių, besiskundžiančių skausmais širdies plote, bendru silpnumu. Didžiuliai karščiai išprovokavo širdies negalavimus.

Savo gimtadienio dieną tiesiai iš jachtos į ligoninę atskubėjęs Aleksandras taip pat išsakė panašius simptomus, tad gydytoja iškart atliko kardiogramą. Tačiau kardiograma buvo be pakitimų, tad pacientą paguldė stebėti, kol paaiškės kitų tyrimų rezultatai.


Kraujo tyrimas gydytojai sukėlė įtarimų, bet specifiniai infarktui būdingi rodikliai pakilę nebuvo. Tačiau vos gydytojai nuėjus į kabinetą, iš stebėjimo palatos ją pakvietė Aleksandro artimieji, mat vyras staiga prarado sąmonę, pradėjo trikti kvėpavimas, širdies veikla, ištiko klinikinė mirtis.



Pagyrė kolegę

Gydytoja Kristina prisipažįsta, kad toks atvejis per jos praktiką buvo pirmas, todėl labai džiaugiasi, kad stresinėje situacijoje prieš akis iškilo visos žinios, algoritmai, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje, kaip paskirstyti veiklą medicinos personalui, kad veltui nepraeitų nė viena sekundė.

K. Lebedevaitė sakė, kad tuo momentu jai atrodė, kad veiksmas vystosi tarsi sulėtintame filme, kad laikas sustojo. Tačiau iš tiesų viskas vyko labai greitai ir tuo momentu, kai iš Reanimacijos skyriaus įbėgo budintis gydytojas reanimatologas, pacientas jau atgavo sąmonę. Kolega puikiai įvertino jaunos gydytojos darbą ir paciento artimiesiems vėliau prasitarė, kad Kristinos profesionalių veiksmų dėka buvo išgelbėta žmogaus gyvybė.

Anot K. Lebedevaitės, iškart įvertinti diagnozę buvo sudėtinga dėl to, kad tyrimai ne iš karto rodo prasidėjusį infarktą. Kraujo tyrime pakitimai atsiranda tik po 6–12 valandų nuo infarkto pradžios. Laimei, šiuo atveju žmogus atvyko pačiu laiku, nes jei klinikinė mirtis būtų ištikusi ne gydymo įstaigoje, medikų pagalba galėjo būti pavėluota.




Stresas ir adrenalinas

K. Lebedevaitė prisipažįsta, kad mediko darbe stresai tyko kasdien. Tačiau tokių atvejų, kai pacientą tiesiog ištrauki iš mirties nagų, pasitaiko ne taip dažnai. Todėl ir tąkart tikrąsias įtampos pasekmes medikė pajuto tik tuomet, kai pacientas jau buvo atsigavęs ir paguldytas į Reanimacijos skyrių.

– Kai grįžau į kabinetą, iš susijaudinimo visa tirtėjau, drebėjo rankos, – pirmąją tokią patirtį prisiminė jauna gydytoja. – Bet netrukus viskas stojosi į savo vietas ir užliejo toks geras jausmas, kad net sunku žodžiais išreikšti.

Paskutiniame rezidentūros kurse studijuojanti ir Kauno klinikose dirbanti Kristina jau po kelių mėnesių taps šeimos gydytoja ir jos darbas bus kiek ramesnis nei Priėmimo skyriuje. Tačiau jauna medikė prisipažįsta, kad darbas ligoninėje suteikia daug praktikos ir patirties, kuri neįkainojama.

Kristina neslepia, kad šiame skyriuje patiriamas adrenalinas užburia ir įtraukia, dėl to dažnas čia padirbėjęs rezidentas susižavi skubios pagalbos gydytojo darbu ir svarsto apie persikvalifikavimo galimybes.
Neįsivaizduoju, ką darytų žmonės, jei rajonuose nebeliktų ligoninių. Didžiųjų miestų ligoninėse ir taip eilės beprotiškai ilgos, o jei ten nukreiptume visą srautą ligonių, kurie dabar gydomi rajonų ligoninėse, būtų chaosas.




Vertinga patirtis

Devintus metus medicinos mokslus kremtanti mergina jau turi medicinos gydytojo licenciją ir yra praktikavusis įvairiose gydymo įstaigose. Jai tenka dirbti Kauno klinikose ir poliklinikose, tačiau daug įdomesnės patirties įgijo Šilalės rajone, Kaltinėnų ambulatorijoje.

– Ten su kitais kolegomis rezidentais pasijutome tikrais kaimo gydytojais, kur žmonės labai nuoširdūs, besąlygiškai pasitiki, – patirtimi džiaugėsi Kristina. – Be to, jei kas staiga susirgdavo vietinėje slaugos ligoninėje, mus veždavo konsultuoti. Taip pat vykdavome ir pas gimdyves su naujagimiais.

Kristina turėjo unikalios patirties, kai dar tik pradėjusi studijas per vasarą įsidarbino alzheimeriu sergančių senelių globos namuose. Jaunai merginai nebuvo tekę bendrauti su tokiais ligoniais, juos vartyti, keisti sauskelnes, maitinti. Nors darbas buvo be galo sunkus, jis suteikė gyvenimiško supratimo ir užgrūdino kaip medikę.



Nostalgija Kybartams

Kristina niekada nesigailėjo pasirinkusi mediciną. Nors iš pradžių svajojo apie „švarų“ darbą be kraujo, vėliau užsigrūdino ir tai jos nebebaugina. Kai reikėjo rinktis rezidentūros studijas, Kristinai buvo sunku apsispręsti, mat įdomios atrodė visos sritys. Dėl to ji pasirinko šeimos gydytojo specializaciją, kuri apima visas medicinos sritis.

K. Lebedevaitė su nostalgija prisimena mokslo metus Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje ir be galo darbui atsidavusius pedagogus, kurie aukodavo laisvalaikį, kad mokiniams suteiktų kuo gilesnių žinių. Todėl ir dabar Kristina noriai vyksta į gimtąjį miestą, aplanko savo mokyklą ir yra dažnai kviečiama susitikti su moksleiviais, pasakoti apie studijas, motyvuoti mokslui.

Didelę nostalgiją pajunta išgirdusi grojant „Kybartų“ orkestrą, mat daug metų Kristina buvo šio kolektyvo šokėja. Nuo tų laikų išlikusi meilė muzikai ir šokiui. Tiesa, šokių ji neapleido. Ir dabar Kaune lanko repeticijas bei su šokių kolektyvu „Laisvė“ dalyvauja įvairiuose renginiuose, dažniausiai šoka per krepšinio varžybas. Mat jų kolektyvas priklauso Kauno krepšinio mėgėjų lygai.

– Mūsų kolektyve šoka daug medikių. Gal kitiems tai atrodo nelabai solidus užsiėmimas gydytojoms, bet mums jis labai patinka, – juokėsi Kristina.



Nepritaria politikams

K. Lebedevaitė dar nėra apsisprendusi, kur norėtų gyventi ir dirbti. Ji sveria didžiųjų miestų ir provincijos privalumus bei trūkumus. Labiau linksta prie mažesnės bendruomenės, kur žmonės gerbia gydytojus, jais pasitiki, kur galima pažinoti savo pacientus nuo gimimo. Kristina pripažįsta, kad dirbti Vilkaviškyje jai labai smagu. Ji džiaugiasi draugišku kolektyvu, gerais žmonėmis, išgražėjusiu miestu, kuriame daug renginių ir visai nenuobodu gyventi.


Medikė stebisi išgirdusi politikų ketinimus mažinti rajoninių ligoninių ir paslaugų jose skaičių.

– Pasišnekame su kolegomis, dirbančiais kitų rajonų ligoninėse, ir stebimės politikų mostais. Neįsivaizduoju, ką darytų žmonės, jei rajonuose nebeliktų ligoninių, – svarstė K. Lebedevaitė.

Medikė sakė, kad savaitgaliais, kai nedirba šeimos gydytojai, ligoninės medikai vos spėja suktis. O prasidėjus gripo ar kitų virusinių infekcijų sezonui, kai šios išprovokuoja lėtinių ligų paūmėjimą, ligoninėje pritrūksta vietų.

– Miestų ligoninėse ir taip eilės beprotiškai ilgos. Jei išsiunčiame ligonį 11 val. konsultacijai į Kauną, jis grįžta apie 4 val. ryto. O jei į miestus nukreiptume visą srautą ligonių, kurie dabar gydomi rajonų ligoninėse, būtų chaosas. Žmonės paprasčiausiai nesulauktų pagalbos, – sakė K. Lebedevaitė.

Tačiau jauna medikė tikisi, kad politikai atsitokės ir tokių reformų, apie kokias sklinda gandai, neįgyvendins. Tiesiog žmonės patys neleis naikinti tai, kas jiems gyvybiškai reikalinga.



Publikuota: 2018-09-19 08:32:16

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai