Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-09-17 17:09

---

Į pirmąjį Sąjūdžio mitingą Vilkaviškio stadione 1988-aisiais suplaukė minios žmonių.

Romo EIDUKEVIČIAUS nuotr.

(Tęsinys. Spausdinta Nr. 73)

1988-ųjų rugpjūčio pabaigoje susiruošta surengti pirmąjį laisvų žmonių mitingą Vilkaviškio miesto stadione.



Saugumiečių akiratyje

Pirmųjų sąjūdiečių sąraše buvo, berods, keturiolika pavardžių (Kovo 11-osios akto signataras Jonas Mačys, vėliau išrinktas vadovauti Sąjūdžio tarybai, į grupę įsijungė ne iš karto). Grupės susirinkimai nebuvo protokoluojami, nerinktas ir lyderis. „Ar stebi mus saugumiečiai?“ – kartą paklausiau Artūro Simanavičiaus. Artūras tik mįslingai nusišypsojo. Per mitingą jaučiau lyg kas už nugaros stovėtų – manau, kad visi buvome saugumiečių akiratyje.

Tarp pirmųjų sąjūdiečių kilo abejonių, kad gal į grupę yra pasiųsta ir partijos komiteto „palaimintų“ atstovų. Negaliu nei neigti, nei tvirtinti. Tiesa, mudu su Juozu Jurkynu, kaip komunistų partijos narius, pokalbiui į partijos komitetą pasikvietė sekretorius Vaclovas Kurmis. Pasiūlė apie tai, kas vyksta grupėje, informuoti, prilaikyti karštesnius sąjūdiečius. Apie šį pokalbį su Juozu papasakojome bičiuliams ir jokios informacijos neteikėme. Rajono vadovai V. Kurmis ir Edmundas Žemaitaitis, mano manymu, Sąjūdžio plėtrai netrukdė.



Sutelkė bendras tikslas

Pilnas žmonių stadionas audringais plojimais sutiko delegatus iš Vilniaus – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) atstovus: rašytoją Virgilijų Čepaitį, filosofus Romualdą Ozolą ir Mečį Laurinkų, architektą Algimantą Nasvytį, kino režisierių Arūną Žebriūną. Greta stovėjo ir rajono vadovai – LPK Vilkaviškio rajono pirmasis sekretorius V. Kurmis, komiteto sekretorius Justinas Tėvelis, rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas E. Žemaitaitis, kiti atsakingi darbuotojai.

Susitikimą su Sąjūdžio atstovais pradėjo Vilkaviškio miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Zenonas Bagdonas. Pirmininkavimą perėmus LPS Vilkaviškio grupės atstovui A. Simanavičiui, nuskambėjo Pilviškių etnografinio ansamblio „Šešupė“ (vadovė Birutė Bakaitienė) pradėta ir visų pakylėtai sudainuota „Lietuva brangi“. Po svečių iš Vilniaus kalbų emocingai į susirinkusiuosius kreipėsi mokytojas Algimantas Zeikus.

Vienas iš Vilkaviškio Sąjūdžio kūrėjų ir iniciatorių Kostas Janulaitis savo jėgas skyrė istorijos „baltosioms dėmėms“ likviduoti. Jis inicijavo Budavonės ir Vyčio paminklų atstatymą, puoselėjo viltį pastatyti dr. Jono Basanavičiaus paminklą miesto centre. Oponentai siūlė paminklą statyti prie Vilkaviškio kultūros centro arba lėšas skirti butų statybai.

A. Simanavičius ir A. Zeikus kibo į Sąjūdžio laikraščio „Dobilas“ leidybą. Tuometinis oficiozas „Pergalė“ leido įsteigti Sąjūdžio puslapį „Persitvarkymo keliu“.

Ruošiantis pirmajam mitingui buvo nuspręsta, jog jį ves A. Simanavičius. Bus renkamos ir aukos Sąjūdžiui remti, tvarką mitinge palaikys A. Žardinsko parinkti žaliaraiščiai, bus iškelta trispalvė vėliava.

A. Simanavičius manęs ir J. Jurkyno paprašė budėti netoli mikrofono, kad neįvyktų kokia nors provokacija.



Įžiebė diskusiją

Neįprastos sąjūdiečių kalbos sukėlė daug diskusijų. Albina Noreikienė straipsnyje „Juokiasi puodas, kad...“ („Pergalė“, 1988 m. lapkričio 15 d.) rašė: „Man nesuprantama, kodėl po kiekvieno mitingo Lietuvos sąjūdžio vadovai informuoja telefonu „Amerikos balsą“.

Šis straipsnis sukėlė audringų atsiliepimų. „Per daugelį tamsos ir dvasinio skurdinimo metų prisipildė kartybių taurė ir šiandien išsiliedama savo lašais, jeigu aptaško ir tuos, kurie, be abejonės, padėjo jai prisipildyti, – tai gyvenimo būtinybė, tai reikalinga“, – rašė mokytojas J. Grudzinskas („Pergalė“, 1988 m. lapkričio 15 d.). Jonas Mačys savo rašinyje teigė, kad „turėtume didžiuotis ir džiaugtis tokiais žmonėmis, kaip mokytojai A. Zeikus ir A. Simanavičius, kurie vieni iš pirmųjų pralaužė stagnacijos ledus rajone.“ O štai kaip atsiliepė Algis Žiemys: „Mano nuomone, nieko nėra papiktinančio, kad viešumo laikais ir užsienyje sužino, kokios permainos pas mus vyksta. Tad ar ne be reikalo barate Lietuvos sąjūdžio vadovus. Prisiminkite, ką pasakė M. Gorbočiovas: „Viešumui ribų nėra“.



Disidento žodis

Pirmojo mitingo metu įvyko mažas incidentas. Iš minios prie mikrofono veržėsi buvę pogrindininkai, disidentai. Teresėlę Briliūtę raminau: „Dar ne laikas Jums kalbėti, palaukite ateis ir Jūsų valanda“. Bijota išprovokuoti valdžios ir saugumo rūstybę.

Tačiau vienas drąsuolis pasiekė mikrofoną. Tai jaunas kybartietis Romas Žemaitis. Buvome girdėję, kad tai jis 1987 m. įvarė baimės saugumiečiams, iškeldamas trispalvę vėliavą Kybartuose. Pamenu, kaip Kybartų mokykloje lankėsi saugumiečiai ir audringame mokytojų susirinkime buvo nutarta už chuliganizmą (neva pertraukos metu sumušė mokinį) R. Žemaitį pašalinti iš mokyklos. Po posėdžio R. Žemaičio motina man ištarė: „Sūnus sovietinėje kariuomenėje netarnaus, o jei gaus automatą, žinos, į ką jį atsukti.“

Kiek pamenu R. Žemaičio kalba buvo patriotinė, bet sąmyšio nesukėlė.

Po mitingo su maišu paaukotų pinigų atėjome į Sauliaus Vabalo kabinetą profesinėje technikos mokykoje. Tokios krūvos pinigų (tarp jų – ir dolerių) neteko matyti. Padedami Sauliaus žmonos suskaičiavome iki kapeikos ir visas lėšas įnešėme į banko sąskaitą. Mitinge buvo suaukota 6782 rubliai 81 kapeika ir 51 doleris. Surinkta ir 1083 parašai dėl kai kurių senųjų vardų sugrąžinimo Vilkaviškio mieste.



Antanas ŽILINSKAS



(Bus daugiau)

Galerija: Sąjūdis

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---