|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Sigitas Jašinskas bitininkavimą laiko sunkiu darbu, reikalaujančiu fizinės ištvermės.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Jei javų ir rapsų augintojams ši vasara dėl sausros nebuvo pati geriausia, tai bitininkai trina rankomis – medaus prikopinėta itin daug.
Padaugėjo bičių šeimų
Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas pasakojo, kad tokios geros vasaros nelabai ir atsimena – bitės medaus prinešė daug daugiau nei ankstesniais metais. Skaičiuojama, kad šiemet iš vienos bičių šeimos mūsų bitininkai gavo po 45–50 kg medaus. Pernai jo buvo kone 10–15 kg mažiau.
„Praėjusią žiemą bitės peržiemojo neblogai, nuostoliai – minimalūs. Vasara buvo tikrai išskirtinė. Gal tik paskutinis vasaros medus nėra toks patrauklus kaip ankstesniais metais. Dėl karščių jame susikaupė daug lipčiaus, dėl to medus yra šiek tiek tamsesnis. Nors mokslininkai teigia, kad toks medus yra net sveikesnis ir naudingesnis žmogui, tačiau pirkėjams dėl spalvos jis nėra labai patrauklus“, – teigė S. Jašinskas.
Beveik dvidešimtmetį bitininkų draugijai vadovaujantis vyras džiaugėsi, kad šiuo metu rajone bitininkų netrūksta, besitraukiančius iš šios veiklos pakeičia kiti. Dabar draugija turi 70 narių, yra dar keletas norinčiųjų prisijungti.
Skaičiuojama, kad šiais metais mūsų rajone bitininkai laiko 200 bičių šeimų daugiau nei pernai. Paramą bičių vaistams gavo 128 bitininkai, kurie laiko 3396 šeimas. Vis dėlto S. Jašinskas neabejoja, kad žmonių, mylinčių ir laikančių šiuos vabzdžius, rajone yra dar daugiau.
Išmoko gydyti
„Mūsų rajonas nepalankus bitininkams. Čia labai mažai miškų, nedaug gyvulių, tad ir pievų kasmet mažėja. Deja, ganyklos vis dažniau išdirbamos ir užsėjamos varpinėmis kultūromis, iš kurių bitėms jokios naudos. Dar viena bėda – mūsų krašte sėjama mažai vasarinių rapsų. Kai žydi žieminiai rapsai, bitės dar būna pernelyg silpnos ir nepajėgia sunešti nektaro. Žydint vasariniams rapsams bitės jau yra pakankamai sustiprėjusios, bet kad šių augalų beveik niekas nesėja“, – apgailestavo rajono bitininkų draugijos pirmininkas.
Anot jo, palankiausios sąlygos bitininkams yra Vištyčio krašte, tačiau ten savo avilius suveža net Marijampolėje ar Kaune gyvenantys žmonės, tad laisvų vietų beveik nelikę.
S. Jašinskas džiaugėsi rajono bitininkų aktyvumu ir draugijos veikla. Kasmet jie vyksta į tradicines Lietuvos bitininkų šventes, bendradarbiauja su kolegomis iš Klaipėdos rajono bei Lenkijos Punsko valsčiaus, bent kartą per metus patys organizuoja seminarus, į kuriuos atvyksta specialistai skaityti paskaitų apie bičių maitinimą, gydymą, saugojimą ir t. t.
„Tokios paskaitos labai naudingos. Pastebėjau, kad mūsų rajono bičių laikytojai tapo atsakingesni, sukaupė daugiau žinių, kaip prižiūrėti šiuos vabzdžius.
Maždaug prieš 15 metų dėl erkių rajone išmirė maždaug pusė visų bičių šeimų. Tai tarsi tapo atspirties tašku, nes po to žmonės pamažu išmoko kovoti su šiais parazitais. Dabar dėl erkių mūsų bitininkai problemų beveik neturi. Anksčiau, išėmę medų, jie į avilius sudėdavo nuo erkių saugančias juosteles ir tuo viskas pasibaigdavo. Dabar jau visi žino, kad to nepakanka. Vėlai rudenį dar būtina panaudoti amitrazės preparatus – dūminimą arba organines rūgštis“, – pasakojo pašnekovas.
Už šilumą svarbiau ventiliacija
S. Jašinskas, kaip ir kiti bitininkai, šiuo metu baigia ruošti bites žiemai. Anot jo, geriausia bites pamaitinti iki rugsėjo pradžios arba per pirmąją šio mėnesio savaitę. Rekomenduojama koriuose palikti po 2–3 kg maisto, kad bitėms jo pakaktų, iki kol augalai sužydės. Jauni žmonės nori greitų rezultatų ir greito uždarbio, tačiau parduoti lietuvišką medų pastaraisiais metais tampa vis sunkiau.
Anot pašnekovo, dažnai bitininkai galvoja, kad jų laikomiems vabzdžiams itin svarbu šiluma. Tai tiesa, tačiau kur kas svarbiau – gera ventiliacija. Jei avilys blogai ventiliuojamas, jo viduje įsimeta pelėsis, nuo drėgmės bitės sulimpa, negali judėti ir žūsta. Ant avilio viršaus turėtų būti uždėta speciali pagalvė, kad šiluma neišeitų, o šonai ir apačia privalo būti gerai ventiliuojami. Šonines kamšas patariama uždėti tik prieš pat didžiąsias metų šventes arba net po jų. Neretai vyresnio amžiaus bitininkai tai padaro rugsėjį ar spalį.
Įgavo imunitetą
Pats S. Jašinskas bitininkauti pradėjo 1991 metais. Iki tol vyras jokių sąsajų su šiais vabzdžiais neturėjo, o bitininkauti nusprendė vien dėl to, kad ateityje, išėjęs į pensiją, turėtų kokios nors veiklos.
„Iš Lankeliškiuose gyvenusios Sofijos Ilgūnienės nusipirkau du avilius. Tuomet apie bitininkavimą nelabai ką išmaniau, tačiau man labai padėjo ir daug ko išmokė netoliese gyvenę Vytautas Kielius bei Zenonas Bernotaitis. Aišku, ir pats daug ieškojau informacijos. Šia tema perskaičiau nemažai knygų, važinėdavau į seminarus. Viskas labai greitai įtraukė“, – šypsojosi rajono bitininkams vadovaujantis vyras.
Šiuo metu jis laiko 45 šeimas, didinti jų skaičiaus neketina. Anot S. Jašinsko, bitininkavimas – sunkus darbas, reikalaujantis daug fizinės ištvermės. Pamažu iš jo šį pomėgį perima sūnus Mindaugas. Jis ne tik padeda tėčiui tvarkytis su bitėmis, bet ir pats savarankiškai bitininkauja.
Per ilgus metus S. Jašinskas neišvengė skaudžių bičių įgylimų. Bene labiausiai jis nukentėjo bitininkavimo pradžioje.
„Tada bites laikiau gal tik penktus ar šeštus metus. Kartą paskambino pažįstama moteris iš Patilčių kaimo ir paprašė padėti paruošti bites žiemai. Kaip tikras bitininkas, nuvykau be specialių pirštinių. Deja, net neįtariau, kad svetimi vabzdžiai gali būti tokie pikti. Tąkart man įgylė gal pusšimtį, o gal ir visą šimtą kartų. Nepaisydamas to, darbus baigiau, tačiau vėliau dar ilgai jaučiau pasekmes“, – prisiminė pašnekovas.
Jis juokavo, kad būtent tada įgavo imunitetą ir dabar sugeltos kūno vietos netinsta. Tiesa, daugiau taip stipriai S. Jašinskas sugeltas ir nebuvo.
Konkurencija iš Ukrainos
Paklaustas, ar galima šiais laikais pragyventi iš medaus, pašnekovas teigė, kad tai įmanoma, bet tik turint 100 ir daugiau bičių šeimų. Tokių bitininkų mūsų rajone yra vos keli: Arvydas Počas, Albina ir Algimantas Saikevičiai, Egidijus ir Alma Bulotai, Juozas ir Violeta Strokai bei Vidmantas Sagevičius. Pastaruoju metu rajone netrūksta jaunų entuziastų, pradedančių bitininkauti. Tiesa, S. Jašinskas sakė pastebėjęs, kad jaunimas – kiek nekantrus. Jauni žmonės nori greitų rezultatų ir greito uždarbio, tačiau parduoti medų pastaraisiais metais vis sunkiau.
„Padėtis labai pablogėjo, kai į Europos Sąjungos šalis pradėjo leisti įvežti medų iš Ukrainos. Šios valstybės bitininkai pagal medaus pardavimą yra lyderiaujančių pasaulio šalių penketuke. Jie tapo didžiuliais konkurentais tiems, kas verčiasi didmenine prekyba. Galima tik įsivaizduoti, kokie yra skirtumai.
Tarkime, ukrainiečiai į Lietuvą kilogramą medaus pristato už eurą, o lietuviai, pavyzdžiui, vokiečiams tą patį kiekį parduoda už 2, 7 euro. Akivaizdu, kad netrukus vokiečiai ims supirkti pigesnį medų iš Ukrainos. Medaus kainos tuojau turėtų kristi. Jau šiemet didieji supirkėjai delsia, laukia, kas bus. Tiesa, didžioji dalis ukrainietiško medaus – iš saulėgrąžų, o šiemet, kiek teko girdėti, toje šalyje dėl sausros šie augalai nudžiūvo“, – kalbėjo S. Jašinskas.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvos vidaus rinka perpildyta. Didelę konkurenciją vietiniams bitininkams sudaro ne tik ukrainiečiai, bet ir kinai. Pats S. Jašinskas medumi prekiauja namuose, o dalį produkcijos parduoda supirkėjams iš Vilniaus. Šiuo metu pusės litro stiklainis medaus Vilkaviškyje kainuoja apie 4 eurus, nors dar neseniai tas pats kiekis buvo euru brangesnis.
„Žmonės mėgsta skystą, ką tik išsuktą medų. Prekyba suaktyvėja įsibėgėjus rudeniui, kai padažnėja įvairių peršalimo ligų. Deja, kadangi pasiūla didžiulė, parduoti medų tampa vis sunkiau. Daug labiau gyventojai perka bičių duonelę, žiedadulkes, pikį bei vašką“, – vardijo bitininkas.
Jei javų ir rapsų augintojams ši vasara dėl sausros nebuvo pati geriausia, tai bitininkai trina rankomis – medaus prikopinėta itin daug. |
Vilkaviškio rajono bitininkų draugijos pirmininkas Sigitas Jašinskas pasakojo, kad tokios geros vasaros nelabai ir atsimena – bitės medaus prinešė daug daugiau nei ankstesniais metais. Skaičiuojama, kad šiemet iš vienos bičių šeimos mūsų bitininkai gavo po 45–50 kg medaus. Pernai jo buvo kone 10–15 kg mažiau.
„Praėjusią žiemą bitės peržiemojo neblogai, nuostoliai – minimalūs. Vasara buvo tikrai išskirtinė. Gal tik paskutinis vasaros medus nėra toks patrauklus kaip ankstesniais metais. Dėl karščių jame susikaupė daug lipčiaus, dėl to medus yra šiek tiek tamsesnis. Nors mokslininkai teigia, kad toks medus yra net sveikesnis ir naudingesnis žmogui, tačiau pirkėjams dėl spalvos jis nėra labai patrauklus“, – teigė S. Jašinskas.
Beveik dvidešimtmetį bitininkų draugijai vadovaujantis vyras džiaugėsi, kad šiuo metu rajone bitininkų netrūksta, besitraukiančius iš šios veiklos pakeičia kiti. Dabar draugija turi 70 narių, yra dar keletas norinčiųjų prisijungti.
Skaičiuojama, kad šiais metais mūsų rajone bitininkai laiko 200 bičių šeimų daugiau nei pernai. Paramą bičių vaistams gavo 128 bitininkai, kurie laiko 3396 šeimas. Vis dėlto S. Jašinskas neabejoja, kad žmonių, mylinčių ir laikančių šiuos vabzdžius, rajone yra dar daugiau.
„Mūsų rajonas nepalankus bitininkams. Čia labai mažai miškų, nedaug gyvulių, tad ir pievų kasmet mažėja. Deja, ganyklos vis dažniau išdirbamos ir užsėjamos varpinėmis kultūromis, iš kurių bitėms jokios naudos. Dar viena bėda – mūsų krašte sėjama mažai vasarinių rapsų. Kai žydi žieminiai rapsai, bitės dar būna pernelyg silpnos ir nepajėgia sunešti nektaro. Žydint vasariniams rapsams bitės jau yra pakankamai sustiprėjusios, bet kad šių augalų beveik niekas nesėja“, – apgailestavo rajono bitininkų draugijos pirmininkas.
Anot jo, palankiausios sąlygos bitininkams yra Vištyčio krašte, tačiau ten savo avilius suveža net Marijampolėje ar Kaune gyvenantys žmonės, tad laisvų vietų beveik nelikę.
S. Jašinskas džiaugėsi rajono bitininkų aktyvumu ir draugijos veikla. Kasmet jie vyksta į tradicines Lietuvos bitininkų šventes, bendradarbiauja su kolegomis iš Klaipėdos rajono bei Lenkijos Punsko valsčiaus, bent kartą per metus patys organizuoja seminarus, į kuriuos atvyksta specialistai skaityti paskaitų apie bičių maitinimą, gydymą, saugojimą ir t. t.
„Tokios paskaitos labai naudingos. Pastebėjau, kad mūsų rajono bičių laikytojai tapo atsakingesni, sukaupė daugiau žinių, kaip prižiūrėti šiuos vabzdžius.
Maždaug prieš 15 metų dėl erkių rajone išmirė maždaug pusė visų bičių šeimų. Tai tarsi tapo atspirties tašku, nes po to žmonės pamažu išmoko kovoti su šiais parazitais. Dabar dėl erkių mūsų bitininkai problemų beveik neturi. Anksčiau, išėmę medų, jie į avilius sudėdavo nuo erkių saugančias juosteles ir tuo viskas pasibaigdavo. Dabar jau visi žino, kad to nepakanka. Vėlai rudenį dar būtina panaudoti amitrazės preparatus – dūminimą arba organines rūgštis“, – pasakojo pašnekovas.
S. Jašinskas, kaip ir kiti bitininkai, šiuo metu baigia ruošti bites žiemai. Anot jo, geriausia bites pamaitinti iki rugsėjo pradžios arba per pirmąją šio mėnesio savaitę. Rekomenduojama koriuose palikti po 2–3 kg maisto, kad bitėms jo pakaktų, iki kol augalai sužydės.
Jauni žmonės nori greitų rezultatų ir greito uždarbio, tačiau parduoti lietuvišką medų pastaraisiais metais tampa vis sunkiau.
Anot pašnekovo, dažnai bitininkai galvoja, kad jų laikomiems vabzdžiams itin svarbu šiluma. Tai tiesa, tačiau kur kas svarbiau – gera ventiliacija. Jei avilys blogai ventiliuojamas, jo viduje įsimeta pelėsis, nuo drėgmės bitės sulimpa, negali judėti ir žūsta. Ant avilio viršaus turėtų būti uždėta speciali pagalvė, kad šiluma neišeitų, o šonai ir apačia privalo būti gerai ventiliuojami. Šonines kamšas patariama uždėti tik prieš pat didžiąsias metų šventes arba net po jų. Neretai vyresnio amžiaus bitininkai tai padaro rugsėjį ar spalį.
Pats S. Jašinskas bitininkauti pradėjo 1991 metais. Iki tol vyras jokių sąsajų su šiais vabzdžiais neturėjo, o bitininkauti nusprendė vien dėl to, kad ateityje, išėjęs į pensiją, turėtų kokios nors veiklos.
„Iš Lankeliškiuose gyvenusios Sofijos Ilgūnienės nusipirkau du avilius. Tuomet apie bitininkavimą nelabai ką išmaniau, tačiau man labai padėjo ir daug ko išmokė netoliese gyvenę Vytautas Kielius bei Zenonas Bernotaitis. Aišku, ir pats daug ieškojau informacijos. Šia tema perskaičiau nemažai knygų, važinėdavau į seminarus. Viskas labai greitai įtraukė“, – šypsojosi rajono bitininkams vadovaujantis vyras.
Šiuo metu jis laiko 45 šeimas, didinti jų skaičiaus neketina. Anot S. Jašinsko, bitininkavimas – sunkus darbas, reikalaujantis daug fizinės ištvermės. Pamažu iš jo šį pomėgį perima sūnus Mindaugas. Jis ne tik padeda tėčiui tvarkytis su bitėmis, bet ir pats savarankiškai bitininkauja.
Per ilgus metus S. Jašinskas neišvengė skaudžių bičių įgylimų. Bene labiausiai jis nukentėjo bitininkavimo pradžioje.
„Tada bites laikiau gal tik penktus ar šeštus metus. Kartą paskambino pažįstama moteris iš Patilčių kaimo ir paprašė padėti paruošti bites žiemai. Kaip tikras bitininkas, nuvykau be specialių pirštinių. Deja, net neįtariau, kad svetimi vabzdžiai gali būti tokie pikti. Tąkart man įgylė gal pusšimtį, o gal ir visą šimtą kartų. Nepaisydamas to, darbus baigiau, tačiau vėliau dar ilgai jaučiau pasekmes“, – prisiminė pašnekovas.
Jis juokavo, kad būtent tada įgavo imunitetą ir dabar sugeltos kūno vietos netinsta. Tiesa, daugiau taip stipriai S. Jašinskas sugeltas ir nebuvo.
Paklaustas, ar galima šiais laikais pragyventi iš medaus, pašnekovas teigė, kad tai įmanoma, bet tik turint 100 ir daugiau bičių šeimų. Tokių bitininkų mūsų rajone yra vos keli: Arvydas Počas, Albina ir Algimantas Saikevičiai, Egidijus ir Alma Bulotai, Juozas ir Violeta Strokai bei Vidmantas Sagevičius. Pastaruoju metu rajone netrūksta jaunų entuziastų, pradedančių bitininkauti. Tiesa, S. Jašinskas sakė pastebėjęs, kad jaunimas – kiek nekantrus. Jauni žmonės nori greitų rezultatų ir greito uždarbio, tačiau parduoti medų pastaraisiais metais vis sunkiau.
„Padėtis labai pablogėjo, kai į Europos Sąjungos šalis pradėjo leisti įvežti medų iš Ukrainos. Šios valstybės bitininkai pagal medaus pardavimą yra lyderiaujančių pasaulio šalių penketuke. Jie tapo didžiuliais konkurentais tiems, kas verčiasi didmenine prekyba. Galima tik įsivaizduoti, kokie yra skirtumai.
Tarkime, ukrainiečiai į Lietuvą kilogramą medaus pristato už eurą, o lietuviai, pavyzdžiui, vokiečiams tą patį kiekį parduoda už 2, 7 euro. Akivaizdu, kad netrukus vokiečiai ims supirkti pigesnį medų iš Ukrainos. Medaus kainos tuojau turėtų kristi. Jau šiemet didieji supirkėjai delsia, laukia, kas bus. Tiesa, didžioji dalis ukrainietiško medaus – iš saulėgrąžų, o šiemet, kiek teko girdėti, toje šalyje dėl sausros šie augalai nudžiūvo“, – kalbėjo S. Jašinskas.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvos vidaus rinka perpildyta. Didelę konkurenciją vietiniams bitininkams sudaro ne tik ukrainiečiai, bet ir kinai. Pats S. Jašinskas medumi prekiauja namuose, o dalį produkcijos parduoda supirkėjams iš Vilniaus. Šiuo metu pusės litro stiklainis medaus Vilkaviškyje kainuoja apie 4 eurus, nors dar neseniai tas pats kiekis buvo euru brangesnis.
„Žmonės mėgsta skystą, ką tik išsuktą medų. Prekyba suaktyvėja įsibėgėjus rudeniui, kai padažnėja įvairių peršalimo ligų. Deja, kadangi pasiūla didžiulė, parduoti medų tampa vis sunkiau. Daug labiau gyventojai perka bičių duonelę, žiedadulkes, pikį bei vašką“, – vardijo bitininkas.
Publikuota: 2018-09-13 09:16:12
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|