Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Vytenis Čekanavičius per porą studijų metų su „Erasmus+“ projektais spėjo aplankyti aštuonias šalis.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Vilkaviškietį Vytenį ČEKANAVIČIŲ sutikti Lietuvoje paskutiniu metu gana sunku. Nors vaikinas studijuoja Kaune, didžiąją laiko dalį praleidžia ne universiteto auditorijose, o kelionėse. Tiesa, į svečias šalis Vytenis keliauja ne vien ilsėtis, bet ir mokytis.

– Studijuoji politikos mokslus. Kas Tave atvedė į šią specialybę?

– Noras labiau suprasti valstybę, išsiaiškinti, kaip ji veikia, kas ir kaip jai vadovauja. Visada domėjausi politiniais procesais, rinkimais, todėl ši specialybė pasirodė patraukli.

– Neseniai pradėjai aktyviai keliauti. Ar universitete trūko veiklos?

– Keliauti pradėjau mokydamasis pirmame kurse. Visai atsitiktinai draugas pasiūlė išvykti į vieną projektą. Universitete veiklos mokslų pradžioje tikrai netrūko. Net priešingai – jos buvo labai daug. Bet įpusėjus mokslus tiesiog viskas sustojo, o likusias veiklas buvo lengva suderinti. Todėl pasirinkau tęsti pradėtas keliones po Europą.

– Paskutiniu metu Lietuvoje Tave sutikti galima rečiau nei užsienyje. Kaip sugalvojai pradėti keliauti su įvairiais projektais?

– Kaip minėjau, keliauti pradėjau pasiūlius draugui. Nukeliavome į projektą, kuris vyko gražiausioje Lenkijos vietoje – Zakopanėje, dar kitaip vadinamoje Lenkijos žiemos sostine. Ten ir pajutau, kas yra kelionės ir kokią naudą bei džiaugsmą jos gali suteikti. Tėvai taip pat visada skatino studijų metais išnaudoti visas įmanomas galimybes. O ši, ko gero, buvo viena geriausių.

– Dažnai „Erasmus+“ projektai būna skirti nagrinėti konkrečias temas. Kaip organizuojamos veiklos per tokias keliones?

– Jaunimo mainai, šiuo metu vadinami „Erasmus+“ projektais, yra jaunų žmonių grupių iš skirtingų šalių susitikimai bendrai veikti. Juose nagrinėjame jaunam žmogui aktualias temas (nedarbas, ekologija, verslumas, sveika gyvensena ir t. t.), mokomės vieni iš kitų, taip atrasdami kultūrų panašumų ir skirtumų. Jaunimo mainų pradžioje didelis dėmesys skiriamas susipažinimui, tarpkultūrinių barjerų mažinimui, o vėliau pereinama prie projekto temos. Vykdoma įvairi veikla: darbas grupėse, sportinės veiklos, kūrybinės dirbtuvės, žaidimai, simuliacijos, diskusijos, išvykos pagal tematiką į vietas. Pavyzdžiui, projekte Vengrijoje apie žiniasklaidos priemones, socialinę mediją važiavome į mokyklas, diskutavome su studentais, netgi dalyvavome vienoje radijo laidoje. Projekto dalyviams suteikiamos geros gyvenimo sąlygos. Atėnuose gyvenome 5 žvaigždučių viešbutyje netoli jūros, Portugalijoje pro viešbučio langus matėme vandenyną, Ispanijoje apgyvendino paplūdimyje esančiame viešbutyje.

– Kokie didžiausi tokių kelionių privalumai, lyginant su įprastomis paties suplanuotomis išvykomis?

– Tokių kelionių privalumų yra begalė. Jos nieko nekainuoja arba moki simboliškai – ne daugiau kaip 50 eurų. Tai yra aktualiausia jaunam žmogui, kuris nori pamatyti pasaulio, bet neturi pinigų. Puiku, kad pačiam nereikia nieko planuoti, – tiesiog atvyksti ir nuostabiai praleidi laiką, susipažįsti su šauniais žmonėmis. Mokymai vyksta neformaliai ir įdomiai. Nereikia skaityti nuobodžių vadovėlių ar porą valandų spoksoti į dėstytoją, kuris skaito medžiagą iš skaidrių. Projektuose diskusijos vyksta anglų kalba, o tai yra labai naudinga.

– O kokie trūkumai?

– Gal sunkiausia būna po projekto atsisveikinti su žmonėmis, kurie per savaitę spėjo tapti gerais draugais. Bet tai visada galima kompensuoti vėliau aplankant vienam kitą. Trūkumu pavadinčiau tai, kad ne visada gali keliauti su savo draugais, mat projektų organizatoriai stengiasi atrinkti naujus, nepažįstamus žmones.

– Kokias šalis aplankei? Kuri įsiminė labiausiai?

– Per pastaruosius dvejus metus pasisekė nuvykti į aštuonis skirtingus projektus, organizuotus šešiose šalyse: Lenkijoje, Vengrijoje, Anglijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Makedonijoje. Laukia dar du įdomūs projektai Slovėnijoje bei Vokietijoje. Visos šalys yra labai gražios, turi gilias kultūros tradicijas. Ko gero, vis dėlto labiausiai patiko Graikija. Atėnų grožio bei Akropolio vaizdo kol kas niekas nenustelbė, o žmonės labai šilti ir draugiški.

– Dalyvaudamas projektuose bendrauji su žmonėmis iš įvairių pasaulio šalių. Ar pastebėjai kokių esminių skirtumų tarp mūsų ir kitų šalių gyventojų?

– Skirtumai yra gana aiškūs: lietuviai šalti ir susikaustę, sunkiai pasitiki savo jėgomis ir bijo būti savimi. Tačiau žavi lietuvių punktualumas ir atsakomybės jausmas. Pietų regiono šalys galėtų to pasimokyti.

– Ar kelionės Tave pakeitė?

– Kelionės mane tiesiog sukūrė. Bendravau su šimtais žmonių iš viso pasaulio. Šie pokalbiai praplėtė mano pasaulėžiūrą, parodė, kokiu ritmu gyvena jaunimas skirtingose pasaulio vietose. Be abejo, kelionės mane moko bendrauti, o dar svarbiau – jos išmokė išklausyti.

– Gal prisimeni kokį nors linksmą nutikimą iš kelionių?

– Įdomūs nutikimai kelionėse vyksta kasdien. Prisimenu skrydį į Portugaliją, kai Vienoje turėjome dviejų valandą pertrauką iki kito lėktuvo. Buvo gaila sėdėti oro uoste tokiame gražiame mieste, todėl nutarėme nuvažiuoti į centrą. Tačiau traukinys vėlavo, žvalgytis po miestą turėjome tik pusvalandį, o grįždami įsėdome ne į tą traukinį... Oro uostą pasiekėme paskutinę minutę, patyrę daug baimės ir įtampos.

– Kaip keliones suderini su mokslais?

– Studijuoju Vytauto Didžiojo universitete, kuriame paskaitų grafikas yra labai lankstus, todėl jos nekliudo man keliauti. Be to, tai nėra vien kelionė – tai tiesiog neformalus mokymasis, kurio žinios praverčia universitete.

– Kokią svarbiausią pamoką parsivežei iš svečios šalies?

– Gal tiesiog supratimą, kad norėdamas būti laimingas, turi pirmiausia įtikti sau, o tik vėliau kitiems. Niekada nejausi pasitenkinimo, jei darysi tai, kas tau pačiam nepatinka.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---