|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-09-03 17:12
|
|
|
Archangelo Mykolo skulptūrą Pilviškiams padovanojo seniūno Vytauto Judicko bičiulis Jonas Zubavičius.
Autorės nuotr.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Pilviškių miestelis – viena iš daugiausiai per karus nukentėjusių vietų mūsų rajone. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jo centre buvo daugybė gražių mūrinių pastatų, klestėjo amatai, nuo 1918 m. Pilviškiai buvo valsčiaus centras. Dabar miestelyje gyvena tik pustrečio tūkstančio žmonių, o aplinkiniuose kaimuose – kiek daugiau nei du tūkstančiai.
Ant kojų stojosi ne kartą
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo sušaudyta apie 1800 pilviškiečių. Dauguma jų buvo žydai. 1941 m. sudegė bažnyčia. Vėliau miestelis suniokotas per vokiečių bombardavimą, visi mūriniai namai galutinai nugriauti, o jų plytas sovietų armija panaudojo sutvirtinti keliams, kad galėtų važiuoti karinė technika.
Todėl, kaip pasakojo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, miestelyje labai mažai senų pastatų. Bemaž visi statyti pokaryje. Apskritai miestelis degė, nuo karų kentėjo ne kartą – buvo sugriautas per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo maža, skurdi gyvenvietė, kurioje gyveno 350 žmonių. Ilgai keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, tad iki XIX a. gyvenvietė mažai augo.
Miestelis atsigavo 1862 m. nutiesus geležinkelį. Atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1937 m. Pilviškiuose buvo 5 mėsininkai, 4 siuvėjai, 2 skardininkai, 2 laikrodininkai, 2 kirpėjai, po 1 stiklių, skydininką, skrybėlininką, batsiuvį, dailininką, fotografą, dygsniuotoją. Veikė Verkelio buhalterijos kursai, hebrajų mokykla ir vaikų darželis, skautų draugija, „Makabi“ sporto klubas. 1935 m. įkurtas didžiulis „Tigro“ kailių fabrikas, priklausęs žydams Fridmanui, Basui ir Kalvariškiui. Jame dirbo apie 200 darbininkų. Jurkšų ir Juozūniškių kelių sankryžoje veikė linų fabrikas, seserys Funkaitės turėjo siuvyklą. Tačiau klestėjimas tęsėsi neilgai – iki karo. Po jo miestelis, kaip Feniksas, vėl kilo iš pelenų, statėsi, kūrėsi ir pradėjo gyvenimą iš naujo.
Miestelėnai pilvų neaugina
– Nors miestelis vadinasi Pilviškiais, mūsų gyventojai pilvų tikrai neaugina. Pavadinimas greičiausiai kilęs nuo per centrą tekančio Pilvės upelio vardo. Upių pas mus netrūksta. Ko verta Šešupė, virtusi baidarininkų pamėgta vandens trasa! Seniūniją vagoja Višakis, Gulbinas, Alksnė, Mergupis, Rausvė. Vaizdingų vietų paupiuose nestinga, tačiau žmonės vien grožiu sotūs nebus. Jaunimas išvažiavęs į užsienį, didesnius miestus, tačiau kai kurie žmonės grįžta, remontuoja čia namus. Apskritai pilviškiečiai yra labai darbštūs, savo kraštui atsidavę žmonės, kurie puošia ne tik gyvenamąją aplinką, bet ir patį miestelį ar savo kaimų teritorijas, – kalbėjo seniūnas. – Ko vertos kaimų bendruomenės, kurių turime šešias: Alksnėnų, Bebrininkų, dvi Paežerių, Ramonškių ir, aišku, Pilviškių, kuriai vadovauja mūsų aktyvioji seniūnijos darbuotoja Loreta Bieliukienė. Bendruomenės – didžiulės seniūnijos pagalbininkės. Jų rašomi projektai, padaromi darbai pritraukia į seniūniją lėšų, kurių šiaip nebūtų įmanoma gauti. Jų pastangomis Pilviškiai ir apylinkės puošiasi, kaimuose ir miestelyje organizuojami renginiai, suremontuoti pastatai, kuriuose įsikūrusios bendruomenės, daugelis jų rūpinasi silpnesniaisiais, labiau pažeidžiamais savo nariais.
Seniūnijoje veikia dvi švietimo įstaigos: pagrindinė mokykla Paežerių kaime bei „Santakos“ gimnazija ir ikimokyklinio ugdymo skyrius Pilviškių miestelyje. Čia taip pat vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Savo dainomis džiugina bendruomenių kapelos, pavyzdžiui, Alksnėnų kaimą garsinanti „Alksnė“, ansambliai „Jovaras“, „Šypsena“, „Bičiuliai“.
Seniūnas džiaugiasi, kad visas šventes organizuoti padeda ne tik kultūros darbuotojai, bendruomenės, bet ir „Santakos“ gimnazija. Miestelyje nuolat minima Liepos 6-oji, kai rengiama sporto šventė, taip pat švenčiami tradiciniai Baltramiejaus atlaidai – vasaros išlydėtuvės. Jie kaip tik buvo švenčiami paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Šventėje atidengta seniūno bičiulio skulptoriaus Jono Zubavičiaus miesteliui dovanota archangelo Mykolo skulptūra. Užsienyje besidarbuojantis menininkas išdrožė šį angelą per savo atostogas Vilkaviškyje. Dabar ši skulptūra, pastatyta slėnyje, kur vyksta visi miestelio renginiai, prie pat žydų kapinių, labai puošia teritoriją ir traukia pro Pilviškius pravažiuojančių žmonių akis. Beje, archangelas Mykolas katalikiškose šalyse laikomas karių ir policijos globėju.
Laukia viešųjų vietų tvarkymo
Nors važiuojant pro Pilviškius anksčiau atrodydavo, kad laikas čia sustojęs, paskutiniu metu situacija bent jau centre labai pasikeitė – vietinių gyventojų dėka miestelis pražydo gėlėmis. Greitai vaizdas dar labiau pasikeis, nes planuojama atnaujinti teritorijas, esančias Stoties ir Vasario 16-osios, S. Dariaus ir S. Girėno bei Vasario 16-osios gatvių sankirtose, sutvarkyti smėlio karjere plytinčio tvenkinio aplinką. Tiek miestelio aikštėje, tiek pilviškiečių pamėgtoje saloje prie buvusios gamyklos planuojama įrengti takus, pastatyti treniruoklius, vaikų žaidimų įrenginius, estradą, lauko tinklinio aikštelę, įrengti teritorijų apšvietimą. Vilkaviškio rajono savivaldybė iki kitų metų pabaigos planuoja į Pilviškius investuoti per 970 tūkst. Eur, iš kurių Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 900 tūkst. Eur, per 70 tūkst. Eur –
Vilkaviškio rajono savivaldybės dalis.
Kad centras pagražės, džiaugiasi ne vienas vietinis gyventojas, tačiau, kaip visada, seniūnijoje išlieka didelė problema dėl duobėtų, lyjant neišvažiuojamų kelių. Pasak seniūno, jei būtų jo valia, jis išasfaltuotų visus seniūnijos kelius, tačiau dabar už gaunamas lėšas galima tik aplopyti duobes, kurios kasmet vėl atsiveria. Juolab kad laukti eilės, kol priežiūros konkursą laimėjusi bendrovė atvažiuos tvarkyti kelių, kartais tenka iki vasaros pabaigos. Bendras seniūnijos kelių ir gatvių ilgis – 150 km. Kelių ilgis – 116 km ir tik 1 km jų padengtas asfaltu. Visi kiti yra žvyruoti. Likusi dalis, 34 km, – asfaltuotos gatvės, tačiau ir jų būklė dažniausiai prasta.
– Šįmet žvyruotus kelius prižiūrėti labai padėjo Savivaldybės paskelbta programa, kai ūkininkai galėjo vežtis žvyrą keliams tvarkyti. Mūsiškiai ūkininkai noriai tuo pasinaudojo ir sutvarkė nemažai kelių, – pasakojo seniūnas V. Judickas. – Tad dar kartą norisi pasidžiaugti darbščiais ir kūrybingais Pilviškių žmonėmis.
Pilviškių miestelis – viena iš daugiausiai per karus nukentėjusių vietų mūsų rajone. Prieš Antrąjį pasaulinį karą jo centre buvo daugybė gražių mūrinių pastatų, klestėjo amatai, nuo 1918 m. Pilviškiai buvo valsčiaus centras. Dabar miestelyje gyvena tik pustrečio tūkstančio žmonių, o aplinkiniuose kaimuose – kiek daugiau nei du tūkstančiai. |
Antrojo pasaulinio karo pradžioje buvo sušaudyta apie 1800 pilviškiečių. Dauguma jų buvo žydai. 1941 m. sudegė bažnyčia. Vėliau miestelis suniokotas per vokiečių bombardavimą, visi mūriniai namai galutinai nugriauti, o jų plytas sovietų armija panaudojo sutvirtinti keliams, kad galėtų važiuoti karinė technika.
Todėl, kaip pasakojo Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas, miestelyje labai mažai senų pastatų. Bemaž visi statyti pokaryje. Apskritai miestelis degė, nuo karų kentėjo ne kartą – buvo sugriautas per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo maža, skurdi gyvenvietė, kurioje gyveno 350 žmonių. Ilgai keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, tad iki XIX a. gyvenvietė mažai augo.
Miestelis atsigavo 1862 m. nutiesus geležinkelį. Atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1937 m. Pilviškiuose buvo 5 mėsininkai, 4 siuvėjai, 2 skardininkai, 2 laikrodininkai, 2 kirpėjai, po 1 stiklių, skydininką, skrybėlininką, batsiuvį, dailininką, fotografą, dygsniuotoją. Veikė Verkelio buhalterijos kursai, hebrajų mokykla ir vaikų darželis, skautų draugija, „Makabi“ sporto klubas. 1935 m. įkurtas didžiulis „Tigro“ kailių fabrikas, priklausęs žydams Fridmanui, Basui ir Kalvariškiui. Jame dirbo apie 200 darbininkų. Jurkšų ir Juozūniškių kelių sankryžoje veikė linų fabrikas, seserys Funkaitės turėjo siuvyklą. Tačiau klestėjimas tęsėsi neilgai – iki karo. Po jo miestelis, kaip Feniksas, vėl kilo iš pelenų, statėsi, kūrėsi ir pradėjo gyvenimą iš naujo.
– Nors miestelis vadinasi Pilviškiais, mūsų gyventojai pilvų tikrai neaugina. Pavadinimas greičiausiai kilęs nuo per centrą tekančio Pilvės upelio vardo. Upių pas mus netrūksta. Ko verta Šešupė, virtusi baidarininkų pamėgta vandens trasa! Seniūniją vagoja Višakis, Gulbinas, Alksnė, Mergupis, Rausvė. Vaizdingų vietų paupiuose nestinga, tačiau žmonės vien grožiu sotūs nebus. Jaunimas išvažiavęs į užsienį, didesnius miestus, tačiau kai kurie žmonės grįžta, remontuoja čia namus. Apskritai pilviškiečiai yra labai darbštūs, savo kraštui atsidavę žmonės, kurie puošia ne tik gyvenamąją aplinką, bet ir patį miestelį ar savo kaimų teritorijas, – kalbėjo seniūnas. – Ko vertos kaimų bendruomenės, kurių turime šešias: Alksnėnų, Bebrininkų, dvi Paežerių, Ramonškių ir, aišku, Pilviškių, kuriai vadovauja mūsų aktyvioji seniūnijos darbuotoja Loreta Bieliukienė. Bendruomenės – didžiulės seniūnijos pagalbininkės. Jų rašomi projektai, padaromi darbai pritraukia į seniūniją lėšų, kurių šiaip nebūtų įmanoma gauti. Jų pastangomis Pilviškiai ir apylinkės puošiasi, kaimuose ir miestelyje organizuojami renginiai, suremontuoti pastatai, kuriuose įsikūrusios bendruomenės, daugelis jų rūpinasi silpnesniaisiais, labiau pažeidžiamais savo nariais.
Seniūnijoje veikia dvi švietimo įstaigos: pagrindinė mokykla Paežerių kaime bei „Santakos“ gimnazija ir ikimokyklinio ugdymo skyrius Pilviškių miestelyje. Čia taip pat vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Savo dainomis džiugina bendruomenių kapelos, pavyzdžiui, Alksnėnų kaimą garsinanti „Alksnė“, ansambliai „Jovaras“, „Šypsena“, „Bičiuliai“.
Seniūnas džiaugiasi, kad visas šventes organizuoti padeda ne tik kultūros darbuotojai, bendruomenės, bet ir „Santakos“ gimnazija. Miestelyje nuolat minima Liepos 6-oji, kai rengiama sporto šventė, taip pat švenčiami tradiciniai Baltramiejaus atlaidai – vasaros išlydėtuvės. Jie kaip tik buvo švenčiami paskutinį rugpjūčio savaitgalį. Šventėje atidengta seniūno bičiulio skulptoriaus Jono Zubavičiaus miesteliui dovanota archangelo Mykolo skulptūra. Užsienyje besidarbuojantis menininkas išdrožė šį angelą per savo atostogas Vilkaviškyje. Dabar ši skulptūra, pastatyta slėnyje, kur vyksta visi miestelio renginiai, prie pat žydų kapinių, labai puošia teritoriją ir traukia pro Pilviškius pravažiuojančių žmonių akis. Beje, archangelas Mykolas katalikiškose šalyse laikomas karių ir policijos globėju.
Nors važiuojant pro Pilviškius anksčiau atrodydavo, kad laikas čia sustojęs, paskutiniu metu situacija bent jau centre labai pasikeitė – vietinių gyventojų dėka miestelis pražydo gėlėmis. Greitai vaizdas dar labiau pasikeis, nes planuojama atnaujinti teritorijas, esančias Stoties ir Vasario 16-osios, S. Dariaus ir S. Girėno bei Vasario 16-osios gatvių sankirtose, sutvarkyti smėlio karjere plytinčio tvenkinio aplinką. Tiek miestelio aikštėje, tiek pilviškiečių pamėgtoje saloje prie buvusios gamyklos planuojama įrengti takus, pastatyti treniruoklius, vaikų žaidimų įrenginius, estradą, lauko tinklinio aikštelę, įrengti teritorijų apšvietimą. Vilkaviškio rajono savivaldybė iki kitų metų pabaigos planuoja į Pilviškius investuoti per 970 tūkst. Eur, iš kurių Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšos sudaro 900 tūkst. Eur, per 70 tūkst. Eur – Vilkaviškio rajono savivaldybės dalis.
Kad centras pagražės, džiaugiasi ne vienas vietinis gyventojas, tačiau, kaip visada, seniūnijoje išlieka didelė problema dėl duobėtų, lyjant neišvažiuojamų kelių. Pasak seniūno, jei būtų jo valia, jis išasfaltuotų visus seniūnijos kelius, tačiau dabar už gaunamas lėšas galima tik aplopyti duobes, kurios kasmet vėl atsiveria. Juolab kad laukti eilės, kol priežiūros konkursą laimėjusi bendrovė atvažiuos tvarkyti kelių, kartais tenka iki vasaros pabaigos. Bendras seniūnijos kelių ir gatvių ilgis – 150 km. Kelių ilgis – 116 km ir tik 1 km jų padengtas asfaltu. Visi kiti yra žvyruoti. Likusi dalis, 34 km, – asfaltuotos gatvės, tačiau ir jų būklė dažniausiai prasta.
– Šįmet žvyruotus kelius prižiūrėti labai padėjo Savivaldybės paskelbta programa, kai ūkininkai galėjo vežtis žvyrą keliams tvarkyti. Mūsiškiai ūkininkai noriai tuo pasinaudojo ir sutvarkė nemažai kelių, – pasakojo seniūnas V. Judickas. – Tad dar kartą norisi pasidžiaugti darbščiais ir kūrybingais Pilviškių žmonėmis.
Galerija: Pilviškiai
Publikuota: 2018-09-03 17:12:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|