„Santaka“ / Porceliano servizas sugrįžo į dvarą

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-08-27 17:03

Dalinkitės:  


Dvaro porceliano indai išsiskiria dekoru ir skambesiu.

Autoriaus nuotr.


Porceliano servizas sugrįžo į dvarą


Vilkaviškietė Ona Šumskienė muziejui perdavė itin vertingą eksponatą – kaip manoma, Paežerių dvaro pietų servizo devynis išlikusius porceliano indus.

„Noriu, kad šie brangūs daiktai sugrįžtų į dvarą“, – dovanodama šeimos relikviją sakė O. Šumskienė. Moteris atsisakė sandorio su senovinių daiktų supirkėjais, kurie už indų rinkinį siūlė pusę tūkstančio eurų, ir itin vertingą porceliano servizą dovanojo kultūros įstaigai.

Pasak O. Šumskienės, jos senelis 1945 metais, po Antrojo pasaulinio karo, prie Alvito, Maldėnų kaime, atkasė dėžę su stalo indais. Tai buvo pietų servizas dvylikai asmenų.

„Mano močiutė pokaryje šiuos indus skolindavo kaimynams, tad per tokią ilgą „kelionę“ sudužo didžioji dalis brangaus rinkinio“, – įteikdama trapius indus sakė jų saugotoja ir savininkė.

Kiekvienas puodelis ir lėkštelė turi gamintojo signatūrą. Rinkinys yra su ženklu „Sorau Carstens Porcellan Florenz“. Indų dekoras saikingas, ornamentas subtilus. Antikvarinių daiktų supirkėjas moteriai sakęs, kad šie porceliano indai pagaminti Italijoje, Florencijoje, XVIII a.

Porceliano, dar vadinamo baltuoju auksu, išradėjai kinai sakydavo, kad jis turi būti plonas kaip popierius, skambus kaip varpas, švelnus kaip ežero vanduo ramią dieną. Iš Kinijos į Europą porcelianą pirmasis atvežė garsusis Venecijos pirklys, keliautojas Markas Polas 1295 metais. Europos dvaruose porcelianą išpopuliarino Lenkijos karalius ir LDK kunigaikštis Augustas II, įkūręs garsiąją Meiseno manufaktūrą. Rusijoje porcelianą (itališkai porcella – kriauklė) pamėgo Petras I ir Jekaterina II.



Kol kas sudėtinga pasakyti, ar minimas Paežerių dvaro porcelianas yra iš XVIII a. Kaip žinome, dvaro rūmai pastatyti šio amžiaus pabaigoje. Vis dėlto neabejotina tai, kad šitie indai yra vertingi.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Odeta Stripinienė, peržvelgusi rinkinio fotografijas ir signatūrą, mano, kad Cartens porceliano fabrikas „Sorau“, įkurtas 1888 m., gali būti šio servizo gamintojas.



Antanas ŽILINSKAS






Projektą „Lietuva – širdy“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: „Sorau“ porcelianas




Publikuota: 2018-08-27 17:03:46

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai