„Santaka“ / Autobuso vairuotoju vyras dirba daugiau nei pusę amžiaus / Kraštiečiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda žąsis ir jų skerdieną Kalėdoms. Tel. 8 636 09 438.
Galioja iki: 2021-12-04 13:31:05

Parduoda kiaules Pajevonyje. Tel. 8 617 51 369.
Galioja iki: 2021-12-06 10:37:15



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

Dalinkitės:  


Iš Vilkaviškio rajono kilęs Sigitas Sakalauskas autobuso vairuotoju tikisi dirbti dar ne vienus metus.

UAB „Kautra“ nuotr.


Autobuso vairuotoju vyras dirba daugiau nei pusę amžiaus

Andrius GRYGELAITIS


Praėjusi savaitė iš Vilkaviškio rajono kilusiam, o šiuo metu Kaune gyvenančiam Sigitui Sakalauskui buvo išties išskirtinė. Vyriškis ne tik atšventė 76-ąjį gimtadienį, bet ir paminėjo 50 metų vienoje darbovietėje sukaktį. Jis vairuoja UAB „Kautra“ autobusus.



Svajojo visi berniukai

S. Sakalauskas gimė Pūstapėdžiuose, tačiau pats gyvenimo šiame kaime neprisimena. Čia jo tėvai turėjo nemažą sodybą bei maždaug 16 ha žemės. Deja, per Antrąjį pasaulinį karą Sakalauskų namai buvo susprogdinti ir jiems teko keisti gyvenamąją vietą. Šeima persikėlė į Sigito mamos gimtinę Bardauskų kaime. Būtent čia ir prabėgo nemaža dalis S. Sakalausko gyvenimo.

„Dar vaikystėje susidomėjau technika. Tuo metu beveik visi berniukai svajojo užaugę tapti vairuotojais, o aš nebuvau išimtis. Įsigyti nuosavą automobilį tais laikais buvo beveik neįmanoma, todėl dauguma jaunuolių mokydavosi vairuotojų kursuose ir vėliau eidavo dirbti pagal įgytą profesiją. Apskritai, tada mums, vaikams, technika atrodė tarsi stebuklas. Prisimenu, bėgiodavome paskui važiuojančius sunkvežimius, vydavomės juos ir visi svajojome vieną dieną patys juos valdyti“, – su šypsena apie vaikystę pasakojo Sigitas.


Savo svajonę jis įgyvendino 1963 m. Tuomet gavęs vairuotojo pažymėjimą vyras įsidarbino Vilkaviškio autotransporto įmonėje, kurioje išdirbo penkerius metus.



Į gimtinę beveik neužsuka

1968 m. vilkaviškietis persikėlė į Kauną. Kaip pats pripažino, į laikinąją sostinę jį vedė noras vairuoti geresnį autobusą. Čia vyras įsidarbino autobusų įmonėje, vežiojančioje keleivius Kauno mieste, vėliau gavusioje UAB „Kautra“ pavadinimą. Šiemet per pačią Žolinę S. Sakalauskas paminėjo 50 metų darbo šioje įmonėje sukaktį. Jis tapo pirmuoju ir kol kas vieninteliu tiek metų šitoje darbovietėje išdirbusiu asmeniu.

„Esu sėslus žmogus. Buvo galimybių pereiti į dispečerio pareigas, bet labai mėgstu keliones, tad nusprendžiau likti vairuotoju“, – sakė pašnekovas.

Pastaruosius 10 metų Sigitas darbuojasi vežiodamas keleivius Kauno rajone. Prieš tai keturis dešimtmečius jis vairavo tarpmiestinio susisiekimo autobusus. Būtent tuomet vyras gana dažnai grįždavo ir į gimtąjį Vilkaviškio rajoną. Pastaruoju metu S. Sakalauskas čia yra itin retas svečias. Kaip pats sakė, Suvalkijoje niekas jo nelaukia, o ir sąsajų su gimtine beveik nelikę jokių.


„Esu kilęs iš šešių vaikų šeimos. Visi broliai ir seserys išsibarstę po kitus Lietuvos miestus, nė vienas jau nebegyvena Vilkaviškio rajone. Žinau tik, kad ant tėvų sodybos pamatų Pūstapėdžiuose kažkas kitas pasistatė savo namus ir ten dabar gyvena. Anksčiau dažnai tekdavo pabendrauti su į Kauną iš Vilkaviškio atvykstančiais vairuotojais, bet iš tų, kuriuos pažinojau, beveik niekas jau nedirba. Dar pernai buvau sutikęs ilgametį vairuotoją vilkaviškietį Juozą Jankauską, bet kiek žinau, jau ir jis išėjo į pensiją“, – pasakojo S. Sakalauskas.
Prieš įsidarbindamas Kaune penkerius metus Sigitas Sakalauskas dirbo Vilkaviškio autotransporto įmonėje.




Vaduodavo porininkus

Šiuo metu Sigitas per pamainą nuvažiuoja apie 200 km, tačiau seniau jo maršrutai būdavo daug ilgesni. Neretai jie driekdavosi iki Estijos miestų Talino ar Tartu, Lenkijoje – iki Varšuvos, Gdansko, Baltarusijoje pasiekdavo Brestą. Nors paprastai į ilgas keliones autobusų vairuotojai leidžiasi poromis, kad galėtų vienas kitam leisti atsipūsti, Sigitas dažniausiai vienas pats be pertraukų prie vairo išsėdėdavo 13–14 valandų.


„Būdavo, vakare Kaune įlipu į autobusą ir ryte jau išlipu Taline. Visą gyvenimą mylėjau savo darbą, tad neretai leisdavau porininkams išsimiegoti, o pats juos pavaduodavau prie vairo. Vis tiek miegoti šalia, kai kitas vairuoja, nelabai galiu“, – juokėsi pašnekovas.

S. Sakalauskas pasakojo, kad per keliones netrūkdavo įvairių kuriozų. Vyriškis prisiminė, kaip kartą Naujųjų metų išvakarėse važiavo į Taliną. Estijos sostinės priemiestyje išleidę paskutinius keleivius jiedu su porininku ėmė ieškoti autobusų stoties. Iki tol šiame mieste nė vienas iš vairuotojų nebuvo lankęsis. Jau gerokai po vidurnakčio sustabdytas praeivis paaiškino, kaip surasti stotį, tačiau pagal jo pasakojimą autobuso vairuotojams pasiekti kelionės tikslo taip ir nepavyko. Galiausiai po poros valandų blaškymosi Taline stotį pavyko rasti. Pasirodo, ji buvo beveik toje pat vietoje, kur lietuviai prašė praeivio pagalbos. Šis greičiausiai norėjo papokštauti ir atvykėliams tyčia parodė klaidingą kelią.



Kelionėse sekėsi

Dirbdamas tarpmiestinių autobusų vairuotoju S. Sakalauskas namuose nakvodavo retai. Naktimis jam dažniausiai tekdavo arba vairuoti, arba miegoti kituose miestuose. Dabar vyriškis gailisi tik vieno – beveik nepastebėjo, kaip užaugo dvi dukros.

Sigitą kelionėse dažniausiai lydėdavo sėkmė ir jo vairuojami autobusai beveik niekada negesdavo. Nors anksčiau bagažinėje jis visada vežiodavosi atsarginių detalių, tačiau šių paprastai neprireikdavo. Dabar viskas daug paprasčiau ir, jei kas kelyje atsitiktų, sukti galvos dėl sugedusios transporto priemonės tikrai nereikėtų – nedelsiant būtų iškviesta techninė pagalba.

Per daugiau nei pusę amžiaus S. Sakalauskas nėra turėjęs nė vieno įskaitinio eismo įvykio – pasitaikė tik smulkių bakstelėjimų ir užkliuvimų.

„Tikiuosi, kad ir neturėsiu. Noro dirbti dar yra pakankamai. Tiems, kam per 70 metų, sveikatą tikrina kasmet, tad kol savijauta nesiskundžiu, norėčiau ir toliau dirbti tai, kas patinka“, – šypsojosi ilgametis autobuso vairuotojas.



Publikuota: 2018-08-24 11:35:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* A. Butkevičius: nesusikalbėjimas ima diskredituoti valstybę
* Vilkaviškietis šachmatų partijas transliuoja visam pasauliui
* Dvylika tarnystės metų Vilkaviškyje
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reaguojate į augančią infliaciją?
Bijau, kad neįpirksiu būtinų prekių.
Neramu, nes nuvertės santaupos.
Investavau, infliacija negąsdina.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Kaip taisyklingai nurodyti pareigas?
Veiklos barų vadovų pareigų pavadinimai sudaromi su kilmininko formos priklausomuoju žodžiu, pvz.: komercijos direktorius ( direktorius komercijai būtų klaida).
Kai nusakomas pavaldumo santykis ( direktoriaus pavaduotojas ) ir veiklos sritis, kilmininkas užimtas, tai veiklos pavadinimas reiškiamas naudininku, pvz.: mero patarėjas kultūrai. Šie pavadinimai gali būti sudaromi ir su žodžiu reikalams, pvz., direktoriaus pavaduotojas gamybos reikalams.
Patarėjų pareigų pavadinimai gali būti sudaromi su žodžio klausimai įnagininku, pvz., patarėjas užsienio politikos klausimais.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas