Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

---

Išskirtinai karšta šių metų vasara atneša ne tik daug vasariškų malonumų, bet ir daugeliui sukelia tam tikrų problemų.

Viena iš jų – gausus prakaitavimas. Nors vyrai linkę prakaituoti daugiau negu moterys, pastarosios dėl šios estetinės ir psichologinės problemos patiria daugiau streso. Nemalonu, kai nuolatos reikia galvoti, ar nesklinda nejuntamas atstumiantis kvapas, ar nesudrėko drabužiai pažastyse.

Gausus prakaitavimas gali atsirasti vartojant kai kuriuos vaistus, sergant tokiomis ligomis, kaip reumatoidinis artritas, insultas, infarktas, Parkinsono liga, leukemija, limfoma, grybelis. Reikėtų sunerimti, jei viso kūno prakaitavimas vargina naktimis, stipriai ir be priežasčių padidėjęs, pakeitus ar pradėjus vartoti kokius nors vaistus. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į gydytojus ir, nustačius gausaus prakaitavimo priežastį, bandyti ją pašalinti. Tada išsispręs ir prakaitavimo problema.

Kada tai normalu?

Nerimauti nereikėtų, jei prakaitas išsiskiria natūraliomis sąlygomis: esant karščiui, drėgmei, sportuojant, užplūdus stiprioms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, stresui, nerimui. Šiam nepageidaujamam reiškiniui sutramdyti yra įvairių priemonių, o iš gausybės tinkamiausią jums padės išsirinkti vaistininkas.

Mažų kainų vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad pagrindinės priemonės nuo prakaitavimo yra dezodorantai ir antiperspirantai . Deja, nemažai žmonių nežino, kad jie skiriasi ir kuo.

„Prakaitavimas yra natūrali žmogaus organizmo būsena, kai kūnas siekdamas termoreguliacijos (kūno vėsinimo) išskiria prakaitą, kuris garuodamas vėsina žmogaus kūną. Pats prakaitas neturi kvapo, nes jį sudaro apie 99 procentai vandens ir tik 1 procentas organinių ir neorganinių medžiagų. Nemalonus kvapas atsiranda jam susimaišius su mikroorganizmais, kurių yra ant mūsų kūno. Dezodorantai ir antiperspirantai su šiuo reiškiniu kovoja savaip. Pirmieji naikina mikroorganizmus, kad jie neskleistų negero kvapo, o antrieji užkemša, sutraukia prakaito liaukutes ir toje vietoje prakaitas negali pasišalinti, tiesiog mažiau prakaituojama“, – aiškina vaistininkė.

Kiek ilgai veikia?

Priemonės nuo prakaitavimo yra įvairaus poveikio. Yra itin efektyvių, kurios veikia iki 5 dienų. Gausaus prakaitavimo atsikratyti padės antiperspirantai su aliuminio chloridu. Tačiau jie gali dirginti odą arba ją alergizuoti, todėl reikėtų įsitikinti, ar nesate jam alergiškas.

„Turintiems jautrią odą pasiūlysime priemonių be aliuminio ir alkoholio. Taip pat rekomenduojame rinktis įklotus pažastims arba natūralią priemonę – kalio alūno druskos kristalą. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad rinkoje parduodami ir sintetiniai alūno akmenys. Jie žymimi užrašu „Ammonium Alum“, o natūralūs – „Potassium Alum“. Reiktų tartis su vaistininku, kuris labiausiai tinka“, – sako I. Sauserytė.

Skirtingi skirtingoms vietoms

„Camelia“ vaistininkės teigimu, paprastai daugiausia prakaituoja pažastys ir kojų pėdos. Reikia žinioti, kad toms vietoms priemonės skiriasi. Žmogaus kūne yra apie 2 – 4 milijonus ekrininių ir apokrininių prakaito liaukų.

Pirmųjų yra visoje odoje, jos atsiveria tiesiai į odos poras, o jų daugiausia delnuose ir pėdose. Jos gamina prakaitą, kai karšta, kai žmogus susijaudina. O apokrininės prakaito liaukos atsiveria į plaukų folikulus, tad jų yra pažastyse, genitalijų srityje, ant galvos odos. Šių liaukų gaminamas prakaitas yra susimaišęs su riebiosiomis rūgštimis bei baltymais, todėl jis būna tirštas ir aitresnio kvapo. Atsižvelgiant į šias prakaito liaukų savybes, gaminami skirtingi dezodorantai ir antiperspirantai kojų pėdoms ir pažastims.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---