„Santaka“ / Gražiausi Gražiškiuose – čia gyvenantys žmonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-07-30 16:50

Dalinkitės:  


Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė sako, kad reikia restauruoti ne tik bažnyčios langus, bet ir į ją vedančius akmeninius laiptus.

Autorės nuotr.


Gražiausi Gražiškiuose – čia gyvenantys žmonės

Eglė MIČIULIENĖ


Širvintos dešiniajame krante, kur įteka Gražupis, įsikūręs seniūnijos centras Gražiškiai. Gaila, kad žmonių čia kasmet mąžta, kaip ir kitose kaimiškosiose vietovėse. Tačiau savuosius sugrįžti kviečia mokyklos kiemelyje trimitą pučiantis akmeninis angelas šauklys.



Vieni šalia kitų

Negali Gražiškių vardo nesieti su žodžiu „gražu“. Iš tiesų šioje seniūnijoje nuostabios apylinkės, visai nebūdingos plačioms Suvalkijos lygumoms. Gražiškių seniūnija žalia, kalvota ir ežeruota. Čia yra net 5 ežerai: Talaikės, Vygrio, Beržinio, Armudiškių ir Dotamų.

Vaizdingomis Gražiškių panoramomis galima gėrėtis nuo Majako, Grybkalnio, Svirkalnio, Vyskupkalnio kalvų. Graužinių kaime žaliuoja įspūdinga šimtametė maumedžių giraitė. Yra ir ąžuolynas, tik dar visai jaunutis: jis neseniai Gražiškiuose pasodintas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Iš sodinukų talkininkai suformavo skaičių 100. Net karštą vasarą medeliai sėkmingai prigijo.

– Ir man čia viskas gražu. O gražiausi pas mus – geranoriški ir nuoširdūs žmonės. Kartais gal šiek tiek „apsnūdę“, o kartais, kai reikia, ir labai veiklūs, vieningi. Štai, reikia šokdinti Šyvį – šokdiname, reikia organizuoti vasaros šventę – visi kartu imame ir padarome. Kilo idėja pakeisti bažnyčios, gražiausio seniūnijos objekto, langus – savo lėšomis prisidėjo ir vietiniai, ir čia jau nebegyvenantys jaunesnės kartos gražiškiečiai, kurie patys šioje šventovėje kažkada buvo krikštyti, čia jie ar jų tėvai tuokėsi. Kaip aš mėgstu sakyti, esame trys, o gal net keturi viename: seniūnija, mokykla, bažnyčia ir bendruomenė. Miestelis taip jau suprojektuotas, kad esame vienas šalia kito, vieni pro kitus vaikštome ir darbai mūsų vyksta kartu, – pasakojo Gražiškių seniūnė Ramutė Didvalienė.




Dirbti – į kitus miestus

Verslo, kaip sako R. Didvalienė, seniūnijoje beveik nėra. Nors gamtos turtai puikiausiai tiktų vystyti kaimo turizmą, o visos paežerės privatizuotos, tačiau sklypų savininkai turizmo sritimi neužsiima ir paežerėse poilsiauja tik patys. Seniūnijoje yra net trys veikiantys žvyro karjerai: du Graužinių kaime, vienas – Duonelaičių. Dar du planuojama atidaryti.

Pačiame Gražiškių miestelyje veikia vienintelė parduotuvė, yra gimnazija, vaikų darželis, paštas, dirba du veterinarijos gydytojai.

Įdomesnis ir šiek tiek kitoks objektas – Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybos radiolokacinis postas. Be kariškių, jame dirba ir keletas vietinių žmonių.

Radiolokaciniame poste dirbantys kariškiai kviečiami ir mielai dalyvauja seniūnijos renginiuose, šventėse.



Žemės nederlingos

Vis dėlto bedarbystė, anot seniūnės, gražiškiečiams bent jau šiuo metu nebaisi.

„Nemažai žmonių važinėja dirbti į Marijampolę (pavyzdžiui, net apie 15 gražiškiečių vyksta į UAB „Mantinga“ kepyklą), keletas – į Vilkaviškį. Tad bedarbių beveik neliko. Žinoma, nemažai gyventojų per ilgą laiką išvykę į užsienį, bet yra ir grįžusių, besikabinančių į gyvenimą Gražiškiuose. Jie sako „atsibuvę“ anglijose ar vokietijose ir nori gyventi savame krašte, – pasakojo R. Didvalienė.


Nors ir labai gražios, Gražiškių apylinkės nederlingos. Todėl seniūnijoje yra tik du stambesni ūkininkai, turintys daugiau kaip 100 hektarų žemės. Visi kiti ūkiai – smulkūs.



Atėjo trumpam... ir liko

R. Didvalienė Gražiškių seniūne dirba jau 18 metų. Kaip šalia Kauno, Rokuose, gimusi ir užaugusi Ramutė atsidūrė mūsų krašte?

– Ištekėjau už vilkaviškiečio, jis mane ir atviliojo į Vilkaviškį. Vėliau, atkūrus nepriklausomybę ir griūvant kolūkiams, jaunos šeimos buvo kviečiamos į kaimą. Mes su vyru norėjome būti kaimiečiai, norėjome savo kiemo, sveiko, pačių užsiauginto maisto. Pagal Valstiečių ūkio įstatymą čia gavome 25 hektarus žemės, vėliau ją išsipirkome ir gyvename. Kaime jaučiuosi labai gerai, didmiesčio nepasigendu. O jei noriu – apsiaunu aukštakulnius ir pasivaikštau po Kauną.

– Kas pasikeitė per tuos 18 metų?

– Kai atėjau, nežinojau nei žmonių vardų, nei pavardžių. Dabar jau viską puikiai pažįstu – ir žmones, ir vietoves. Jei sako – ten, palei upelį, už alksniuko, – žinau, apie kurią vietą kalbama.

Į šitą darbą „įšokau“ netikėtai. Seniūno pareigybė tuomet buvo politinio pasitikėjimo, jį skirdavo meras ketveriems metams. Galvojau, padirbėsiu tuos keletą metų ir užteks. Turėjau viziją kai kurias vietas miestelyje pakeisti, norėjosi sutvarkyti jas kitaip. O vėliau seniūnus padarė valstybės karjeros tarnautojais, taip ir likau. Per tuos metus nemažai kas pasikeitė. Buvo sutvarkyta daug gatvių, kelių, renovuota mokykla, suremontuotas vaikų darželis, bendruomenės namai, biblioteka. Liūdnesnis faktas, kad sumažėjo žmonių. Šiuo metu visoje seniūnijoje yra apie 940 gyventojų. 2000-aisias, kai pradėjau dirbti, jų buvo apie 1500, tad žmonių sumažėjo kone perpus. Bet gal dalis sugrįš?




Kaip padaryti marias

Į seniūniją, kaip sako R. Didvalienė, žmonės dažniausiai užsuka kilus įvairioms socialinėms problemoms, kartais ir konfliktinėms situacijoms, nors pastarosios gali būti lengvai išsprendžiamos ir be seniūno įsikišimo. Pasitaiko ir kuriozinių atvejų.

Seniūnė turi sukaupusi ir atskirai padėjusi visą šūsnį neįprastų raštų, kuriuos jai įteikė ar atsiuntė žmonės, nebūtinai – seniūnijos gyventojai.

Štai vienas žmogus atsiuntė visą studiją su piešiniais, brėžiniais ir detaliais aprašymais, kaip Gražiškiuose užtvenkus upę prie Svirkalnio galima padaryti... marias ar net jūrą, įrengti valčių nuomos punktus, restoranus – žodžiu, miestelis taptų tikru turistų traukos centru.

Deja, R. Didvalienė negalėjo net pasikalbėti su šio grandiozinio plano autoriumi, mat šis nenurodė savo pavardės.

Vieną laišką seniūnei atsiuntė tėtis, kurio neklauso dukra. Vyras prašė mergaitę kaip nors paauklėti.

Dar vienas gyventojas raštu prašė seniūnės suieškoti parapijai kleboną, kad šis laikytų mišias. Kur tuo metu buvo dingęs tikrasis klebonas, R. Didvalienė jau nebepamena.

Kitas gražiškietis kreipėsi į seniūnę dėl kačiukų, kuriuos jo kluone atsivedė kaimyno katė. Dėl šių kačiukų nuolat skalijęs šuo neleido žmogui miegoti. „Pasakykite kaimynui, kad jis atėjęs išsineštų savo katę su savo kačiukais!“ – rašė žmogus.

Seniūnės segtuve yra ir jautrių padėkos laiškų. Tarp tokių – dailus širdele papuoštas atvirukas, kurį pačios pagamino ir R. Didvalienei įteikė vasarą seniūnijoje dirbusios dvi moksleivės.






Projektą „Valstybė buvo, yra ir bus“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas





Galerija: Gražiškiai




Publikuota: 2018-07-30 16:50:52

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai