|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (27, 7 proc. arba beveik 600 tūkst.) pailsi darže ir sode – tokius duomenis atskleidė šviežias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS Atlas“ tyrimas, be kitų aspektų tiriantis gyventojų hobius.
Sodininkystę ir daržininkystę kaip savo hobi ar veiklą dažniau linkusios įvardyti moterys – tuo užsiima kas trečia moteris (34, 6 proc.), tačiau ir vyrai nenumoja į šį hobį ranka – domisi maždaug kas penktas (20 proc.).
„Posakis, kad subrendus traukia prie žemės, turi akivaizdžios tiesos – iš demografinių duomenų matome, kad kuo vyresni žmonės, tuo dažniau jie linkę užsiimti sodu ar daržu. Pavyzdžiui, tarp vyresnių nei 40 metų žmonių 37, 6 procento užsiima šia veikla ar hobiu, tuo tarpu iki trisdešimties – tokių yra vos 9 procentai“, – sakė „Kantar TNS“ Media tyrimų vadovė Sigita Berenė.
Kuo mažesnis miestas, tuo jame santykinai yra daugiau žmonių, užsiimančiu daržu ar sodu. Mažiausiose, iki 2 tūkst., gyvenvietėse pusė žmonių tai įvardija kaip veiklą, kuria užsiima arba hobi (45, 5 proc.). Tuo tarpu Vilniuje tokių žmonių yra 15, 3 proc., Kaune 17, 4 proc., o Klaipėdoje 14, 6 proc.
Potraukį turėti nuosavą žemės lopinėlį liudija ir žoliapjovių turėtojų kiekis: „Kantar TNS Atlas“ duomenimis, maždaug trečdalis šalies gyventojų (32, 3 proc.), t.y. beveik 700 tūkst., turi žoliapjoves. Norą turėti lysvių ne iš būtinybės, o dėl grožio ir malonumo, pastebi ir sėklų pardavėjai.
Populiarėja vieno kvadratinio metro lysvės
„Daržus žmonės sodina dabar ne tik dėl naudos ar noro užsiauginti nuosavo derliaus, bet ir dėl laisvalaikio. Ypač populiarios tapo 1 kv. m. lysvės arba daržovių auginimas balkonuose. Juose auginami ne tik prieskoniniai augalai, bet ir pomidorai, agurkai ir kitos daržovės. O daržo lysvės tampa kiemo puošmena, dekoratyvumu neretai lenkiančia gėlynus“, – sakė „Žalios stotelės“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.
Nors per pastaruosius trejus metus potraukis sodininkauti ar daržininkauti santykinai šiek tiek apmalšo (apie 3 proc. punktais nuo 30, 8 proc.), sodas ir daržas išlieka viena populiariausių veiklų. Ją lenkia tik knygų skaitymas (beveik 40 proc.), aktyvus poilsis bei iškylavimas gamtoje (30, 3 proc.) ir įvairūs savęs tobulinimo mokymai bei naminių gyvūnų priežiūra (po maždaug 29 proc.).
Kantar TNS Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas.
Daugiau nei ketvirtadalis šalies gyventojų (27, 7 proc. arba beveik 600 tūkst.) pailsi darže ir sode – tokius duomenis atskleidė šviežias rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS Atlas“ tyrimas, be kitų aspektų tiriantis gyventojų hobius. |
Sodininkystę ir daržininkystę kaip savo hobi ar veiklą dažniau linkusios įvardyti moterys – tuo užsiima kas trečia moteris (34, 6 proc.), tačiau ir vyrai nenumoja į šį hobį ranka – domisi maždaug kas penktas (20 proc.).
„Posakis, kad subrendus traukia prie žemės, turi akivaizdžios tiesos – iš demografinių duomenų matome, kad kuo vyresni žmonės, tuo dažniau jie linkę užsiimti sodu ar daržu. Pavyzdžiui, tarp vyresnių nei 40 metų žmonių 37, 6 procento užsiima šia veikla ar hobiu, tuo tarpu iki trisdešimties – tokių yra vos 9 procentai“, – sakė „Kantar TNS“ Media tyrimų vadovė Sigita Berenė.
Kuo mažesnis miestas, tuo jame santykinai yra daugiau žmonių, užsiimančiu daržu ar sodu. Mažiausiose, iki 2 tūkst., gyvenvietėse pusė žmonių tai įvardija kaip veiklą, kuria užsiima arba hobi (45, 5 proc.). Tuo tarpu Vilniuje tokių žmonių yra 15, 3 proc., Kaune 17, 4 proc., o Klaipėdoje 14, 6 proc.
Potraukį turėti nuosavą žemės lopinėlį liudija ir žoliapjovių turėtojų kiekis: „Kantar TNS Atlas“ duomenimis, maždaug trečdalis šalies gyventojų (32, 3 proc.), t.y. beveik 700 tūkst., turi žoliapjoves. Norą turėti lysvių ne iš būtinybės, o dėl grožio ir malonumo, pastebi ir sėklų pardavėjai.
„Daržus žmonės sodina dabar ne tik dėl naudos ar noro užsiauginti nuosavo derliaus, bet ir dėl laisvalaikio. Ypač populiarios tapo 1 kv. m. lysvės arba daržovių auginimas balkonuose. Juose auginami ne tik prieskoniniai augalai, bet ir pomidorai, agurkai ir kitos daržovės. O daržo lysvės tampa kiemo puošmena, dekoratyvumu neretai lenkiančia gėlynus“, – sakė „Žalios stotelės“ sėklų skyriaus vadovė Liucija Kunigiškytė.
Nors per pastaruosius trejus metus potraukis sodininkauti ar daržininkauti santykinai šiek tiek apmalšo (apie 3 proc. punktais nuo 30, 8 proc.), sodas ir daržas išlieka viena populiariausių veiklų. Ją lenkia tik knygų skaitymas (beveik 40 proc.), aktyvus poilsis bei iškylavimas gamtoje (30, 3 proc.) ir įvairūs savęs tobulinimo mokymai bei naminių gyvūnų priežiūra (po maždaug 29 proc.).
Kantar TNS Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas.
Publikuota: 2018-07-27 10:44:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|