„Santaka“ / ES projektų pristatymai vilkaviškiečius domina mažai / Europos Sąjunga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Europos Sąjunga

Dalinkitės:  


ES projektų pristatymai vilkaviškiečius domina mažai


Nors daugelis Marijampolės apskrities gyventojų mato tiesioginę Europos Sąjungos (ES) investicijų naudą, tačiau tik maža dalis jų yra dalyvavę viešuose ES investicinių projektų svarstymuose.

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, tai daryti ir savo nuomonę pareikšti Šakių rajone norėtų 60 proc., Kazlų Rūdoje – 52 proc. gyventojų.

Kalvarijoje, Marijampolėje ir Vilkaviškio rajonuose ES finansuojami projektai domina mažiau gyventojų – dalyvauti jų svarstymuose norėtų atitinkamai 46 proc., 42 proc. ir 48 proc. apklausos dalyvių.

Tuo tarpu aktyviausiai Marijampolės apskrityje į viešus ES projektų aptarimus įsitraukia Šakių gyventojai – 21 proc. jų jau yra dalyvavę tokiuose renginiuose. Marijampolės savivaldybėje viešuose projektų svarstymuose dalyvavo tik 6, 5 proc.

Apklausa taip pat atskleidė, kad ES finansuojamų projektų vykdytojai bendruomenes vangiai įtraukia į aptarimus ir nesistengia ieškodami gyventojų palaikymo. 25 proc. visų Lietuvoje apklaustų respondentų teigė, kad visiškai nėra informuoti apie jų regione vykdomus ES projektus, o 21 proc. pažymėjo, jog nieko nėra girdėję ir apie viešus šių projektų svarstymus.



„Šiandien žmonės daug aktyvesni ir drąsesni reikšdami savo nuomonę, tad nori vis labiau prisidėti prie bendrųjų sprendimų priėmimo. Susiformavusi piliečių dauguma kuria sprendimus, kurie turėtų būti apsvarstyti su projektų rengėjais, kad būsimi rezultatai neštų maksimalią naudą visiems bendruomenių nariams“, – pastebi viešojo administravimo specialistas, Klaipėdos universiteto (KU) docentas Jaroslav Dvorak.

Tyrimo duomenimis, skirtingose savivaldybėse gyventojų įsitraukimas į ES finansuojamus projektus yra nevienodas. Alytaus, Mažeikių, Šalčininkų, Šakių, Plungės rajonų bei Alytaus miestų savivaldybėse ES projektų rengėjai į vykdomų projektų aptarimus yra įtraukę nuo 19 iki 24 proc. vietos gyventojų – kone dvigubai daugiau už bendrą šalies vidurkį. Elektrėnuose net 36 proc. apklaustų respondentų teigė dalyvavę tokiuose aptarimuose.

Mažiausiai ES investicinių projektų svarstymuose dalyvavusių gyventojų yra Raseinių, Rietavo, Kėdainių, Telšių ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Tuo tarpu tyrimo duomenys rodo, kad šiose savivaldybėse į ES projektų aptarimus įsitrauktų nuo 46 iki 65 proc. vietos gyventojų.



Finansų ministerijos Investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba pastebi, kad didesnės gyventojų dalies įtraukimas visuose ES finansuojamų projektų vykdymo etapuose padidina projekto sėkmę.

„Apklausa aiškiai atskleidė, kad žmonės nori žinoti, diskutuoti, reikšti savo nuomonę apie planuojamus ir vykdomus ES investicinius projektus. Be to, glaudus projektų vykdytojų bei piliečių bendradarbiavimas skatina ne tik pasitikėjimą, skaidrumą ar aktyvesnį sprendimų priėmimą, bet ir išryškėjus skirtingiems požiūriams, gimsta naujų idėjų projektų įgyvendinimui“, – teigia R. Dilba.

Apklausos rezultatai rodo, kad aktyviausiai į ES projektų svarstymus įsitrauktų bei viešuosiuose aptarimuose dalyvautų 26 – 55 m. miestų, miestelių ar kaimo vietovių gyventojai, turintys aukštąjį bei vidurinį išsilavinimą.

Ne ką mažiau aktyviais visuomenės piliečiais savo bendruomenėje norėtų būti moksleiviai, studentai bei senjorai.

Bendrovės „Spinter tyrimai“, LR finansų ministerijos užsakymu, atlikti visose Lietuvos savivaldybėse. Apklausoje dalyvavo 4541 respondentai, kurių amžius 18 – 75 m.



Publikuota: 2018-07-18 10:52:20

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei
* Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai