„Santaka“ / Lietuvos Seimas nubalsavo, kad „Microsoft“ savo programose įdiegtų specialų šriftą / Lietuvoje

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Lietuvoje

Dalinkitės:  



Lietuvos Seimas nubalsavo, kad „Microsoft“ savo programose įdiegtų specialų šriftą


Lietuva sieks, kad originalus lietuviškas kompiuterinis šriftas „Palemonas“ būtų įtrauktas į programinės įrangos gamintojos bendrovės „Microsoft“ šriftų meniu.

Tai numatoma praėjusią savaitę patvirtintose Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairėse. Už jas balsavo 75 parlamentarai, prieš buvo šeši, 18 susilaikė.

Svarstant projektą Seime Mišriai Seimo narių grupei priklausantis buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius ragino atsisakyti siekio įtraukti „Palemoną“ į „Microsoft“ šriftų meniu (gali būti įdomu: Microsoft dynamics NAV ).

„Tik­rai ge­rai, kad su­kur­tas lie­tu­viš­kas šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, bet mes čia kal­ba­me apie vals­ty­bės po­li­ti­kos do­ku­men­tą – gai­res. Ir ja­me įra­šy­tas vi­siš­kai tech­ni­nis sa­ki­nys, kad moks­lo reik­mėms su­kur­tas ori­gi­na­lus lie­tu­viš­kas kom­piu­te­ri­nis šrif­tas „Pa­le­mo­nas“, ir siek­ti­na, kad jis bū­tų įtrauk­tas į pro­gra­mi­nės įran­gos ga­min­to­jos „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. Vi­siš­kai tech­ni­nis punk­tas, dėl sa­vo kon­kre­tu­mo iškrentan­tis iš ben­dro do­ku­men­to kon­teks­to“, – sakė politikas.



Anot jo, da­bar šis šrif­tas gana pla­čiai nau­do­ja­mas.

Tuo metu kiti parlamentarai tvirtino, kad lietuviško šrifto neįtraukus į „Microsoft“ programas, jis būtų pasmerktas mirti.

„Tai nė­ra tik tech­ni­nis da­ly­kas. Šiam šrif­tui su­kur­ti bu­vo skir­ti di­de­li pi­ni­gai, ta­čiau šis šrif­tas nė­ra ofi­cia­liai įtrauk­tas į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu, to­dėl ky­la sun­ku­mų. Tu­rė­tu­me siek­ti de­ry­bų bū­du, kad šrif­tas bū­tų įtei­sin­tas, nes bū­ti­na ska­tin­ti lie­tu­viš­ko rai­dy­no diegimą“, – tvirtino „valstietė“ Aušra Papirtienė.

Jos frakcijos kolega Stasys Tumėnas sakė, kad kiek­vie­nos vals­ty­bės pa­si­di­džia­vi­mas – tu­rė­ti sa­vo šrif­tą.

„Rei­kia tik no­ro Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės, kad jis pa­kliū­tų į „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu. „Mic­ro­soft“ va­do­vai yra pa­sa­kę, kad jeigu vals­ty­bė ne­pa­ten­ka į šrif­tų šim­tu­ką, ne­tu­ri jo­kių per­spek­ty­vų ir at­ei­ty­je bus iš­brauk­ta ap­skri­tai iš gy­va­vi­mo ir iš ge­og­ra­fi­jos. Taigi aš ma­ny­čiau, kad ši­tas įra­šy­mas su­da­ry­tų pui­kią ter­pę pa­si­rū­pin­ti mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, kad „Pa­le­mo­nas“ at­si­ras­tų „Mic­ro­soft“ šrif­tų me­niu“, – teigė jis.



Seimas nubalsavo, kad sakinys dėl „Palemono“ turėtų likti gairėse.

G. Steponavičius taip pat siūlė iš dokumento išbraukti punktą dėl lietuvių kalbos reglamentavimo darbo santykių srityje. Gairių projekte teigiama, kad dėl stiprėjančios migracijos ir demografinių pokyčių daugėja dvikalbių ar net keliakalbių įmonių, taip pat atsiranda vienakalbių tarptautinių įmonių, kurių darbo kalba yra ne lietuvių, todėl reikia aiškesnio šios srities teisinio reglamentavimo.

Anot Seimo nario, neįmanoma tarptautinei kompanijai nurodyti, kokia kalba turi bendrauti jos darbuotojai.

„Da­bar ban­dy­ti net su­re­gu­liuo­ti tarp­tau­ti­nė­se kom­pa­ni­jo­se, kaip įmo­nės vi­du­je žmo­nės kal­bės ir kad bū­ti­nai čia yra pro­ble­ma, ko­le­gos, pa­si­žval­gy­ki­te, ką da­ro ki­tos ša­lys. Jos džiau­gia­si, kai pri­trau­kia už­sie­nio spe­cia­lis­tų, ar jie bū­tų iš In­di­jos aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, ar dar iš ki­tur moks­lo cen­trų, ir ten daž­niau­siai yra nor­ma­lu, kad jie tar­pu­sa­vy­je skir­tin­gų tau­ty­bių dir­ban­tys žmo­nės kal­ba ne­bū­ti­nai lie­tu­vių kal­ba. Nė­ra čia pro­ble­mos ir ne­rei­kė­tų siek­ti per­dė­tai reg­la­men­tuo­ti“, – sakė jis.



Šiam pasiūlymui taip pat nepritarta.

Svarstydami gairių projektą parlamentarai pabrėžė, kad jos reikalingos už­tik­rin­ti vals­ty­bi­nės kal­bos po­li­ti­kos sta­bi­lu­mą iki 2022 me­tų.

„Gai­rės rei­ka­lin­gos, kad ne­pa­skęs­tu­me, ne­pra­ding­tu­me kos­mo­po­li­tiz­mo liū­ne, kad bū­tų iš­sau­go­tas lie­tu­viš­kas žo­dis, tar­mės, kad bū­tų iš­sau­go­ta lie­tu­viš­ko žo­džio var­to­se­na vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me, kad bū­tų ku­ria­ma, pri­žiū­ri­ma ter­mi­ni­ja“, – sakė S. Tumėnas.

Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės yra kalbos politikos planavimo dokumentas, kuriame nustatomi pagrindiniai artimiausių penkerių metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principai, tikslai, uždaviniai bei jų sprendimo būdai ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijai.

Gairėse pabrėžiama, kad valstybinės kalbos politika turi ugdyti sąmoningą ir kūrybišką visuomenės požiūrį į lietuvių kalbos vartojimą, lietuvių kalbos vertės ir savitumo suvokimą. Bendrinė kalba turi būti toliau puoselėjama kaip visuomenę telkianti, įvairiakalbes Lietuvos bendruomenes į valstybės gyvenimą integruojanti kalbos atmaina.



Publikuota: 2018-07-16 11:05:27

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Pagarbos kitataučiams ženklai trauks turistus ir piligrimus
* Poliklinikoje – nauji medikai ir dienos stacionaras
* Ūkininkė negalėjo gyventi be karvių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kiek šį sezoną šildysite savo būstą?
Negaliu to reguliuoti.
Tiek, kad gyvenčiau šiltai.
Šildysiu kuo mažiau.
Aš tuo nesirūpinu.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai