|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Technologijos
|
|
|
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai kuria inovatyvias vaisių bei daržovių laikymo ir perdirbimo technologijas. Kaip pasakojo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis, jas aktyviai diegia ir verslininkai, ir ūkininkai.
Ilgalaikiai partneriai – saldainių fabrikas „Rūta“. Kartu sukurti produktai dalyvauja nacionalinėse ir pasaulinėse parodose, laimi apdovanojimus. Pavyzdžiui, liofilizuoti moliūgų kubeliai su svarainių sultimis. Arba liofilizuotos aktinidijos, aplietos baltuoju šokoladu. Du tokie saldainiukai turi tiek natūralaus vitamino C, kiek jo yra vienoje sintetinėje vitamino tabletėje.
Kartu su verslu sukurta unikali morkų sulčių pasterizavimo technologija, leidžianti išsaugoti šviežių daržovių skonį. Gaminami produktai jau įsitvirtino ir tarptautinėje rinkoje, mielai perkami Baltijos, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.
„Dabar vykdomas bendras mokslo ir verslo projektas, skirtas funkcinio maisto produktams, duodantiems papildomos naudos sveikatai. Vienas didelių užsakovų – bitininkai ir medaus perdirbėjai, nes labai populiarėja medus su liofilizuotų uogų, vaistinių augalų milteliais. Toks įvairiomis medžiagoms praturtintas produktas ir eksportui labai paklausus, ypač mėgstamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, nes išlieka tepus, nesukietėja. Tinka vartoti ir sergantiems diabetu žmonėms“, - vardijo prof. P. Viškelis.
Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacininkais, Švenčionių vaistažolių fabriku ir įmone „Acorus Calamus“ kuriamos įvairios vaistinės arbatos, liofilizuoti produktai farmacijos pramonei. Taip pat kuriami sportininkų ištvermę stiprinantys maisto produktai.
„Yra bendrų darbų ir su verslininkais, ir su užsienio mokslininkais plėtojant elektroporacijos technologiją. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų ar putino uogų išspaudose lieka labai daug nepaprastai vertingų medžiagų. Neterminė inovatyvi perdirbimo technologija padeda išsaugoti net iki 75 proc. augalinės žaliavos bioaktyvių komponentų“, - pasakojo prof. P.Viškelis.
Nauja ekstrakcijos superkritiniu anglies dioksidu technologija leidžia ekologiškai išgauti kosmetikai naudojamus aliejus iš aviečių išspaudų, šaltalankių ar svarainių sėklų. O džiovinimo technologijos, suteikiančios produktams traškumo, taikomos, pavyzdžiui, gaminant sveikuoliškus burokėlių ar morkų traškučius.
Lietuviška žolė Kanadoje
„Galime pasigirti Lietuvoje kuriamomis augalų veislėmis, - sakė LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Zenonas Dabkevičius. - Lietuviškos veislės sudaro ketvirtadalį mūsų šalyje auginamų augalų. Tai gana daug konkuruojant su kitomis, pasaulinėmis, veislėmis.”
Pavyzdžiui, naujausia baigiama kurti žieminių kviečių veislė „Minija“ turi amilopektinų - specialaus krakmolo, tinkančio perdirbti, bioplastikai. Vokietijos ir kitų šalių verslininkus labai domina žalios spalvos pramoninių žirnių veislės vietoj geltonųjų, nes turi geresnes technologines ir maistines savybes.
Daug sukurta ir sodo augalų veislių. Pavyzdžiui, obelys „Auksis“, „Rudenis“, „Poema“, „Alemanda“ - puikios išvaizdos, atsparios ligoms ir labai tinkančios ekologinei žemdirbystei. Jos auginamos ir Latvijoje, Estijoje.
Taip pat sėkmingai kuriamos daugiamečių žolių veislės. Pavyzdžiui, lietuviška „Elena“ auginama net JAV ir Kanadoje.
Trąšos iš ežero dumblo
LAMMC turi padalinių visoje Lietuvoje, kur specifinės zonos. Pavyzdžiui, Vėžaičių filialas įsikūręs netoli Klaipėdos, Gargždų regione. Kaip pasakojo prof. Z. Dabkevičius, ten rūgštūs dirvožemiai, ir kai kurie žemės ūkio augalai blogai auga. Todėl bendradarbiaujant su keliomis kompanijomis - „Mortar Akmenė“, „Bioenergy“, „Timac Agro“ - kuriamos kalkinės trąšos, praturtintos humusu, maisto medžiagomis, fosforu.
Vokės filialas prie Vilniaus, bendradarbiaudamas su kompanija „Iksada“, sukūrė technologiją gaminti trąšas iš ežere susikaupusio dumblo – sapropelio. Jis šaldomas ir purškiamas, kad išgaruotų vanduo, pagerėtų struktūra, tada sumaišomas su durpėmis ir pakuojamas.
Šviestukai šiltnamiuose
LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje tiriami ir atrenkami energetiniai augalai, išauginantys didelę biomasę. Pavyzdžiui, drambliažolės. Bandymai kartojami ir Vokės, Vėžaičių filialuose. Taip pat atrinktas pavėsinis kietis, užauginantis didelę biomasę ir turintis daug aktyviųjų medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos ir vaistų pramonėje. Šioje srityje bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu. Taip pat svarstoma galimybė iš specifinį kvapą turinčio kiečio išskirtus junginius panaudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai kuria šviestukus, naudojamus šiltnamiuose daržovėms daiginti, maistingesnėms salotoms auginti ir net jų apsaugai nuo puvinių. Pasak prof. Z. Dabkevičiaus, šviestukų technologijos jau plačiai diegiamos.
Visa Mendelejevo lentelė
LAMMC Miškų instituto mokslininkai kuria technologiją, kaip apdoroti medieną, kad ji gerai išsilaikytų, nepūtų. Skystas preparatas kartu padeda išgauti senos medienos, pavyzdžiui, seno ąžuolo, imitaciją. Tokiam preparatui sukurti naudojamos ir mineralinės medžiagos - oksidai, druskos, ir įvairios bakterijos, ir net medus.
Taip pat vykdomi tyrimai, kaip panaudojant vabzdžių lervas išgauti iš pjuvenų biohumusą, tinkantį trąšoms. Lentpjūvėse ir kitose vietose susikaupia daug medžio atliekų. Inovatyvi technologija padėtų spręsti šią problemą.
„Mediena – visa Mendelejevo lentelė, turi daugybę įvairių cheminių elementų, - pabrėžė prof. Z. Dabkevičius. – Todėl vykdomi ir tokie tyrimai, kaip iš jos išskirti įvairias aktyvias medžiagas, kurios galėtų būti kuo plačiau panaudotos parfumerijos, medicinos srityse, buityje.“
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2, 5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.
Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai kuria inovatyvias vaisių bei daržovių laikymo ir perdirbimo technologijas. Kaip pasakojo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas prof. Pranas Viškelis, jas aktyviai diegia ir verslininkai, ir ūkininkai. |
Ilgalaikiai partneriai – saldainių fabrikas „Rūta“. Kartu sukurti produktai dalyvauja nacionalinėse ir pasaulinėse parodose, laimi apdovanojimus. Pavyzdžiui, liofilizuoti moliūgų kubeliai su svarainių sultimis. Arba liofilizuotos aktinidijos, aplietos baltuoju šokoladu. Du tokie saldainiukai turi tiek natūralaus vitamino C, kiek jo yra vienoje sintetinėje vitamino tabletėje.
Kartu su verslu sukurta unikali morkų sulčių pasterizavimo technologija, leidžianti išsaugoti šviežių daržovių skonį. Gaminami produktai jau įsitvirtino ir tarptautinėje rinkoje, mielai perkami Baltijos, Skandinavijos šalyse, Vokietijoje.
„Dabar vykdomas bendras mokslo ir verslo projektas, skirtas funkcinio maisto produktams, duodantiems papildomos naudos sveikatai. Vienas didelių užsakovų – bitininkai ir medaus perdirbėjai, nes labai populiarėja medus su liofilizuotų uogų, vaistinių augalų milteliais. Toks įvairiomis medžiagoms praturtintas produktas ir eksportui labai paklausus, ypač mėgstamas, pavyzdžiui, Vokietijoje, Anglijoje, Airijoje, nes išlieka tepus, nesukietėja. Tinka vartoti ir sergantiems diabetu žmonėms“, - vardijo prof. P. Viškelis.
Bendradarbiaujant su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacininkais, Švenčionių vaistažolių fabriku ir įmone „Acorus Calamus“ kuriamos įvairios vaistinės arbatos, liofilizuoti produktai farmacijos pramonei. Taip pat kuriami sportininkų ištvermę stiprinantys maisto produktai.
„Yra bendrų darbų ir su verslininkais, ir su užsienio mokslininkais plėtojant elektroporacijos technologiją. Pavyzdžiui, juodųjų serbentų ar putino uogų išspaudose lieka labai daug nepaprastai vertingų medžiagų. Neterminė inovatyvi perdirbimo technologija padeda išsaugoti net iki 75 proc. augalinės žaliavos bioaktyvių komponentų“, - pasakojo prof. P.Viškelis.
Nauja ekstrakcijos superkritiniu anglies dioksidu technologija leidžia ekologiškai išgauti kosmetikai naudojamus aliejus iš aviečių išspaudų, šaltalankių ar svarainių sėklų. O džiovinimo technologijos, suteikiančios produktams traškumo, taikomos, pavyzdžiui, gaminant sveikuoliškus burokėlių ar morkų traškučius.
„Galime pasigirti Lietuvoje kuriamomis augalų veislėmis, - sakė LAMMC vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. Zenonas Dabkevičius. - Lietuviškos veislės sudaro ketvirtadalį mūsų šalyje auginamų augalų. Tai gana daug konkuruojant su kitomis, pasaulinėmis, veislėmis.”
Pavyzdžiui, naujausia baigiama kurti žieminių kviečių veislė „Minija“ turi amilopektinų - specialaus krakmolo, tinkančio perdirbti, bioplastikai. Vokietijos ir kitų šalių verslininkus labai domina žalios spalvos pramoninių žirnių veislės vietoj geltonųjų, nes turi geresnes technologines ir maistines savybes.
Daug sukurta ir sodo augalų veislių. Pavyzdžiui, obelys „Auksis“, „Rudenis“, „Poema“, „Alemanda“ - puikios išvaizdos, atsparios ligoms ir labai tinkančios ekologinei žemdirbystei. Jos auginamos ir Latvijoje, Estijoje.
Taip pat sėkmingai kuriamos daugiamečių žolių veislės. Pavyzdžiui, lietuviška „Elena“ auginama net JAV ir Kanadoje.
LAMMC turi padalinių visoje Lietuvoje, kur specifinės zonos. Pavyzdžiui, Vėžaičių filialas įsikūręs netoli Klaipėdos, Gargždų regione. Kaip pasakojo prof. Z. Dabkevičius, ten rūgštūs dirvožemiai, ir kai kurie žemės ūkio augalai blogai auga. Todėl bendradarbiaujant su keliomis kompanijomis - „Mortar Akmenė“, „Bioenergy“, „Timac Agro“ - kuriamos kalkinės trąšos, praturtintos humusu, maisto medžiagomis, fosforu.
Vokės filialas prie Vilniaus, bendradarbiaudamas su kompanija „Iksada“, sukūrė technologiją gaminti trąšas iš ežere susikaupusio dumblo – sapropelio. Jis šaldomas ir purškiamas, kad išgaruotų vanduo, pagerėtų struktūra, tada sumaišomas su durpėmis ir pakuojamas.
LAMMC Žemdirbystės institute Dotnuvoje tiriami ir atrenkami energetiniai augalai, išauginantys didelę biomasę. Pavyzdžiui, drambliažolės. Bandymai kartojami ir Vokės, Vėžaičių filialuose. Taip pat atrinktas pavėsinis kietis, užauginantis didelę biomasę ir turintis daug aktyviųjų medžiagų, kurios galėtų būti naudojamos ir vaistų pramonėje. Šioje srityje bendradarbiaujama su Vytauto Didžiojo universitetu. Taip pat svarstoma galimybė iš specifinį kvapą turinčio kiečio išskirtus junginius panaudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų.
LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkai kuria šviestukus, naudojamus šiltnamiuose daržovėms daiginti, maistingesnėms salotoms auginti ir net jų apsaugai nuo puvinių. Pasak prof. Z. Dabkevičiaus, šviestukų technologijos jau plačiai diegiamos.
LAMMC Miškų instituto mokslininkai kuria technologiją, kaip apdoroti medieną, kad ji gerai išsilaikytų, nepūtų. Skystas preparatas kartu padeda išgauti senos medienos, pavyzdžiui, seno ąžuolo, imitaciją. Tokiam preparatui sukurti naudojamos ir mineralinės medžiagos - oksidai, druskos, ir įvairios bakterijos, ir net medus.
Taip pat vykdomi tyrimai, kaip panaudojant vabzdžių lervas išgauti iš pjuvenų biohumusą, tinkantį trąšoms. Lentpjūvėse ir kitose vietose susikaupia daug medžio atliekų. Inovatyvi technologija padėtų spręsti šią problemą.
„Mediena – visa Mendelejevo lentelė, turi daugybę įvairių cheminių elementų, - pabrėžė prof. Z. Dabkevičius. – Todėl vykdomi ir tokie tyrimai, kaip iš jos išskirti įvairias aktyvias medžiagas, kurios galėtų būti kuo plačiau panaudotos parfumerijos, medicinos srityse, buityje.“
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas atviras mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tinklas „OPEN R&D Lietuva“, subūręs visus šalies valstybinius universitetus, mokslinių tyrimų institutus, mokslo ir technologijų parkus bei atviros prieigos centrus, teikia daugiau kaip 2, 5 tūkst. paslaugų inžinerijos ir informacinių technologijų, biomedicinos ir biotechnologijų, medžiagų mokslo, fizikinės ir cheminės technologijos, gamtos išteklių ir žemės ūkio srityse.
Verslui greičiau surasti tinkamus žmones mokslo institucijose, sužinoti, kur galima užsisakyti reikalingas paslaugas, įkurtas „OPEN R&D Lietuva“ tinklo Kontaktų centras. Jis sudaro galimybes individualiems susitikimams, padeda užmegzti kontaktus, tapti partneriais.
Publikuota: 2018-07-13 11:03:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|