„Santaka“ / Sveikatos apsaugos ministerija statistiką traktuoja savaip / Sveikata

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

Dalinkitės:  


Nuo pagalbos, suteiktos vietinėje ligoninėje, priklauso, kiek bus išsaugota gyvybingo širdies raumens.

Autorės nuotr.


Sveikatos apsaugos ministerija statistiką traktuoja savaip

Eglė KVIESULAITIENĖ


Žiniasklaidoje paviešinus tam tikrą statistiką rajoninių ligoninių vadovai kilo į kovą. Medikai reikalauja, kad tendencinga informacija būtų paneigta.



Gąsdino mirštamumu

Prieš kelias dienas vienam interneto portalui paviešinus Sveikatos apsaugos ministerijos surinktus duomenis apie mirštamumą nuo miokardo infarkto rajonų ir respublikinėse ligoninėse, kilo tikras ažiotažas. Mat skaičiai, kuriuos pateikė ministerija, neatitiko tikrovės.

Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, remdamasis pateikta statistika, komentavo, kad šalyje yra įstaigų, kuriose miršta visi pacientai, kreipęsi dėl miokardo infarkto.

Tačiau yra ir tokių ligoninių, kuriose miršta vos 7, 4 proc. patyrusiųjų infarktą.

Dešimtuke tų gydymo įstaigų, kuriose nuo miokardo infarkto miršta mažiausiai pacientų, – didžiųjų miestų ligoninės. Ten mirštamumas siekia 7, 43–22, 35 proc. visų dėl miokardo infarkto besikreipusių pacientų.

Ta pati statistika liudija, kad daugiausiai mirštančiųjų nuo infarkto – rajoninėse ligoninėse. „Pirmaujančiame“ dešimtuke mirštamumas siekia 42, 31–100 proc., o jo lyderė – Kretingos ligoninė, kurioje, kaip teigiama, mirė visi 5 infarkto ištikti pacientai.




Liko viduryje

Nors vilkaviškiečiai nei į „geriausiai“, nei į „blogiausiai“ infarktą gydančių įstaigų sąrašą nepateko ir pagal statistiką liko jo vidurinėje dalyje, mūsų rajono ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė negalįs pakęsti akivaizdaus melo, kuriuo bandoma žlugdyti provincijos gydymo įstaigas.

– Nežinau, iš kur ištraukta tokia statistika, kad pas mus pernai gydėsi 30 pacientų, iš kurių 11 mirė. Tai reikštų, kad neišgyveno kas trečias – 36, 6 proc., – piktinosi L. Blažaitis. – Oficialiais Ligonių kasų ir mūsų duomenimis, ligoninėje dėl infarkto pernai buvo gydyti 72 pacientai, 2 iš jų – pakartotinai. 10 pacientų mirė ir tai sudaro 13, 88 proc., tai yra netgi mažiau nei mirštamumo nuo infarkto vidurkis visos šalies mastu.



Į statistiką neįtraukė

Atidžiau panagrinėjęs skaičius ligoninės vadovas daro prielaidą, kad į Sveikatos ministerijos pateiktą statistiką neįtraukti tie pacientai, kurie į ligoninę kreipėsi laiku – t. y. praėjus mažiau nei 6 valandoms po infarkto.
Oficialiais Ligonių kasų ir mūsų duomenimis, ligoninėje dėl infarkto pernai buvo gydyti 72 pacientai, 2 iš jų – pakartotinai. 10 pacientų mirė ir tai sudaro 13,88 proc., tai yra netgi mažiau nei mirštamumo nuo infarkto vidurkis visos šalies mastu.
Linas Blažaitis


Tokiems pacientams ligoninėje suteikiama pirmoji pagalba, atliekama trombolizė (ištirpdomas kraujagyslę užkišęs trombas), stabilizuojama būklė.

Susisiekus su tretinio lygio ligonine ir suderinus veiksmus toks transportuoti parengtas ligonis kuo skubiau išgabenamas į Kauno klinikas, kur jam atliekama koronarografija ir chirurginė intervencija, per kurią nustatoma, kurioje vietoje užsikišo kraujagyslė ir kokį gydymo metodą taikyti toliau.

Pirminė vietinėje gydymo įstaigoje suteikta pagalba yra labai svarbi. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso, kiek bus išsaugota gyvybingo širdies raumens.



Lieka sunkiausi ligoniai

Tačiau jei pacientas atvyko po infarkto praėjus 12 ir daugiau valandų, jis į Kauno klinikas gabenamas nebus, nes chirurginės intervencijos iškart jam atlikti nebegalima. Tokie ligoniai gydomi vietoje.

Taip pat rajono ligoninėje lieka gydytis tie infarkto ištikti pacientai, kuriems chirurginės intervencijos negalima daryti dėl gretutinių ligų. Išsiaiškinę situaciją Kauno medikai iškart konstatuoja, kad daug ligų turinčiam pacientui padėti infarkto atveju jie negalės, tad ligonio į savo gydymo įstaigą nepriims.


– Panagrinėję visų per pernai metus nuo infarkto mirusių žmonių anamnezes matome, kad tik vienas buvo jaunesni nei 65-erių metų. Jis buvo atvežtas gaivinimo stadijoje, tačiau širdies darbo atstatyti nepavyko, – aiškino L. Blažaitis. – Kiti pacientai buvo gerokai vyresni ir turėjo daug gretutinių ligų. Vidutinis jų amžius – 84, 5 metų. Jų gydymo mūsų ligoninėje vidurkis – vos 4 valandos. Tai reiškia, kad ligonių būklė buvo ypač sunki.



Įžvelgia klastą

Vilkaviškio ligoninės vadovas ministerijos pateiktoje statistikoje įžvelgia klastą. Kadangi nuolat grasinama uždaryti dalį rajoninių ligoninių, o žmonės tam aktyviai priešinasi, bandoma griauti pasitikėjimą vietiniais gydytojais. Jei žmonės bijos gydytis savose ligoninėse, jas bus lengviau uždaryti.

– Pagal žiniasklaidoje pateiktą statistiką žmonėms formuojama nuomonė, kad infarkto ištiktus artimuosius reikia gabenti tik į tretinio lygio ligonines, – svarstė L. Blažaitis. – Bet jei vadovausimės tokia logika, mirčių nuo infarkto labai padaugės, nes nestabilizuotos būklės pacientai Kauno tiesiog nepasieks – jie mirs pakeliui. Tokia agitacija – nusikaltimas ir prieš įstatymą, ir prieš visuomenę.

Anot L. Blažaičio, ministras mėgsta kartoti frazę, kad kai kurios paslaugos rajonų ligoninėse yra nesaugios. Tačiau visos teikiamos paslaugos yra akredituotos tos pačios Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos ir tai reiškia, kad jos saugios. Taigi tokios politikų kalbos jokio realaus pagrindo neturi ir jų tikslas – atitraukti pacientus nuo mažųjų ligoninių.

– Noriu pasakyti rajono žmonėms, kad jie nepasiduotų agitacijai ir apgaulei. Bent jau mūsų ligoninėje visos suteikiamos paslaugos yra saugios, – sakė L. Blažaitis.

Vilkaviškio ligoninės vadovas, kaip ir kitų tendencinga statistika nepatenkintų ligoninių administracijos, kreipėsi į Nacionalinę gydymo įstaigų asociaciją. Ligoninės reikalauja, kad ministerija paneigtų klaidingus duomenis ir atsiprašytų viešai.



Publikuota: 2018-07-10 10:25:40

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai