Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kraštiečiai

---

Aušrinė Vaščėgaitė vertina tik konstruktyvias diskusijas, o tuščiai politikuojantiems pesimistams linki verčiau užsiimti naudinga veikla.

Jono PETRONIO nuotr.

Mažiau skųstis, bambėti, aplinkinius varginti negatyviomis mintimis, daugiau jėgų atiduoti naudingai bei įdomiai veiklai. Ir liūdnomis kalbomis nevyti jaunimo iš Lietuvos, o labiau skatinti jį čia pasilikti – tokios pozicijos laikosi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentė vilkaviškietė Aušrinė Vaščėgaitė.

Domina skirtingos sritys

Žurnalistika ir politikos aktualijos – šie du dalykai jau nuo mokyklos laikų domino vilkaviškietę A. Vaščėgaitę. Prieš trejetą metų tai lėmė abiturientės pasirinkimą stoti į VDU, kur galima mokytis iškart dviejų specialybių.

Šioje Alma Mater A. Vaščėgaitė studijuoja viešąją komunikaciją (studijos apima tiek žurnalistiką, tiek visas viešųjų ryšių sritis), o gretutinėms studijoms pasirinkusi politikos mokslus. Be to, mergina aktyviai įsitraukusi ir į nevyriausybinio sektoriaus veiklą, o paskutiniuose jos planuose – „užkamšyti“ spragas įveikiant kuo gilesnius literatūros klasikos lobyno sluoksnius. Tad mergina yra tikrai užimta. Tačiau jau trečią vasarą studentė leidžia ne ilsėdamasi kur nors pajūriuose ar gimtuosiuose namuose ant pievelės, o talkindama „Santakos“ redakcijoje.

Vis dėlto šįkart kalba su Aušrine labiau pakrypo ne apie jos žurnalistinius ir kūrybinius gabumus (tikėkimės, apie tai dar išgirsime plačiai), o apie požiūrį į politiką, patriotizmą, savo valstybės palaikymą – tai, nuo ko jauni žmonės vis dar yra gerokai nutolę.



Priklauso politologų klubui

Vos įstojusi į universitetą A. Vaščėgaitė tapo Akademinio politologų klubo nare, porą metų buvo šio klubo pirmininke bei valdybos nare.

Akademinis politologų klubas – nevyriausybinė organizacija, kurios absoliuti dauguma narių yra VDU studentai.

Ši asociacija gyvuoja jau 19 metų, o jos misija – kurti pilietinę visuomenę, kelti akademinio jaunimo politinę kultūrą, skatinti aktyvesnį jaunų žmonių visuomeninį gyvenimą.

Džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje ir nesiruošiu iš čia niekur bėgti. „Politikuoti“ plačiąja prasme ir veltis į nekonstruktyvias diskusijas nemėgstu. Ypač nesmagu girdėti tokias frazes, kaip „toj Lietuvėlėj viskas blogai“.

– Manau, tai – labai graži misija. Rengiame įvairias diskusijas su politikais, visuomenininkais, bandome prie vieno stalo susodinti oponuojančias puses, aptarti, analizuoti visuomenei aktualius įvykius. Glaudžiai bendradarbiaujame su universiteto dėstytojais, politologais, jie mielai prisijungia, pareplikuoja politikams, pateikia savo istorines įžvalgas. Tai – tikrai įdomu, – pasakojo Aušrinė.

Nemažai šio klubo narių yra kilę iš Suvalkijos ar net iš paties Vilkaviškio bei mūsų rajono.

– Vienu metu net juokavome, kad tapsime suvalkiečių klubu. Šiuo metu į klubą atėjęs vilkaviškietis Rimvydas Burba, Gabija Kadaškevičiūtė iš Virbalio. Anksčiau šioje veikloje aktyviai dalyvavo Simona Kasmauskaitė, Vytenis Čekanavičius, kiti, – vardijo pašnekovė.



Įdomu ne visiems

A. Vaščėgaitės susidomėjimas politika atėjo iš šeimos. Anot merginos, vakarieniaujant su tėvais visada būdavo įjungtos žinių laidos, aptariami svarbiausi įvykiai.

Vis dėlto politika tikrai nėra ta sritis, kuri labiausiai domintų jaunus žmones. Aušrinė šypsojosi, kad gyvendama savoje aplinkoje šio fakto neįvertino. Bendraudama su universiteto draugais, dėstytojais, kitais visuomenininkais naiviai tikėjo, jog jaunimas šioje srityje yra daug aktyvesnis.

– Prieš praeitus Seimo rinkimus vyko kampanija, kuri labai skatino jaunimą domėtis politika, visuomeniniu gyvenimu ir ateiti balsuoti. Iš aktyvių savo aplinkos draugų sprendžiau, kad šiemet jaunimo dalyvavimas rinkimuose tikrai muš rekordus. Ir smarkiai nustebau, kai tie rekordai buvo sumušti labai minimaliai. Supratau, kad suveikė vadinamasis informacinio burbulo sindromas – rėmiausi tik savo aplinkos informacija ir, kol nesusidūriau su realybe, atrodė, kad politika visiems svarbi, įdomi ir aiški, – kalbėjo studentė. – Su universiteto draugais dažnai diskutuojame apie pastarojo meto įvykius, juokaujame politinių aktualijų temomis ir vieni kitus visiškai suprantame. Tačiau gali likti nesuprastas, atsidūręs kitoje žmonių grupėje. Kartą tai aiškiai pajutau, kai kažką apie politiką pajuokavau mokyklos laikų draugei. Ji nieko nesuprato. Tada paklausiau, ar ji žino, kas Lietuvoje yra ministras pirmininkas. Pasirodo – ne. Tada atrodė keista: na, kaip galima nežinoti, juk informacija pati lenda į galvą. Bet, matyt, reikia suprasti, kad visi gyvena savo „informaciniuose burbuluose“ ir domisi skirtingomis temomis.

Domėjimasis politika ir patriotizmas, anot Aušrinės, – skirtingi dalykai. Tiek universitete, tiek jaunųjų politologų klube yra skirtingų žmonių, turinčių įvairias politines nuostatas. Vis dėlto patriotų – didžioji dalis. Prie jų A. Vaščėgaitė drąsiai priskiria ir save, – ypač tada, kai kas nors pasakoja, kad Lietuvoje viskas blogai.

– Tada automatiškai įsijungia priešpriešos mechanizmas. Džiaugiuosi, kad gyvenu Lietuvoje ir nesiruošiu iš čia niekur bėgti. „Politikuoti“ plačiąja prasme ir veltis į nekonstruktyvias diskusijas nemėgstu. Ypač nesmagu girdėti tokias frazes, kaip „toj Lietuvėlėj viskas blogai“. Taip, Lietuvoje yra daug koreguotinų dalykų ir juos reikia kritikuoti. Bet, pavyzdžiui, ne kartą teko susidurti su jaunais verslininkais, kurie dirbo užsienyje ir sėkmingai dirba grįžę į Lietuvą. „Žinių radijuje“ yra laida „Ką žmonės dirba“. Joje nuolat kalbinami jauni žmonės, turintys savo verslus ar dirbantys kažką įdomaus. Ir tie, kurie grįžo iš užsienio į Lietuvą, sako, kad pas mus yra gera infrastruktūra, geros sąlygos, tik reikia turėti motyvacijos ir noro kažką veikti. Yra daug neužpildytų sričių, kur galėtum savo veiklą kurti pats. Aš vis dar vadovaujuosi ta nuomone, kad savo gyvenimą kuri pats, ir kaip pasiklosi – taip išsimiegosi.

Deja, žmonės prikaupę nemažai negatyvo ir, dar blogiau, nori juo dalytis su kitais. Jei pasakai, kad nevažiuosi į užsienį, vėl išgirsti: „O ką čia veiksi toj Lietuvėlėj...“ Tačiau jei savo aplinkoje vis girdėsi, kaip kažkam nepasisekė, kaip kažkas negavo pašalpos ar eilėje pas gydytoją laukė tris valandas – automatiškai susikursi pilką vaizdinį. Betgi nėra taip blogai! Manau, kad dabar daugiausiai pastangų reikėtų dėti į tai, kad išvažiavę gabūs žmonės sugrįžtų į Lietuvą. Ir gal mažiau laiko reikėtų skirti dejavimui ar kitų kaltinimui, o daugiau – savęs realizavimui, – kalbėjo mergina.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---