|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-06-25 15:56
|
|
|
Prisileidę pilną baseiną vandens sau ir trumpam jį palikę, grįžę šeimininkai jame rado būrį alpakų.
Nuotr. iš šeimos albumo
Andrius GRYGELAITIS
Šeštadienį Vilkaviškio miesto šventėje apsilankę žmonės turės galimybę iš arčiau susipažinti su egzotiškais gyvūnais – alpakomis. Juos smalsuoliams pristatys ir apie auginimo subtilybes papasakos alpakų ūkio šeimininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai.
Išplėtė ūkį
Apie mūsų rajone auginamas alpakas jau rašėme maždaug prieš penkerius metus. Tuomet vilkaviškiečiai Grita ir Kęstutis Vitkauskai dar buvo tik pradėję veisti šiuos gyvūnus ir laikė juos nedidelėje tėvų sodyboje. Šiandien alpakų banda – didelė, o sąlygos joms sudarytos kur kas geresnės. Vitkauskai neseniai pasistatė didelį ūkinį pastatą, į kurį ir perkėlė savo augintinius. Aplink esančiame 8 ha žemės plote šie gyvūnai dabar jaučiasi kaip žuvys vandenyje.
Verslą pradėję nuo 8 alpakų, šiandien šeimininkai jų jau turi apie septynias dešimtis. Kol šeima buvo užsivertusi kuriamo ūkio rūpesčiais, vežioti savo egzotiškų augintinių po parodas neturėjo laiko. Vilkaviškio miesto šventė bus pirma proga visiems parodyti šiuos iš tolimosios Pietų Amerikos atkeliavusius gyvūnus. Į šventę Vitkauskai planuoja atvežti bent 4–5 alpakas.
„Smalsuolių ir ūkyje netrūksta. Šie gyvūnai yra mieli ir traukia aplinkinių akis. Žmonės, iš tolo juos pamatę, neretai privažiuoja pasižiūrėti iš arčiau“, – šypsojosi K. Vitkauskas.
Meilė iš pirmo žvilgsnio
Auginti šiuos iš Peru kilusius gyvūnus Vitkauskai pradėjo visiškai atsitiktinai. Netoli Vištyčio įsigiję sodybą, jie ieškojo gyvūnų, kurie galėtų nupešti aplinkui augančią žolę. Iš pradžių šeima planavo pirkti avių, tačiau kartą Gritos ir Kęstučio sūnus Mainotas internete tėvams parodė informaciją apie iki tol neregėtus gyvūnus – alpakas. Ten buvo rašoma, kad jie – tarsi gyvos žoliapjovės: taip nuskabo pievą, kad jos pjauti visai nereikia. Šeima iš karto susidomėjo ir pradėjo rinkti informaciją.
Nuvykę į Trakus tik iš arčiau apžiūrėti šiuos gyvūnus, Vitkauskai netrukus į namus parsigabeno iškart 8 alpakas. Kaip jie patys prisipažino, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Netrukus iš Čilės jie parsiskraidino dar 20 patelių ir vieną patiną.
„Nors kilusios iš Pietų Amerikos, alpakos nėra lepios – jos puikiai jaučiasi Lietuvos orų sąlygomis. Gyvūnams vasarą svarbiausia žolė, žiemą – šienas. Tiek į Europą, tiek į kitus žemynus šie gyvūnai atkeliavo ne taip seniai. Pastaruoju metu juos itin pamėgo kinai. Iš Čilės parsisiuntėme 21 alpaką ir mums tai atrodė labai daug, o kinai į lėktuvus vienu metu krauna po 300 šių gyvūnų“, – pasakojo Kęstutis.
Dabar Vitkauskai patys veisia alpakas. Paprastai alpakų banda kasmet padidėja bent dešimčia–penkiolika jauniklių. Dalį šių egzotinių gyvūnų šeima parduoda.
Brangus malonumas
Norinčiųjų auginti alpakas Lietuvoje vis daugėja, bet tai – nepigus malonumas. Alpakos – bandos gyvūnai, todėl vienu metu būtina įsigyti bent 3–4 augintinius, nes jie mėgsta gyventi būryje, nepakelia vienatvės.
Alpakos kaina priklauso nuo vilnos kokybės, todėl gali siekti nuo 500 iki keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių eurų. Kilogramas vilnos kainuoja 100–150 eurų, o per metus nuo vieno gyvūno jos nukerpama 3–4 kg.
Vis dėlto didelės investicijos greitai neatsiperka.
„Alpakų vilna – labai šilta, lengva, kokybiškiausia nukerpama nuo gyvūnų nugaros. Rūšiuotą vilną vežame į karšyklą. Turime planų patys perdirbti vilną ir iš jos gaminti antklodes. Tačiau Lietuvoje kol kas yra nemaža problema su vilnos verpimu. Ją verpti imasi ne kiekviena verpykla. Po ilgų paieškų verpėjus pavyko surasti Plungėje. Ten alpakų vilnas veža ūkininkai net iš Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos. Siūlus parduodame. Kaip tik dabar ieškome mezgėjos, kuri iš alpakų vilnos galėtų megzti kojines, kepures, pirštines“, – planais dalijosi G. Vitkauskienė.
Kai kuriose šalyse alpakos auginamos ne tik vilnai, bet ir mėsai, kuri taip pat yra labai brangi. Tiesa, patys Vitkauskai tikino nesuprantantys, kaip galima šiuos gyvūnus skersti. Anot jų, susigyventi ir susidraugauti su šitais augintiniais lengva – jie labai prisiriša prie žmonių ir greitai tampa tarsi šeimos nariai. O juk prieš šeimos narius rankos niekas nekelia!
Alpakos nėra lepūs gyvūnai ir gyvena pakankamai ilgai – apie 25 metus. Be to, patelės kone visą gyvenimą veda jauniklius. Alpakos vaikus nešioja apie 11,5 mėnesio ir atsiveda tik po vieną.
Pašaro alpakoms taip pat nereikia išskirtinio. Ten, iš kur kilusios, jos minta samanomis ir kerpėmis, o Lietuvoje šiems gyvūnams puikiai tinka žolė bei šienas. Tiesa, Vitkauskai kasdien augintinėms dar duoda po saują kombinuotųjų pašarų.
Pilnas baseinas... alpakų
Ūkio šeimininkai teigė, kad su savo augintinėmis jie gali praleisti visą dieną – net nepajunta, kaip greitai prabėga laikas. Net mokslo įrodyta, kad bendravimas su alpakomis yra savotiška terapija – ramybė ir geros emocijos.
O linksmų nutikimų su jomis tikrai netrūksta.
Štai visai neseniai karštą dieną Grita su Kęstučiu nusprendė atsivėsinti ir kieme prisileido pilną baseiną vandens. Vos tik jiedu trumpam iš jo išlipo, grįžę baseine rado... būrį alpakų. Joms taip pat prireikė atsigaivinti.
Įsteigė asociaciją
Ūkio šeimininkai daug bendrauja bei draugiškai sutaria ir su kitais alpakų augintojais. Kartais ir puodelio kavos visi suvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių. Pasak Vitkauskų, tokie susitikimai – gera galimybė pasidalyti bendromis mintimis, idėjomis, aptarti problemas.
Viena iš jų – alpakos Lietuvoje nėra įtrauktos į ūkinių gyvūnų sąrašą ir jų augintojai negali tikėtis jokios paramos. O kaimyninėje Lenkijoje alpakų augintojams ir europinės išmokos mokamos, ir valstybė juos paremia.
„Gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, tačiau sąlygos kažkodėl ne visiems vienodos. Neseniai su kitais Lietuvos alpakų augintojais nusprendėme steigti asociaciją, tad bandysime už savo teises kovoti visi kartu“, – sakė G. Vitkauskienė.
Šeštadienį Vilkaviškio miesto šventėje apsilankę žmonės turės galimybę iš arčiau susipažinti su egzotiškais gyvūnais – alpakomis. Juos smalsuoliams pristatys ir apie auginimo subtilybes papasakos alpakų ūkio šeimininkai Grita ir Kęstutis Vitkauskai. |
Apie mūsų rajone auginamas alpakas jau rašėme maždaug prieš penkerius metus. Tuomet vilkaviškiečiai Grita ir Kęstutis Vitkauskai dar buvo tik pradėję veisti šiuos gyvūnus ir laikė juos nedidelėje tėvų sodyboje. Šiandien alpakų banda – didelė, o sąlygos joms sudarytos kur kas geresnės. Vitkauskai neseniai pasistatė didelį ūkinį pastatą, į kurį ir perkėlė savo augintinius. Aplink esančiame 8 ha žemės plote šie gyvūnai dabar jaučiasi kaip žuvys vandenyje.
Verslą pradėję nuo 8 alpakų, šiandien šeimininkai jų jau turi apie septynias dešimtis. Kol šeima buvo užsivertusi kuriamo ūkio rūpesčiais, vežioti savo egzotiškų augintinių po parodas neturėjo laiko. Vilkaviškio miesto šventė bus pirma proga visiems parodyti šiuos iš tolimosios Pietų Amerikos atkeliavusius gyvūnus. Į šventę Vitkauskai planuoja atvežti bent 4–5 alpakas.
„Smalsuolių ir ūkyje netrūksta. Šie gyvūnai yra mieli ir traukia aplinkinių akis. Žmonės, iš tolo juos pamatę, neretai privažiuoja pasižiūrėti iš arčiau“, – šypsojosi K. Vitkauskas.
Auginti šiuos iš Peru kilusius gyvūnus Vitkauskai pradėjo visiškai atsitiktinai. Netoli Vištyčio įsigiję sodybą, jie ieškojo gyvūnų, kurie galėtų nupešti aplinkui augančią žolę. Iš pradžių šeima planavo pirkti avių, tačiau kartą Gritos ir Kęstučio sūnus Mainotas internete tėvams parodė informaciją apie iki tol neregėtus gyvūnus – alpakas. Ten buvo rašoma, kad jie – tarsi gyvos žoliapjovės: taip nuskabo pievą, kad jos pjauti visai nereikia. Šeima iš karto susidomėjo ir pradėjo rinkti informaciją.
Nuvykę į Trakus tik iš arčiau apžiūrėti šiuos gyvūnus, Vitkauskai netrukus į namus parsigabeno iškart 8 alpakas. Kaip jie patys prisipažino, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Netrukus iš Čilės jie parsiskraidino dar 20 patelių ir vieną patiną.
„Nors kilusios iš Pietų Amerikos, alpakos nėra lepios – jos puikiai jaučiasi Lietuvos orų sąlygomis. Gyvūnams vasarą svarbiausia žolė, žiemą – šienas. Tiek į Europą, tiek į kitus žemynus šie gyvūnai atkeliavo ne taip seniai. Pastaruoju metu juos itin pamėgo kinai. Iš Čilės parsisiuntėme 21 alpaką ir mums tai atrodė labai daug, o kinai į lėktuvus vienu metu krauna po 300 šių gyvūnų“, – pasakojo Kęstutis.
Dabar Vitkauskai patys veisia alpakas. Paprastai alpakų banda kasmet padidėja bent dešimčia–penkiolika jauniklių. Dalį šių egzotinių gyvūnų šeima parduoda.
Norinčiųjų auginti alpakas Lietuvoje vis daugėja, bet tai – nepigus malonumas. Alpakos – bandos gyvūnai, todėl vienu metu būtina įsigyti bent 3–4 augintinius, nes jie mėgsta gyventi būryje, nepakelia vienatvės.
Alpakos kaina priklauso nuo vilnos kokybės, todėl gali siekti nuo 500 iki keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių eurų. Kilogramas vilnos kainuoja 100–150 eurų, o per metus nuo vieno gyvūno jos nukerpama 3–4 kg.
Vis dėlto didelės investicijos greitai neatsiperka.
„Alpakų vilna – labai šilta, lengva, kokybiškiausia nukerpama nuo gyvūnų nugaros. Rūšiuotą vilną vežame į karšyklą. Turime planų patys perdirbti vilną ir iš jos gaminti antklodes. Tačiau Lietuvoje kol kas yra nemaža problema su vilnos verpimu. Ją verpti imasi ne kiekviena verpykla. Po ilgų paieškų verpėjus pavyko surasti Plungėje. Ten alpakų vilnas veža ūkininkai net iš Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos. Siūlus parduodame. Kaip tik dabar ieškome mezgėjos, kuri iš alpakų vilnos galėtų megzti kojines, kepures, pirštines“, – planais dalijosi G. Vitkauskienė.
Kai kuriose šalyse alpakos auginamos ne tik vilnai, bet ir mėsai, kuri taip pat yra labai brangi. Tiesa, patys Vitkauskai tikino nesuprantantys, kaip galima šiuos gyvūnus skersti. Anot jų, susigyventi ir susidraugauti su šitais augintiniais lengva – jie labai prisiriša prie žmonių ir greitai tampa tarsi šeimos nariai. O juk prieš šeimos narius rankos niekas nekelia!
Alpakos nėra lepūs gyvūnai ir gyvena pakankamai ilgai – apie 25 metus. Be to, patelės kone visą gyvenimą veda jauniklius. Alpakos vaikus nešioja apie 11,5 mėnesio ir atsiveda tik po vieną.
Pašaro alpakoms taip pat nereikia išskirtinio. Ten, iš kur kilusios, jos minta samanomis ir kerpėmis, o Lietuvoje šiems gyvūnams puikiai tinka žolė bei šienas. Tiesa, Vitkauskai kasdien augintinėms dar duoda po saują kombinuotųjų pašarų.
Ūkio šeimininkai teigė, kad su savo augintinėmis jie gali praleisti visą dieną – net nepajunta, kaip greitai prabėga laikas. Net mokslo įrodyta, kad bendravimas su alpakomis yra savotiška terapija – ramybė ir geros emocijos.
O linksmų nutikimų su jomis tikrai netrūksta.
Štai visai neseniai karštą dieną Grita su Kęstučiu nusprendė atsivėsinti ir kieme prisileido pilną baseiną vandens. Vos tik jiedu trumpam iš jo išlipo, grįžę baseine rado... būrį alpakų. Joms taip pat prireikė atsigaivinti.
Ūkio šeimininkai daug bendrauja bei draugiškai sutaria ir su kitais alpakų augintojais. Kartais ir puodelio kavos visi suvažiuoja iš įvairių Lietuvos kampelių. Pasak Vitkauskų, tokie susitikimai – gera galimybė pasidalyti bendromis mintimis, idėjomis, aptarti problemas.
Viena iš jų – alpakos Lietuvoje nėra įtrauktos į ūkinių gyvūnų sąrašą ir jų augintojai negali tikėtis jokios paramos. O kaimyninėje Lenkijoje alpakų augintojams ir europinės išmokos mokamos, ir valstybė juos paremia.
„Gyvename toje pačioje Europos Sąjungoje, tačiau sąlygos kažkodėl ne visiems vienodos. Neseniai su kitais Lietuvos alpakų augintojais nusprendėme steigti asociaciją, tad bandysime už savo teises kovoti visi kartu“, – sakė G. Vitkauskienė.
Galerija: Alpakos
Publikuota: 2018-06-25 15:56:32
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|