Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-06-11 17:13

---

Erlandas Aramanavičius po kelių valandų poilsio stovyklavietėje kartu su kitais lietuviais skubėdavo į griuvėsius geležies rūdos kasyklose.

Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Erlandas Armanavičius nedvejodamas sako, kad jei tik būtų galimybė vykti į pagalbą bet kuriai žemės drebėjimo supurtytai šaliai, jis važiuotų tą pačią dieną. O kol kas savo įgūdžius pareigūnas tobulina pratybose.

Sertifikuoti gelbėtojai

Sunkus, atsakingas, bet įdomus darbas – toks įspūdis susidaro klausantis vilkaviškiečio Erlando Armanavičiaus, kuris drauge su žmonėmis iš keleto šalių Austrijoje likvidavo žemės drebėjimo pasekmes. Tiesa, žemės drebėjimas čia buvo surežisuotas: vyrai tik tobulino savo įgūdžius, kad kur nors įvykus tokiai nelaimei savo darbą atliktų kuo geriau.

Nedidelio Eisenerzo miestelio pakraštyje Austrijos Alpėse vilkaviškietis darbavosi su tarptautiniu Lietuvos savanorių būriu, kuris yra specialiai paruoštas suteikti pagalbą įvykus žemės drebėjimui miestuose.

„Esame Jungtinių Tautų organizacijos sertifikuota komanda. Mūsų komanda kruopščiai tikrinama ir sertifikuojama kas penkeri metai, o mūsų žinioms ir įgūdžiams atnaujinti kasmet skirtingose šalyse rengiamos pratybos“, – pasakojo E. Armanavičius.

Pats Vilkaviškio ugniagesių viršininkas jau yra buvęs panašiose misijose Suomijoje ir Gruzijoje.

Nuskraidinti ir šunys

Įvykus tikrai nelaimei tokių tarptautinių avarinio reagavimo komandų nariai į savo telefonus gauna žinutes, kuriose klausiama, ar jie sutiktų toje šalyje suteikti pagalbą savanoriškais pagrindais. Iš teigiamai atsakiusių savanorių sukomplektuojamas pagalbos būrys.

Leidimą komandai vykti į žemės drebėjimo nusiaubtą valstybę duoda šalies Vyriausybė. Visais būtinais dalykais – nuo maisto, vandens iki gelbėjimo priemonių – turi aprūpinti ir finansuoti pati pagalbą teikianti valstybė. Pratybų atveju finansavimas gaunamas iš Europos Sąjungos fondų.

Šįkart į ES šalių narių gelbėjimo tarnybų pratybas „2018 Austria ModEX“ vyko 35 lietuviai. Ugniagesių komanda, prie kurios prisidėjo 4 medikai ir 4 kinologai, iš Lietuvos į Austriją skrido lėktuvais, o visos būtinos priemonės nugabentos vilkiku. Lėktuvais nuskraidinti ir keturi tarnybiniai pasieniečių šunys.



Iš šešių valstybių

Kelių dienų pratybos vyko kalnuose, apleistose geležies rūdos kasyklose. Pagal scenarijų, išgalvotoje valstybėje Modulistane įvyko galingas žemės drebėjimas, kurio epicentras buvo Eisenerzo miestelyje. Išgalvotos šalies vadovai kreipėsi pagalbos į ES, ir į jų prašymą atsiliepė Lietuvos, Graikijos, Slovėnijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Austrijos specialistų komandos, misijos metu atlikusios skirtingas užduotis.

Vos nuskridę lietuviai netrukus gavo užduotis ir iškart vyko ieškoti po „žemės drebėjimo“ sugriautuose pastatuose likusių nukentėjusiųjų. E. Armanavičius buvo paskirtas skyriaus vadovu.

Tokiose pratybose visuomet stengiamasi sumodeliuoti kuo realesnę situaciją. Darbas be pertraukų (gelbėtojai dirbo pamainomis) turėjo vykti po 36–48 valandas, nes per šį laiką didžiausia tikimybė iš po griuvėsių ištraukti dar gyvus žmones.

Ieškoti nukentėjusiųjų pirmiausia būdavo paleidžiami pasieniečių šunys. Jiems aptiktus vietą, kur yra žmonių, į darbą kimba ugniagesiai. Jie su specialia įranga turi per griuvėsius prasiskverbti iki nukentėjusiojo, o tai gali užtrukti ir iki 8–10 valandų. Žmogų išlaisvinus pagalbon skuba medikai.

Įvykdžius vieną užduotį duodamos kitos koordinatės ir darbas tęsiamas kitoje vietoje.

Visas veiksmas užtruko tris dienas ir nuo pat įsikūrimo stovykloje iki išvykimo buvo stebimas, vertinamas. Per pastarąsias pratybas buvo sertifikuota Slovėnijos urvų paieškos ir gelbėjimo komanda.



Sekinantis darbas

Tokiose tarptautinėse pratybose skirtingų šalių gelbėtojai mokosi koordinuoti savo veiksmus. Šįkart lietuviai dirbo kartu su graikais ir slovėnais. Su kitų šalių gelbėtojais teko tartis, pavyzdžiui, kaip stabilizuoti griūvančią sieną, kad būtų galima patekti mokyklos vidun ir išgelbėti ten esančius vaikus. Tokia patirtis, anot E. Armanavičiaus, ir įdomi, ir labai naudinga, nors darbas – sekinantis, nepatogus. Erdvės mažos, gelbėjimo įranga – didelė ir galinga, tačiau reikia prasibrauti iki kažkur griuvėsiuose esančio žmogaus, jį ištraukti. Nesvarbu, ar tai vaikas, ar 120 kilogramų sveriantis vyras. O jei dirbdamas ne ten pragręši, ne tą nuolaužą ištrauksi, eidamas gilyn neįsitvirtinsi – dar ir tave patį užgrius. Be to, žemės drebėjimo metu būna ir pakartotinių smūgių, todėl gelbėtojui įsitvirtinti griuvėsiuose reikia ypač atsakingai.

„Ilsėtis ten nebuvo kada. Atsikeli porą valandų numigęs, šoki į rūbus ir dirbi toliau. Kadangi visi dirbo savanoriškai, darbas ėjo su dideliu noru ir sklandžiai. Nuvargsti, bet tas nuovargis smagus. Nors išvargę, skrisdami namo lėktuve nemiegojome, juokavome, dalijomės įspūdžiais. Kai grįžau, buvau nemigęs 26 valandas, bet užtai galva buvo visiškai išvėdinta“, – pasakojo pareigūnas.

Tarptautiniam pagalbos būriui priklausantys ugniagesiai tokiam darbui rimtai ruošiasi ir Lietuvoje, Valčiūnų poligone.

„Mūsiškiai negaili sudėtingų užduočių ir tiek visko prigalvoja, taip parengia vyrus, kad po to tarptautinėse pratybose per sunku jau nebūna“, – juokėsi E. Armanavičius.



Mokosi, kad padėtų

Nors šiuo metu tokios pratybos vyksta savanoriškai, ES svarstoma apie privalomą pagalbos įvedimą kitoms šalims.

„Pernai Portugalijoje kilo milžiniški gaisrai ir nė viena šalis nepadėjo. Kaimynystėje esantys prancūzai ir italai patys gesino gaisrus savo šalyse, kai kurios valstybės tokiems gaisrams nepasirengusios, kai kurios neturėjo įrangos – ir portugalai liko vieni. Gaisruose žuvo daugiau kaip šimtas žmonių“, – aiškino pašnekovas.

E. Armanavičius sutinka su požiūriu įvesti privalomąją pagalbą ir pats visuomet yra pasirengęs skristi į kitą šalį padėti.

„Žinoma, geriau žemės drebėjimų būtų kuo mažiau. Bet jei jis kiltų – norėčiau ten atsidurti. Pats esu gavęs kvietimą ir į gelbėjimo darbus po žemės drebėjimo Fukušimoje, ir Amerikoje. Bet siųsti ten komandą ar ne, sprendžiame ne mes, sprendžia Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija. Jei tik siųstų – žinoma, vykčiau. Juk tam ir mokomės, kad kažkam galėtume padėti“, – kalbėjo E. Armanavičius.

Galerija: Pratybos

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---