„Santaka“ / Kai iš medžių byra... pelėdžiukai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda ekologiškai užaugintų broilerių skerdieną (4,50 Eur už kg), česnakus (4 Eur už kg). Tel. 8 620 85 869.
Galioja iki: 2022-08-14 08:25:35

Parduoda naujas iš vielos nupintas pintines („gurbus“), kušetę. Tel. 8 670 49 964.
Galioja iki: 2022-08-15 10:19:54

Parduoda lietus ratlankius R15 su naudotomis vasarinėmis padangomis HANKOOK (nuo CITROEN, 195/65, 130 Eur). Tel. 8 685 17 286.
Galioja iki: 2022-08-15 10:20:18



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2018-06-07 15:58

Dalinkitės:  


Stasiui Petrukaičiui teko ne tik įkurti namus pelėdoms, bet ir sukelti iš inkilo iškritusius jų vaikus.

Kai iš medžių byra... pelėdžiukai

Eglė MIČIULIENĖ


Vasarai artėjant rajono aplinkosaugininkai sulaukė ne vieno skambučio iš gyventojų, kurie lyg obuolius po medžiais rankiojo iškritusius pelėdžiukus. Vieną iš tokių smagių istorijų papasakojo ir Stasys Petrukaitis.



Nekviesti gyventojai

Liaudis yra sugalvojusi gražų posakį: neturėjo bobutė bėdos – nusipirko paršelį. Panašiai būtų galima pajuokauti ir apie gamtą mylintį vilkaviškietį Stasį Petrukaitį ir jo... pelėdas.

O prasidėjo viskas nuo Petrukaičių sodybos statybų gražiame gamtos kampelyje, netoli miško.

Dar neužbaigto namo antrame aukšte, pačioje pastogėje, apsigyveno pelėdos. Statybas baigus, užsandarinus stogą, naktiniai paukščiai išsikėlė. Bet, matyt, vieta jiems labai patiko...

Į sodybą atlikti santechnikos darbų vakarais atvažiuodavo meistras. Greičiausiai jam palikus atviras duris, kažkuriuo metu vidun įlėkė ir pelėda.

– Atvažiuoju po kokios savaitės, atsirakinu duris, girdžiu, brozda kažkas! Sunerimau ne juokais. Kopėčiomis užlipu į viršų, o ten pelėda daužosi į stiklą. Ji, vargšė, jau kurį laiką ten buvo įkalinta, – pasakojo S. Petrukaitis.



Nutarė apskardinti

Aplink savo sodybą Petrukaičiai iškėlę įvairaus dydžio inkilų visokiems paukšteliams. Po pastarojo nutikimo šeimininkas nutarė, jog reikia namo ir pelėdoms. Pasiieškojęs internete rado, kad šiems paukščiams reikėtų kelti net ne vieną, o iš karto du inkilus.


Vilkaviškietis kreipėsi į pažįstamą stalių, šis sumeistravo inkilus pagal visus reikalavimus ir išmatavimus.

– Nusprendžiau – kad jau taip pas mus braunatės, įkursiu jums namus. Didžiuliai išėjo, kaip šuns būda. Vėliau draugai juokėsi, kodėl mano medžiuose šunys gyvena. Bet padariau viską, kaip parašyta: įkėliau vieną inkilą viename medyje, kitą – kitame, nuošaliau nuo sodybos gyvenamųjų pastatų, – kalbėjo vyras.

Tačiau kurį laiką pelėdos sodyboje nesirodė.

Gal po poros metų S. Petrukaitis vėl kažkur perskaitė, kad didžiausias pelėdų priešas yra kiaunės, nes šios gali suėsti kiaušinius ar net paukščiukus. Tad vyras nutarė patobulinti naktinių paukščių būstą. Kaip nurodyta instrukcijose, apjuosė skarda medžio kamieną, kad kiaunės negalėtų prieiti prie inkilo.

Medį apskardinti vyras ėmėsi dar žiemą, nes pelėdos poruojasi labai anksti.

– Per šaltį slidžiomis kopėčiomis kabarojuosi į beržą su metro aukščio skardos lakštu ir pats galvoju: „Stasy, na, ką tu čia veiki, lyg kitų darbų neturėtum“? – juokėsi pašnekovas.

Vis dėlto darbas buvo padarytas sąžiningai: taip, kad ir pelėdoms būtų gerai, ir medis liktų nesužalotas.



„Kamuoliukas“ ant kelio


Vieną gegužės šeštadienį atvažiavęs į sodybą, S. Petrukaitis ant keliuko pastebėjo pūpsant pilką kamuoliuką – šis pasirodė besąs pelėdos jauniklis. Kol sodybos šeimininkas svarstė, ką su paukščiuku daryti, jo žmona Laimutė kiek tolėliau aptiko dar vieną pelėdžiuką.

S. Petrukaitis pirmiausiai paskambino girininkui, iš jo gavo pasiūlymą kreiptis Bendrojo pagalbos centro telefonu 112, o pasukęs ten buvo sujungtas su budinčiu aplinkos apsaugos departamento specialistu. Šis patarė paukščiuko neliesti ir į gamtą nesikišti.

– Bet man vis tiek buvo neramu. Pelėdžiuką įleidome po sietu, kad niekas nenuskriaustų, ir paskambinau aplinkosaugininkui Vitui Bakui. Šis pareiškė, kad aš jau ne pirmas šiemet skambinu dėl tokios „bėdos“ ir patarė, jei tik yra galimybių, paukščiuką tiesiog įkelti į inkilą, – pasakojo Stasys.

Nuėjęs iki apskardinto beržo su inkilu (į kitą inkilą pelėdos taip ir neįsikėlė), S. Petrukaitis pamatė trečią, jau iki pusės išlindusį, pelėdžiuką.

– Išsigandau, kad dar ir tas išpuls. Laiko nėra, reikia žolę pjauti, kitus darbus dirbti, o aš pusę dienos su pelėdų vaikais žaidžiu... – linksmai pasakojo žmogus.

Galiausiai susidėjęs pelėdžiukus į kibirą vyras juos sukėlė į inkilą.


Visa Petrukaičių šeimyna svarstė, kas nutiko, kad jaunikliai atsidūrė ant žemės: ar žuvo jų tėvai, ar paukšteliai buvo išmesti iš lizdo. Bet tą patį vakarą iš sodybos vėliau grįžusi dukra Donata tėčiui pasakojo mačiusi, kaip atskridę tėvai maitino grąžintus ir triukšmą keliančius vaikus.



Namo neštis negalima

Vilkaviškio aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vitas Bakas patvirtino, kad šiemet gyventojai bent keturis kartus teiravosi, ką daryti su ant žemės rastais pelėdų jaunikliais.

Panašiais atvejais gamtininkai dažniausiai pataria į gamtą nesikišti. Pelėdžiukai krinta iš lizdų tuomet, kai pradeda pažinti pasaulį. Teigiama, kad tokio amžiaus pelėdų jaunikliai skraidyti dar nemoka, tačiau neblogai laipioja medžių kamienais bei šakomis, tad į namus gali sugrįžti ir patys.

– Vis dėlto ne visada geriausia išeitis apsisukus nueiti ir palikti paukštelį ant žemės. Reikėtų įsitikinti, ar jam tikrai negresia pavojus, ar jo nenuneš katė, šuo arba koks plėšrus žvėrelis. O šiuo atveju paukščiukas į inkilą nebūtų patekęs dėl tos pačios priežasties, kaip ir kiaunė – aplink kamieną apjuostos skardos. Taigi įkelti pelėdžiukus į lizdą ir buvo geriausias sprendimas. Blogai tada, kai žmonės parsineša jauniklius namo, nes paukščio ar bet kokio žvėrelio vieta – gamtoje, – kalbėjo V. Bakas.

Aplinkosaugininkas tvirtino, kad žvėries ar paukščio jauniklį paimti iš natūralios aplinkos galima tik įsitikinus, kad jis sužeistas – tokiu atveju reikia kreiptis į veterinarą arba informuoti Gyvūnų globėjų asociaciją.

Tačiau dažniausiai būna, kad jauniklis be priežiūros nepaliktas – tėvai sugrįš juo pasirūpinti, kai tik žmogus pasitrauks per saugų atstumą.





Galerija: Pelėdžiukas




Publikuota: 2018-06-07 15:58:32

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Žemdirbių derlių niokoja lietus, paukščiai ir miško gyvūnai
* Karštyje kankintis paliktas arklys kybartiečiams kėlė ir gailestį, ir pyktį
*Jaunimas džiaugiasi galimybe vasarą užsidirbti ir įgyti patirties
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės su pinigais per atostogas?
Išleidžiu tiek, kiek susiplanuoju.
Išlaidauju ir nesuku galvos dėl pinigų.
Stengiuosi išleisti kuo mažiau.
Atostogauju namie, be papildomų išlaidų.
Aš neatostogauju.



Kalbos patarimai

Pastovus ar nuolatinis?
Būdvardis pastovus, -i vartojamas reikšme „nekintamas, vienodas“, pvz.: pastovus būdas, pastovi temperatūra. Jo nereikia painioti su būdvardžiu nuolatinis, -ė „apimantis visą laiką, nepertraukiamas, nepaliaujamas“.
Kai norima apibūdinti ilgą laiką ar nuolat trunkantį dalyką, vartotinas būdvardis nuolatinis, pvz., nuolatinė ekspozicija, nuolatiniai klientai, nuolatiniai skundai.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2022 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas