Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

---

Sparčiai populiarėjanti internetinė prekyba palaipsniui skverbiasi į Lietuvos žemės ūkio sektorių. Šalies ūkininkams ir bendrovėms atsiveria galimybės operatyviai ir paprastai pirkti bei parduoti produkciją virtualioje erdvėje.

Startuolio „Agroclear“ sukurta platforma Lietuvos rinkai pasiūlė įrankį, kuris padeda ūkininkams pasirinkti geriausias sąlygas savo produkcijai realizuoti. Ekspertų teigimu, skaitmenizuota prekyba padidins rinkos skaidrumą ir vartotojų konkurencingumą.

Platforma reikalinga, tačiau prireiks laiko įsitvirtinti

„Agroclear“ – tai nepriklausoma skaitmeninė platforma, kuri padės saugiai ir lengvai suvesti ūkininkus bei jų produkcijos supirkėjus. LR Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis sako, jog ūkininkams virtuali prekyba yra neįprasta praktika, tačiau pabrėžia, jog ši naujovė turi nemažai potencialo.

„Lietuvoje įprasta grūdus arba trąšas pirkti tik iš vieno pardavėjo. Tai riboja ūkininkų galimybę analizuoti visus rinkos pasiūlymus ir išsirinkti geriausią kainą. Prekybos platforma turėtų praplėsti vartotojų pasirinkimą – šiuo atveju ūkininkai galės realiu laiku stebėti produkcijos supirkėjų kainas ir pirkimo požymius, bei atlikti sandorius su laisvai pasirinktais partneriais“, – sako S. Dimaitis.

Jis tikisi, jog „Agroclear“ ilgainiui pakeis įsitvirtinusį tradicinį principą, kai pavasarį ūkininkai iš prekiaujančios atitinkamos įmonės gauna pesticidus, trąšas ar sėklas, o atėjus derliaus metui už tai atsiskaito.

„Panašaus pobūdžio rinkos valdymo sprendimų Lietuvoje dar nėra buvę, todėl manau, kad ši platforma turi didelį potencialą, ypač dėl pasirinkimo laisvės ir didesnės konkurencijos sektoriuje“, – sako S. Dimaitis.

Nepaisant to, jo manymu, inovacijos žemės ūkio sektoriuje sunkiau atranda vietą ir yra mažiau priimamos nei kito pobūdžio versluose. Todėl sėkmingam statuolio įsitvirtinimui esą reikės ne vienerių metų.

Vartotojams svarbiausia – saugumas

Vienas pirmųjų, išdrįsusių išbandyti naujovę, – ūkininkas Mantas Deveikis. Inovatyvių sprendimų savo ūkyje nevengiantis žemdirbys sako, jog platforma padeda sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų.

„Ši platforma – labai perspektyvus ir patogus sprendimas prekiauti grūdais. Kadangi visų skelbimus keliančių vartotojų tapatybės yra patvirtintos, platforma užtikrina saugią prekybą. Manau, jos pagalba žemės ūkio rinka turėtų tapti skaidresnė. Geriausia, kad čia nėra jokių tarpininkų ir kiekvienas vartotojas sandorius gali sudaryti vos keliais paspaudimais. Jei ūkininkas parduoda grūdus ar trąšas, tai jam absoliučiai nieko nekainuoja. Manau, kad labai svarbu diegti išmanius sprendimus ūkio valdyme ir pasitelkti technologijas, kurios taupo laiką ir padeda sudaryti geriausius sandorius”, – teigia M. Deveikis.

Startuolio „Agroclear“ sukurta platforma Lietuvos rinkai pasiūlė įrankį, kuris padeda ūkininkams pasirinkti geriausias sąlygas savo produkcijai realizuoti.

Tuo tarpu, idėjos autorius ir vystytojas Amit Vaghasiya sako, jog platfomoje įdiegta „Finpass“ vartotojų identifikacijo s sistema. Pasak jo, ši funkcija leidžia užtikrinti, jog sandoriai būtų sudaromi tik tarp patvirtintų vartotojų.

„Šis principas vartotojams suteikia saugumo jausmą – platformoje galima stebėti, kas dalyvauja rinkoje, bei su kuo sudaromi sandoriai. Be to, sistema suteikia galimybę sutartis archyvuoti, tad nebelieka rizikos, kad jos netikėtai dings“, – teigia idėjos autorius.

Ketina plėstis į kitas Baltijos šalis

Lietuva – pirma šalis, kurioje pradėjo veikti startuolio sistema, tačiau jos kūrėjai jau turi tolesnių plėtros planų.

„Vos startavę Lietuvoje, pradėjome planuoti ir plėtrą kitose rinkose – jau kitais metais pasieksime Latvijos bei Estijos žemdirbius. Vėliau – ir Lenkijos. Tokiu būdu siekiame prekybą paversti dar paprastesne viso regiono ūkininkams“, – sako platformos įkurėjas A. Vaghasiya.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---