|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Kelerius metus smukę spaudos auditorijos rodikliai stabilizavosi - šiemet pirmas kartas per dešimt metų, kai auditorija išlaikė savo lygį, pasiekdama vidutiniškai 60 proc. Lietuvos gyventojų, rodo “Kantar TNS” tyrimas.
2018 m. pavasarį “Kantar TNS” atlikto tyrimo duomenimis, mėnraščių ir rečiau išeinančių leidinių auditorija ne tik stabilizavosi, bet dar ir šiek tiek išaugo. Tai nulėmė kai kurių savaitinių periodinių leidinių sumažintas periodiškumas ir jaunesnės auditorijos polinkis skaityti rečiau išeinančius periodinius leidinius. Šių metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15-74 m. Lietuvos gyventojų. Lojalių skaitytojų dalis (vidutinė leidinio auditorija) 2018 metais buvo 62 procentai.
“Iš tyrimo matome, kad vidutiniškai vienu leidinio numeriu pasiekiama du trečdaliai šalies gyventojų. Šis rodiklis šiemet išlaikė pernykštį lygį - taigi po dešimtmetį trukusio kritimo, kurį sukėlė interneto plėtra, matome, jog spaudos auditorijos rodikliai liko stabilūs. Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos pasiekiančia periodikos forma, kurios bendra auditorija šiemet siekia 60 proc.”, - sakė “Kantar TNS” media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.
2018 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių per dieną, tiek pat ir žurnalus - šie skaičiai per metus beveik nepakito. Moterys spaudą skaito labiau negu vyrai, ypač dvimėnesinius ir rečiau leidžiamus leidinius. Vyresni nei 50 m. daugiau skaito savaitraščių, 30-49 m. žmonės linkę labiau skaityti dienraščius, o jaunesni nei 30 m. renkasi rečiau išeinančius leidinius (mėnesinius-dvimėnesinius), rodo “Kantar TNS” duomenys. pastaraisiais metais, vis dažniau susiduriant su socialinių tinklų kuriamų “netikrų naujienų” įtaka, stebima tendencija, kad didesnę svarbą vertinant žiniasklaidą įgauna ne tik pasiekiamos auditorijos dydis, bet ir pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu.
Pasak “Kantar TNS” ekspertės, pastaraisiais metais, vis dažniau susiduriant su socialinių tinklų kuriamų “netikrų naujienų” įtaka, stebima tendencija, kad didesnę svarbą vertinant žiniasklaidą įgauna ne tik pasiekiamos auditorijos dydis, bet ir pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu. Tai akcentuoja ir Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos naujausia studija.
“Pasitikėjimo ir lojalumo klausimas tampa vis labiau aktualus. Spaudos medžiagai visada buvo keliami didesni reikalavimai, jos turinys yra dažnai labiau analitinis ir ilgiau išliekantis, jį galima bet kada patikrinti ir neįmanoma pakoreguoti “post factum”. Be to mažesnis foninis triukšmas kaip taisyklė įtakoja didesnę dėmesio koncentraciją ir įsitraukimą. Tai kokybiniai parametrai, kuriuos spausdintinė žiniasklaida turi išnaudoti“, - sakė R. Mackevičienė.
Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos duomenimis, pagrindine rizika didžiausi leidėjai laiko toli gražu ne internetą ar socialinius tinklus (tik penki (5 procentai tai įvardijo kaip riziką) - didžiausia rizika leidėjai įvardija savo inovacijų stoką (26 proc.)
“Kantar TNS” spaudos skaitytojų auditorijos tyrimas atliktas 2018 m. pavasarį, analizuoti 102 leidiniai: 10 dienraščių, 34 savaitraščiai, 42 mėnraščiai ir 16 dvimėnesinių/ ketvirtinių leidinių.
Kelerius metus smukę spaudos auditorijos rodikliai stabilizavosi - šiemet pirmas kartas per dešimt metų, kai auditorija išlaikė savo lygį, pasiekdama vidutiniškai 60 proc. Lietuvos gyventojų, rodo “Kantar TNS” tyrimas. |
2018 m. pavasarį “Kantar TNS” atlikto tyrimo duomenimis, mėnraščių ir rečiau išeinančių leidinių auditorija ne tik stabilizavosi, bet dar ir šiek tiek išaugo. Tai nulėmė kai kurių savaitinių periodinių leidinių sumažintas periodiškumas ir jaunesnės auditorijos polinkis skaityti rečiau išeinančius periodinius leidinius. Šių metų duomenimis, bent vieną periodinio leidinio numerį skaitė 74 proc. 15-74 m. Lietuvos gyventojų. Lojalių skaitytojų dalis (vidutinė leidinio auditorija) 2018 metais buvo 62 procentai.
“Iš tyrimo matome, kad vidutiniškai vienu leidinio numeriu pasiekiama du trečdaliai šalies gyventojų. Šis rodiklis šiemet išlaikė pernykštį lygį - taigi po dešimtmetį trukusio kritimo, kurį sukėlė interneto plėtra, matome, jog spaudos auditorijos rodikliai liko stabilūs. Savaitraščiai, kaip ir ankstesniais metais, išlieka daugiausiai auditorijos pasiekiančia periodikos forma, kurios bendra auditorija šiemet siekia 60 proc.”, - sakė “Kantar TNS” media tyrimų ir įžvalgų vadovė Renata Mackevičienė.
2018 metais Lietuvos gyventojai laikraščius skaitė vidutiniškai 12 minučių per dieną, tiek pat ir žurnalus - šie skaičiai per metus beveik nepakito. Moterys spaudą skaito labiau negu vyrai, ypač dvimėnesinius ir rečiau leidžiamus leidinius. Vyresni nei 50 m. daugiau skaito savaitraščių, 30-49 m. žmonės linkę labiau skaityti dienraščius, o jaunesni nei 30 m. renkasi rečiau išeinančius leidinius (mėnesinius-dvimėnesinius), rodo “Kantar TNS” duomenys.
pastaraisiais metais, vis dažniau susiduriant su socialinių tinklų kuriamų “netikrų naujienų” įtaka, stebima tendencija, kad didesnę svarbą vertinant žiniasklaidą įgauna ne tik pasiekiamos auditorijos dydis, bet ir pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu.
Pasak “Kantar TNS” ekspertės, pastaraisiais metais, vis dažniau susiduriant su socialinių tinklų kuriamų “netikrų naujienų” įtaka, stebima tendencija, kad didesnę svarbą vertinant žiniasklaidą įgauna ne tik pasiekiamos auditorijos dydis, bet ir pasitikėjimas žiniasklaidos kanalu. Tai akcentuoja ir Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos naujausia studija.
“Pasitikėjimo ir lojalumo klausimas tampa vis labiau aktualus. Spaudos medžiagai visada buvo keliami didesni reikalavimai, jos turinys yra dažnai labiau analitinis ir ilgiau išliekantis, jį galima bet kada patikrinti ir neįmanoma pakoreguoti “post factum”. Be to mažesnis foninis triukšmas kaip taisyklė įtakoja didesnę dėmesio koncentraciją ir įsitraukimą. Tai kokybiniai parametrai, kuriuos spausdintinė žiniasklaida turi išnaudoti“, - sakė R. Mackevičienė.
Pasaulio spaudos ir leidėjų asociacijos duomenimis, pagrindine rizika didžiausi leidėjai laiko toli gražu ne internetą ar socialinius tinklus (tik penki (5 procentai tai įvardijo kaip riziką) - didžiausia rizika leidėjai įvardija savo inovacijų stoką (26 proc.)
“Kantar TNS” spaudos skaitytojų auditorijos tyrimas atliktas 2018 m. pavasarį, analizuoti 102 leidiniai: 10 dienraščių, 34 savaitraščiai, 42 mėnraščiai ir 16 dvimėnesinių/ ketvirtinių leidinių.
Publikuota: 2018-06-01 10:57:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|