„Santaka“ / Efektyvesnis Saulės energijos naudojimas leistų spręsti energetikos ir bado problemas / Technologijos

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą ne tik „Santakoje“, bet ir „Reklamos gide“.

Skelbimai svetainėje

Atlieka visus apdailos darbus Marijampolės apskrityje. Tel. 8 624 88 933.
Galioja iki: 2020-10-26 15:08:38

Išsinuomuotų butą Vilkaviskyje. Tel. 8 648 26 355.
Galioja iki: 2020-10-31 08:16:16



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Technologijos

Dalinkitės:  


Efektyvesnis Saulės energijos naudojimas leistų spręsti energetikos ir bado problemas


Išgauti ir panaudoti kuo daugiau Saulės energijos – vienas svarbiausių visuomenės iššūkių, būdas prisidėti sprendžiant energetikos ir bado problemas.

Tuo įsitikinęs Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Leonas Valkūnas. Fotosintezės metu molekuliniuose dariniuose vykstančius procesus tyrinėjantis akademikas jau du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija, jo kartu su kolegomis gauti rezultatai apibendrinti dviejose monografijose, skelbti prestižiniuose žurnaluose „Nature Plants“, „Science“ ir kituose.

Po antro kurso gabus Vilniaus universiteto fizikos studentas buvo išsiųstas studijuoti į Kijevą, kur susidomėjo biologinėmis sistemomis. Grįžęs į Lietuvą ir apgynęs fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją, prieš maždaug keturis dešimtmečius pradėjo dirbti dabartiniame Fizinių ir technologijos mokslų centre ir ėmė ieškoti savo tyrimų srities. „Nusprendžiau tirti fotosintezę, šviesa stimuliuojamus reiškinius“, – karjeros pradžią prisimena prof. L. Valkūnas.

Tuo metu apie fotosintezę buvo žinoma palyginti nedaug. 1988 m., kai chemikams Johannui Deisenhoferiui, Robertui Huberiui ir Hartmutui Micheliui buvo skirta Nobelio premiją už iššifruotą fotosintetinių bakterijų reakcijos centrų struktūrą, itin suintensyvėjo šios srities tyrimai ir jau XXI a. pradžioje buvo iššifruota daugelis pigmentus turinčių membraninių baltymų.


Milijardus metų tik augalai, dumbliai ir bakterijos, vykstant fotosintezei, sugebėjo panaudoti Saulės energiją ir tik vos 0, 1 proc. efektyvumu. „Užtektų įsisavinti vos vieną procentą Saulės energijos, ir energetikos problemų neliktų. O jei surinktume ir panaudotume Žemę pasiekiančią Saulės energiją 100 proc. efektyvumu, per valandą turėtume tiek energijos, kad būtų patenkinti visos žmonijos metiniai poreikiai, “ – skaičiuoja profesorius.

Augalai turi specialius fotosintezės slopinimo mechanizmus, kurie pradeda veikti padidėjus šviesos intensyvumui ir net giedriausią dieną apsaugo juos nuo susideginimo. Vadinamieji nefotocheminiai gesinimo mechanizmai ir jų taikymas kuriant dirbtinės fotosintezės sistemas yra vienas iš pagrindinių prof. L. Valkūno tyrinėjimų objektų.

Šiuo metu pasaulyje intensyviai plėtojama pramoninė silicio pagrindo saulės elementų gamyba. Šių elementų efektyvumas laboratorijose jau viršija 20 proc. Taip pat tikimasi pradėti gaminti pigesnius saulės elementus iš organinių medžiagų.

„Įsivaizduokite: nudažote namo stogą, prijungiate laidus ir turite elektros. Galbūt tokius saulės elementus turėsime jau po dešimtmečio ar dar anksčiau, – ateities viziją pristato prof. L. Valkūnas. – Jau galima įsigyti ir organinių šviesos diodų (OLED) televizorių, taigi, organinės sistemos jau naudojamos.“


Prof. L. Valkūnas dalyvauja kuriant europinę programą „Fotosintezė 2.0“. Prie jos prisijungę skirtingų Europos valstybių mokslininkai ieško būdų, kaip panaudoti Saulės energiją, kad būtų užauginta daugiau žemės ūkio produkcijos ir sprendžiamos bado problemos.

„Vykdyti mokslinius tyrimus brangu, todėl daugiausia jų atliekama turtingose valstybėse. Labai svarbu, kad ir Lietuvoje jie sulauktų pakankamo finansavimo, kad aukščiausio lygio mokslininkai, talentingi žmonės, kuriuos matau savo aplinkoje, liktų čia“, – mintimis dalijasi prof. L. Valkūnas.



Publikuota: 2018-05-23 13:22:44

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Šilumos tiekėjai ieško priemonių kainoms mažinti
* Kaime ūkininkai įžvelgia tik privalumus
* Iš mėgėjų į profesionalus: „Perlas“ pradeda sezoną NKL
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip elgiatės prastėjant situacijai dėl COVID-19?
Viešose vietose ypač saugausi.
Daugiau būnu namuose.
Dirbu iš namų.
Gyvenu kaip gyvenau.



Kalbos patarimai

Ar sakytina kreiptis adresu?
Pasakymas kreiptis adresu taisyklingas. Toliau nurodant gatvę ir kitus adreso elementus po žodžio adresu rašomas dvitaškis. Prieš interneto adresą dvitaškis paprastai nededamas.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2020 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas