Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Masažuotojas kineziterapeutas Darius Vasalauskas primena, kad žmogaus prigimtis – judėti.

Autorės nuotr.

Visame pasaulyje tarp aklųjų ir silpnaregių pati populiariausia yra masažuotojo specialybė. Regos sutrikimą turintis kybartietis Darius Vasalauskas pripažįsta, kad masažuotojo profesiją rinkosi dar tiksliai nežinodamas, ar tokį darbą tikrai norėtų dirbti. Dabar gydomųjų mankštų ir masažo specialistas neabejoja, jog jo pasirinkimas buvo pats tinkamiausias.

– Masažas laikomas viena labiausiai akliesiems ir silpnaregiams prieinamų profesijų. Ar regėjimo sutrikimas nulėmė ir Jūsų pasirinkimą?

– Šiais laikais akliesiems ir silpnaregiams yra daugiau galimybių, jie gali dirbti net kompiuteriais. Vis dėlto pagrindinė sritis išlieka masažas, kiek rečiau – gydomoji mankšta. Aš esu baigęs Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą, masažo specialybę, specializavausi kineziterapijos kryptyje. Čia stojau gal dėl to, kad atėjus nepriklausomybei tapo lengviau įstoti (iki tol masažuotojus ruošdavo tik Kislovodske), pati specialybė irgi šiek tiek viliojo. Bet jau pradėjęs mokytis pamačiau, jog pataikiau į patį dešimtuką. Kai tik prasidėjo masažo paskaitos – tiek teorinės, tiek praktinės, viskas ėmė eiti kaip sviestu patepta. Nors vidurinėje nebuvau didelis moksliukas, čia viskas buvo įdomu, viskas atrodė reikalinga, ir mokslus baigiau su pagyrimu. Dabar jau 25 metus dirbu Vilkaviškio „Pasakos“ vaikų lopšelyje-darželyje. Anksčiau dirbau ir Kybartų ligoninėje, ir gyd. V. Lekešienės klinikoje.

– Priklausote Lietuvos aklųjų ir silpnaregių medikų draugijai „Lasmeda“. Kuo ji užsiima?

– Viena iš pagrindinių draugijos funkcijų – rūpintis savo narių kvalifikacijos kėlimu. Silpnaregiui ar nematančiam žmogui kvalifikaciją kelti bendroje grupėje su reginčiaisiais yra sunku. Jie juk negali, kaip regintieji, ekrane peržiūrėti filmuotos medžiagos, pamatyti, kokius judesius demonstruoja masažuotojas. Regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms reikia prieiti prie lektoriaus, paliesti veiksmą demonstruojančias jo rankas, grupės turi būti mažos, kad dėstytojui būtu patogu tiksliai išaiškinti ar parodyti judesius.



– Teigiama, jog vienam pojūčiui susilpnėjus išlavėja kiti, todėl silpnaregiai ir aklieji geriau jaučia, kur žmogui skauda.

– Tiesos tikrai yra. Jei puikiai matančiam žmogui užtenka daiktą pamatyti, kad suprastų, kas tai yra, tai man jį norisi ir paliesti, kad informacija būtų išsamesnė. Juokaudamas sakau, jog žiemą nedėviu kepurės, nes man vaikštant reikia ir girdėti, kompensuojant regėjimo trūkumą. Bet manau, kad pojūčius išlavinti gali kiekvienas, tik mums tai nutinka natūraliai.

– Kaip jaučiate problemines žmogaus vietas?

– Informacijos daug, reikia tiktai gebėti ją „paimti“. Problemą parodo raumenų įtampa, vadinamųjų trigerinių taškų skausmingumas, ydinga laikysena, paties žmogaus nusiskundimai ir kt. Pavyzdžiui, stuburo tarpslankstelinio disko išvarža pirštais nėra apčiuopiama, kaip žmonės kartais įsivaizduoja. Apie jos buvimą galima spręsti iš skausmo, jo plitimo, raumenų įtampos bei kitų požymių. Tačiau tiksliai ligą nustatyti turi neurologas. Mes, masažuotojai, nuspėti problemą galime, tačiau nesame gydytojai ir neturime teisės ligos diagnozuoti.



– Dėl kokių problemų žmonės dažniausiai kreipiasi į masažuotoją?

– Be abejo, dėl nugaros skausmų. O ta nugara „nelaiko“ dėl to, kad nustojome judėti. Važiuojame automobiliu iki darbo, parduotuvės, bet kur, kur galėtume nueiti ir pėsčiomis. Kitas dar mankštinasi sporto klube, bet iki jo... irgi nuvažiuoja! O pasportavęs parvažiuoja ir atsisėda žiūrėti televizoriaus. Prie judesio trūkumo prisideda ir sėdimas darbas. Yra ir kita, priešinga, problema – per didelis fizinis krūvis. Ir vienu, ir kitu atveju nugarai blogai.

Įtakos nugaros skausmams turi ir įtampa, neigiamas emocinis krūvis. Ne veltui liaudyje sakoma, kad žmogaus pečius prislėgė našta. Tad „susitaisius“ kūną mechaniškai reikėtų susitvarkyti ir emocinę pusę, tada gydymo rezultatai būtų geresni.

Be šių bėdų, nugaros skausmus gali lemti ir nušalimas.



– Vis dažniau girdime apie iškrypusius vaikų stuburus.

– Vaikai dabar irgi juda mažiau. Tėvai neveda mažųjų į darželį, nes nespėja, tad juos nuveža, o kad būtų greičiau – dar ir nuneša nuo mašinos iki grupės. Gerai, kad darželyje vaikas išbėga į lauką, mankštinasi sporto salėje, bet grįžęs namo dažnas „priauga“ prie kėdės. Pamenu, kaip viena mama atėjo pasitarti dėl vaiko nugaros – ir čia pat padavė jam telefoną, kad tas sėdėtų ramiai. Vadinasi, savo dvejų metų sūnų ji taip „nuramina“ ir namuose. Tai iškart atsiliepia laikysenai: paėmęs telefoną į rankas vaikas susigūžia, galvą palenkia prie ekrano ir sustingsta.

Tėvai didžiuojasi, jog nuo mažens prie kompiuterių, telefonų sėdintys jų vaikai yra labai gudrūs. Bet medikai teigia, kad vaiko intelekto ugdymasis priklauso nuo lytėjimo, motorikos. Mažylis daiktus pažįsta juos imdamas, čiupinėdamas, ardydamas ir kartais net sulaužydamas – juk taip jis susipažįsta su pasauliu. O paėmus telefoną motorika nedirba – užtenka tik braukyti pirštu per ekraną.

Taigi, tiek vaikas, tiek suaugęs žmogus turi judėti – mūsų prigimtis tokia. Civilizacija čia daro meškos paslaugą. Kai sėdime, mūsų pilvo raumenys susitraukia, sutrumpėja, o nugaros – išsitempia, bet jie nedirba. Per kurį laiką atsiranda įvairių laikysenos sutrikimų. Jei dar viena ranka nuolat laikoma pakelta prie kompiuterio pelės, kita nuleista žemyn ir taip persikreipę sėdime metų metus – tai sukelia ir stuburo iškrypimus, ir nugaros skausmus.



– Kaip padėti tokiais atvejais?

– Jei skausmai ūmūs, iš pradžių būtinas medikamentinis gydymas, o vėliau – ir kitos priemonės. Jeigu maudžia seniai ir chroniškai, reikėtų masažo bei įvairių reabilitacinių procedūrų. Būklei pagerėjus reikalinga nuolatinė mankšta. Bet žmonėms po masažo pagerėja, jie šiek tiek pasimankština, o paskui aptingsta ir mankštoms neberanda laiko. Tada daug laukti nereikia ir bėdos vėl atsinaujina.

Kalbant apie masažą, jis gydo ne tik nugaros skausmus. Pavyzdžiui, mažiems vaikams puikiai padeda gydant bronchitą (po medikamentinio gydymo). Masažai ir mankštos efektyvios potrauminiam gydymui, nuėmus gipsą po įvairių lūžių ir kt.

O vaikų nugaroms geriausią poveikį daro mankštos, nes masažu raumenų nesustiprinsi. Pratimų kompleksą turi parinkti specialistas, jis bent jau kelias pirmas dienas turi ir stebėti, kaip mankšta daroma. Pratimai gerų rezultatų duos tik tada, kai bus atliekami tiksliai ir sistemingai.



– Jūsų dukra dirba kineziterapeute. Ar tai – tėčio įtaka?

– Dukra matė mano darbą, bet jeigu tai būtų nepatikę, tokios specialybės ji nebūtų pasirinkusi. Rugilė dirba Gudkaimio globos namuose, ten vyksta ir mankštos, ir individualūs užsiėmimai. Kiek matau, darbas jai patinka ir sekasi gerai. Smagu, kad dukra save atrado, kaip ir aš kadaise.



– Jūsų žmona taip pat turi regos sutrikimą. Ar ji nesiryžo mokytis masažuoti?

– Ne, bet ji ir taip daug dirba. Odeta nemato, bet tvarko ir prižiūri namus, gamina maistą, rūpinasi visa šeima. Džiaugiamės jos pagalba ir labai ją vertiname. Žmonės kartais stebisi: kaip nematydamas gali blynų iškepti? O ji gali ir blynų iškepti, ir cepelinų išvirti. Šiaip ar taip, juk ir dukrą užaugino.



– O kaip Jūs pats atsipalaiduojate po darbo dienos, gal užsukate į masažo kabinetą?

– Kaip ir visi žmonės, išvažiuojame su šeima į kaimą, pasivaikščiojame po gamtą, vykstame į teatrus, koncertus. Po masažų kabinetus nevaikštau, vienas kitą tiktai kursuose pasimasažuojame – tiek ir užtenka.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---