Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

---

Prasidėjus žaidimų lauke sezonui specialistai įspėja apie smėlyje galinčius būti parazitus, kuriais nesunku užsikrėsti. Kad tėvai jaustųsi ramūs dėl atžalos sveikatos, smėlio dėžes būtina uždengti. Be to, šiandien smėlio kokybę kiekvienas gali patikrinti atnešęs mėginį į laboratoriją.

Atviras užkrato šaltinis

Neprižiūrimos, nedengiamos smėlio dėžės, esančios atvirose erdvėse, parkuose, kiemuose, dažnai tampa ne tik vaikų žaidimo, bet gyvūnų gamtinių reikalų atlikimo vieta. Su išmatomis pasišalinę parazitų kiaušinėliai, pabuvę atitinkamą laiką dirvožemyje tam tikromis sąlygomis, subręsta ir tampa pavojingi žmogui. „Mažamečiui, kuris smalsiai tyrinėja aplinką, o vėliau nenusiplovęs rankų liečia veidą, kiša pirštukus į burną, žaidžiant smėlio dėžėje užsikrėsti gyvūnų platinamomis parazitinėmis ligomis gana paprasta. Parazitų kiaušinėliai yra lipnūs, jų nuo rankų lengvai nenukratysi. Be to, pakanka vos vieno kiaušinėlio, kad žmogus įsigytų tokį „įnamį“, – pabrėžė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė Daiva Veitienė.

2016–2017 m. NVSPL parazitologams ištyrus daugiau nei 1 tūkst. Vaikų smėlio dėžių buvo rasta 15 proc. mėginių su žmogui pavojingais ir neidentifikuotais helmintų kiaušinėliais. „Iš pavojingų žmogui dominavo toksokarų kiaušinėliai. Taip pat radom askaridžių ir retai pasitaikančių smėlio mėginiuose kapiliarijų kiaušinėlių. Neidentifikuotieji kiaušinėliai galėjo būti dirvožemio nematodų, įvairių paukščių, žiurkių, pelių ar kitų gyvūnų parazitų kiaušinėliai“, – aiškino specialistė. Ištyrus arti 300 mėginių, paimtų iš viešųjų vaikų žaidimų aikštelių Vilniuje, beveik 6 proc. jų rasta vien su toksokarų kiaušinėliais. „Penkiolikoje gramų vieno mėginio buvo rasti net devyni toksokarų kiaušinėliai“, – sakė D. Veitienė.

Su išmatomis pasišalinę parazitų kiaušinėliai, pabuvę atitinkamą laiką dirvožemyje tam tikromis sąlygomis, subręsta ir tampa pavojingi žmogui.

Sukelia rimtas infekcijas

Šunų ir kačių organizme parazitai gali gyventi nesukeldami aiškių parazitinės invazijos požymių. Tačiau subrendę gyvūnų kirmėlių kiaušinėliai, per nešvarias rankas patekę į žmogaus organizmą, sukelia rimtų pažeidimų, alergines reakcijas. „Išsiritusios toksokarų lervutės keliauja ne į žarnyną, o ima „klajoti“ po visą organizmą – gali pakliūti į akį, į plaučius, inkstus, kasą, širdį, įstrigti kapiliaruose, sukelti įvairių organų ir audinių uždegimą, retais atvejais vaikas gali net apakti, o lervoms migravus į smegenis – sutrikti mažylio vystymasis. Lervos organizme gali gyventi iki kelių metų“, – aiškino specialistė. Per netvarkingus lauko tualetus, per pavasario poplūdžio vandenis, kai tualetų turinys išsilieja ant daržų, pievų ir sodų, apsemia vaikų žaidimų aikšteles, smėlio dėžes, kartu „išplaukia“ ir askaridžių kiaušinėliai. Žmoginė askaridė per dieną produkuoja apie 200 tūkst. kiaušinėlių, jie pasišalina iš žmogaus žarnyno kartu su išmatomis. „Kad užsikrėsta parazitais, gali rodyti tokie simptomai kaip neaiškus vaiką varginantis kosulys, krenkštimas, karščiavimas, žarnų spazmai“, – pastebėjo D. Veitienė.

Ragina išsitirti smėlį

Specialistė pabrėžė, kad vienintelis būdas išvengti šių ligų – pasirūpinti, kad dėžės būtų dengiamos, reguliariai keisti smėlį. „Ši svarbi informacija dažnai nepraslysta žmogui pro akis, stengiamasi laikytis rekomendacijų, tačiau kai su toksokoroze ar askaridoze susiduriama tiesiogiai, apima panika. Norint to išvengti vertėtų iš anksto išsiaiškinti, kokiame smėlyje leidžiate žaisti atžalai. Tereikia paimti ir nuvežti ištirti smėlio mėginius, tą gali padaryti kiekvienas“, – patarė NVSPL specialistė. D. Veitienės pastebėjimu, labai svarbu tinkamai paimti mėginį. Reikia nubraukti viršutinį smėlio sluoksnį ir iš maždaug 3 cm gylio paimti po 1 šaukštą iš 5–6 skirtingų smėlio dėžės vietų, visa tai supilti į vieną sandarų ir patvarų maišelį ar indelį, kad susidarytų maždaug 150–200 g mėginys. Šį mėginį pristatyti į laboratoriją.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---