|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2018-04-26 14:43
Sauliui Urbonavičiui-Samui daug labiau patinka pačiam lipti į sceną, nei vertinti kitų sugebėjimus.Vido ČERNIAUSKO nuotr. Andrius GRYGELAITIS
– Kodėl šiemet nusprendėte vieną iš atrankų surengti būtent Vilkaviškyje? – „X Faktorius“ keliauja per visą Lietuvą tam, kad būtų kuo arčiau žmonių. Reikia pripažinti, jog lietuvaičiai – gana kuklūs žmonės. Juos kartais tenka tempti už rankovių, tad tikrai ne visi talentingi asmenys ryžtasi keliauti į didesniuose miestuose vykstančias atrankas. Kartais žmonės abejoja savimi, todėl norime jiems įkvėpti drąsos. Čia – gera proga parodyti save ir pasitikrinti savo jėgas. Neretai tokiuose nedideliuose miestuose kaip Vilkaviškis esama daug talentingų žmonių. Pavyzdžiui, net britų „X Faktoriaus“ nugalėtojas Džeimsas Artūras gyveno mažame miestelyje, tačiau ryžosi ateiti į atranką ir dabar jis – pasaulinė žvaigždė! Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Iš Elektrėnų kilusi kuklioji Justė Baradulinaitė praėjusiame sezone nukeliavo iki pat superfinalo ir ten užėmė trečiąją vietą. Tikiu, kad ir Vilkaviškyje rasime kažką panašaus. Vilkaviškis man pirmiausiai asocijuojasi su tuo, jog čia buvo siuvami nutrinti džinsai. Pats Vilkaviškyje esu lankęsis labai seniai, tačiau tikiuosi, kad dabar, po visų didžiųjų šou, bus proga atvažiuoti čia ir surengti „X Faktoriaus“ dalyvių koncertą. O gal ir būsimasis šių metų „X Faktoriaus“ nugalėtojas gyvena Vilkaviškyje? – Ar šis Jūsų prodiusuojamas muzikinis talentų konkursas vis dar taip pat masina žmones, kaip ir pirmaisiais metais? – Tikrai taip! Tai bus jau šeštasis sezonas ir iki šiol nė vienas panašus šou dar nenukonkuravo „X Faktoriaus“. Dalyviai supranta, jog čia gimsta tikros žvaigždės, tokios kaip Monika Pundziūtė-Monique, Iglė ar grupė „120“. Čia galima savo karjerą pradėti realiai, o ne tik ateiti, laimėti projektą ir būti pamirštam. Aišku, nenuneigsi fakto, kad Lietuvoje mažėja žmonių, tačiau kiekvieną sezoną atrandame išskirtinių talentų. – Ką patartumėte atrankų dalyviams? – Svarbiausi yra keli niuansai: nebijoti, pasitikėti savo jėgomis ir nepervertinti galimybių. Labiausiai dalyviams koją kiša tai, jog jie pasirenka per daug sudėtingas dainas. Geriau imti paprastesnį kūrinį, bet jį sudainuoti gerai. – Esate ir pats muzikantas, ir „X Faktoriaus“ teisėjas. Ką daryti lengviau: lipti pačiam ant scenos ar vertinti kitų sugebėjimus? – Šimtą kartų maloniau pačiam lipti ant scenos ir dalytis su klausytojais savo muzika, mintimis, tekstais. Vertinti kitus – didžiulė atsakomybė. Mums kartais tenka ieškoti tinkamų žodžių vien tam, kad pasakytume dalyviui tiesą, tačiau jo neįžeistume. Niekada negalime kitiems „primesti“ savo skonio ar supratimo apie muziką. Turime būti objektyvūs. Manau, jog ne kiekvienas galėtų dirbti šį darbą. Kartais tenka susidurti ir su ne visai maloniomis situacijomis. Pavyzdžiui, kartą kitame šou „Lietuvos talentai“ viena akordeonininkė niekaip nesuprato, kodėl aš pasakiau, kad ji blogai grojo. Tuomet jai patariau paklausyti įrašo, kuriame visos jos padarytos klaidos buvo aiškiai girdimos. Manau, jog kartais žmonės tiesiog nenori girdėti tiesos apie save, nors tokių atvejų pasitaiko labai retai. Kai kada pasakyti tiesos nepavyksta ir mums, ypač tada, jei matome, kad prieš mus stovintis žmogus – labai jautrus. Nesinori jo ilgam sužlugdyti, tad tenka iš padėties suktis įvairiais kitais būdais. – O kokią muziką mėgstate Jūs pats? – Man patinka alternatyvioji muzika, pavyzdžiui, rokas. Tiesa, klausausi ir kitokių kūrinių. Tarkime, mėgstu arabų liaudies muziką, įdomios ir kitų šalių dainos. Populiarioji muzika – mano darbo įrankis, bet tai nėra tai, ką aš klausyčiausi namuose. Aš ją suprantu, atskiriu, kurie kūriniai yra geri, o kurie turės tik trumpalaikį poveikį. Tačiau ir tarp populiariosios muzikos yra labai galingų, nemirtingų dainų. Apskritai, aš vertinu gerą muziką, o žanras – nesvarbus. – Sukatės šou pasaulyje, kuriame, ne paslaptis, alkoholis ir kiti svaigalai – lengvai pasiekiami. Jūs pats jau kurį laiką nevartojate alkoholio. Kada ir kodėl žengėte šį žingsnį? – Alkoholio nevartoju jau daugiau nei dvylika metų. Prie viso to priėjau labai sąmoningai, suprasdamas, kad tai niekur neveda. Supratau, jog alkoholio vartojimas – tik laiko švaistymas, o tie draugai, kurie yra prie butelio, ir lieka tik prie butelio. Tai uždaras ratas, į kurį patekęs žmogus visiškai netobulėja. Alkoholį vartojančiam žmogui visi vakarai baigiasi, o rytai prasideda vienodai. Aš supratau, kad taip gyventi nebegaliu. Supratau, kad noriu tobulėti, o alkoholis tam trukdo. Nusprendžiau paeksperimentuoti ir išeiti iš to rato. Neneigsiu, iš pradžių tikrai reikėjo valios pastangų, tačiau naujas pasirinkimas man labai patiko ir šiandien aš galiu džiaugtis kiekvienu savo rytu. Per kelerius metus mano organizmas išsivalė ir dabar aš suprantu, jog tikrai gyvenu ir priimu sprendimus pats, o ne paveiktas kažkokių cheminių medžiagų. Gyvenimas tikrai nėra rožėmis klotas. Kiekvienam būna liūdnų dienų, tačiau ieškant natūralių išeičių jas tikrai galima surasti. Problemas „užpylus“ alkoholiu, jos tik dar labiau gilėja. Aš labai laimingas, kad man pavyko atsisakyti alkoholio, nes daugeliui žmonių tai yra tiesiog per sunku. Man irgi nebuvo lengva. Mano profesija tokia, kad tų „vaišintojų“ – apstu. Gali iš namų išeiti be cento kišenėje ir grįžti tik po savaitės. Vis dėlto reikia sugebėti atsispirti pagundoms ir suprasti, jog galima siekti ko nors daugiau, o ne vien skęsti tame užburtame rate. – O kaip vertinate dabartinių politikų bandymus kovoti su alkoholio vartojimu? – Draudimai, bausmės, baudos... Visa sistema, kuri dabar vyrauja – negera. Dabar Vyriausybė draudimais mojuoja tarsi vėzdu, tačiau visa tai gali turėti tik laikiną efektą, o realiai situacija nė kiek negerėja. Kaip važinėjo girti vairuotojai, taip ir toliau važinėja, nors jau ir į kalėjimą juos sodina už tokius nusižengimus. Niekas nesikeičia dėl to, kad pradedama ne nuo to galo. Iš pradžių žmogų reikia šviesti, o tik po to bausti. Reikia pirmiausia keisti bendrą visuomenės kultūrą, o tai politikams nėra paranku. Visa tai užtrunka pernelyg ilgai. Tiesa, reikia pabrėžti, jog kai kurie Vyriausybės įvesti pokyčiai – tikrai geri. Pavyzdžiui, sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas. Vis dėlto dar kartą pasikartosiu – svarbiausia šviesti visuomenę. Žmonės turi suvokti, kad gyvenimas turi daugiau spalvų, o ne vien tik alaus, vyno, viskio ar degtinės. – Kaip bėgant metams Jums pavyksta išlikti tokiam energingam ir jaunatviškam? – Aš stengiuosi su šiuo pasauliu žengti koja kojon. Nesėdžiu ir neverkiu, kad seniau buvo geriau. Manau, jog kiekvienas laikotarpis turi savų iššūkių ir privalumų. Stengiuosi pasiimti visus teigiamus dalykus, nespjaunu į technologijas, mokausi ir naudojuosi jomis. Nesinori sėdėti kampe ir būti susireikšminusiam, jog metų našta kažką reiškia. Nesvarbu tie metai. Svarbu tai, kaip pats jautiesi! – Ko gero, prie begalinės energijos prisideda ir tai, kad nemažai bendraujate su jaunimu, lankotės įvairiose šalies mokyklose. Ar realu, jog kada nors apsilankysite ir kurioje nors iš mūsų rajono ugdymo įstaigų? – Tikrai kartais tenka važinėti į įvairias mokyklas ir bendrauti su ten besimokančiais jaunuoliais įvairiomis temomis. Pavyzdžiui, apie patyčių daromą žalą. Paprastai, kai kas nors kur nors pakviečia, retai kada atsisakau. Jei vilkaviškiečiams aš galiu pasirodyti įdomus, jei jie nori pabendrauti, tegul kreipiasi. Neabejoju, kad rasiu laiko čia atvažiuoti.
Galerija: „X Faktorius“
Publikuota: 2018-04-26 14:43:40 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|