|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Smulkus ūkis parduoda ekologiškai užaugintas daržoves: bulves (‚Anna‘ ‚Alouette‘, ‚Vineta‘, ‚Corinna‘), morkas, burokėlius. Tel. 0 617 39 115.Galioja iki: 2024-09-19 11:34:45
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Aktualu
|
|
|
Eglės MIČIULIENĖS nuotr.
Nors atėjęs pavasaris daugybę metų su savimi atsivesdavo ir žolės deginimo entuziastus bei didesnį dėl to kylančių gaisrų skaičių, pastaraisiais metais pastebima, jog tokių nelaimių padaroma žala vis mažėja.
Sausos pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia daug rūpesčių tiek žmogui ir jo turtui, tiek gamtai. Nuo degančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, pastatus, skursta dirva, žūsta augalai, vabzdžiai, ežiai, kiškiai ir perintys paukščiai. Negana to, deganti pievos paklotė išskiria dujas, kurių sudėtyje esantys suodžiai, dervos, nesudegusios medžiagos bei neorganinės atliekos tiesiogiai žaloja sveikatą.
Vilkaviškį gelbsti derlinga žemė
Kaip teigia Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas, pastaruosius dvejus metus Vilkaviškio rajone dėl žolės deginimo didesnių gaisrų nekilo.
„Jau beveik penkerius metus gaisrų kiekis rajone gerokai sumažėjęs – šiemet dar neteko nei ieškoti padegėjų, nei išrašyti baudų. Pernai situacija buvo labai panaši. Šis pavasaris skiriasi tuo, kad deginami ir mažesni žolės plotai. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, pastaraisiais metais problemų beveik nebeturime. Vilkaviškis – žemdirbių ir derlingos žemės kraštas, todėl kiekvienas žemės plotas yra maksimaliai išnaudojamas“, – sakė V. Bakas.
Per pirmuosius šių metų mėnesius Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gesinti dėl žolės deginimo kilusių gaisrų važiavo 13 kartų, pernai – 12. Anot priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo inspektoriaus Eriko Žarskio, nors skaičiai labai panašūs, išdegintas plotas šiemet yra kur kas mažesnis – 6 ha (pernai – 14 ha), dažniausiai dega vos kelių arų plotai. „Jei lyginsime su situacija prieš dešimtmetį (2008–2009 metus), tarnyba vykdavo bent į dešimt tokių iškvietimų per dieną“, – teigė E. Žarskis.
Žolynų padegėjus išaiškinti sudėtinga, nes dažniausiai dega apleistos vietos, neturinčios pastovaus šeimininko. Anot Vilkaviškio rajono agentūros vedėjo, jei šeimininkas vietinis, čia lankosi ir dirba žemę, tuomet ir tikimybė nustatyti padegėją yra daug didesnė. Todėl kai degintojas žino, kad neliks nepastebėtas, pradeda jausti atsakomybę ir vengia rizikos.
Padėtis šalyje gerėja
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikiamais duomenimis, iki balandžio 18 d. atvirose teritorijose šalyje užfiksuoti 1675 gaisrai, iš kurių 381 gaisras kilo dėl neatsargaus žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų jas deginant. Pernai per tą patį laikotarpį atvirose teritorijose kilo 1180 gaisrų, tad šiemet jų skaičius padidėjo net 42 proc.
Nepaisant netikėto ūgtelėjimo, bendrosios žolės deginimo ir dėl to kilusių gaisrų tendencijos gerėja. 2015 metais užfiksuoti 858 žolės deginimo atvejai, 2016-aisiais – 534, o pernai jau tik 421.
Kasmet pozityvesni skaičiai rodo, jog Aplinkos ministerijos, regionų aplinkos apsaugos agentūrų ir Priešgaisrinės apsaugos departamento pastangos duoda akivaizdžių vaisių. Kaip prevencinės priemonės regionų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir aplinkos apsaugos agentūrų vykdomi reidai, per kuriuos gali būti aptinkamas ir būsimo gaisro židinys, ir užkertamas kelias naujiems padegimams. Augantis gyventojų sąmoningumas, pilietiškumas ir teisingas galimų pasekmių įsivertinimas padeda tiek laiku įvertinti pavojų, tiek apie jį pranešti.
Finansinės priemonės veikia geriausiai
Pasak V. Bako, gana didelę įtaką žolynų gaisrų skaičiaus mažėjimui daro finansinės priemonės – baudos ir sankcijos.
Įstatymai numato, jog sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia asmenims nuo 30 iki 230 eurų siekiančią baudą. Be to, pastebėjus savo žemėje ražienų ir nesugrėbtų šiaudų gaisrą, bet nesiėmus dėl to veiksmų, taip pat laukia bauda nuo 50 iki 300 eurų.
Kaip vienas iš stipriausių pastarųjų metų veiksnių, mažinančių žemės valdytojų norą deginti sausą žolę, – griežtos Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklės. V. Bakas tvirtino, kad Vilkaviškio kraštui šie reikalavimai turėjo didžiausios įtakos, nes pernykštę žolę deginantiems ūkiams gali būti priskaičiuojama 5 proc. sankcija visai jiems suteikiamai paramai.
Atsakingo deginimo taisyklės
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai draudžia deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose. Išimtys gali būti daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali turėti įtakos augalų kenkėjų plitimui) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ir smėliu.
Gyventojai kviečiami nedeginti pernykštės žolės ir atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose bei miškuose. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Užsk. 1386
Nors atėjęs pavasaris daugybę metų su savimi atsivesdavo ir žolės deginimo entuziastus bei didesnį dėl to kylančių gaisrų skaičių, pastaraisiais metais pastebima, jog tokių nelaimių padaroma žala vis mažėja. |
Sausos pernykštės žolės deginimas pavasarį kelia daug rūpesčių tiek žmogui ir jo turtui, tiek gamtai. Nuo degančios žolės ugnis persimeta į miškus, durpynus, pastatus, skursta dirva, žūsta augalai, vabzdžiai, ežiai, kiškiai ir perintys paukščiai. Negana to, deganti pievos paklotė išskiria dujas, kurių sudėtyje esantys suodžiai, dervos, nesudegusios medžiagos bei neorganinės atliekos tiesiogiai žaloja sveikatą.
Kaip teigia Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Vilkaviškio rajono agentūros vedėjas Vitas Bakas, pastaruosius dvejus metus Vilkaviškio rajone dėl žolės deginimo didesnių gaisrų nekilo.
„Jau beveik penkerius metus gaisrų kiekis rajone gerokai sumažėjęs – šiemet dar neteko nei ieškoti padegėjų, nei išrašyti baudų. Pernai situacija buvo labai panaši. Šis pavasaris skiriasi tuo, kad deginami ir mažesni žolės plotai. Palyginti su situacija prieš dešimtmetį, pastaraisiais metais problemų beveik nebeturime. Vilkaviškis – žemdirbių ir derlingos žemės kraštas, todėl kiekvienas žemės plotas yra maksimaliai išnaudojamas“, – sakė V. Bakas.
Per pirmuosius šių metų mėnesius Vilkaviškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba gesinti dėl žolės deginimo kilusių gaisrų važiavo 13 kartų, pernai – 12. Anot priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo inspektoriaus Eriko Žarskio, nors skaičiai labai panašūs, išdegintas plotas šiemet yra kur kas mažesnis – 6 ha (pernai – 14 ha), dažniausiai dega vos kelių arų plotai. „Jei lyginsime su situacija prieš dešimtmetį (2008–2009 metus), tarnyba vykdavo bent į dešimt tokių iškvietimų per dieną“, – teigė E. Žarskis.
Žolynų padegėjus išaiškinti sudėtinga, nes dažniausiai dega apleistos vietos, neturinčios pastovaus šeimininko. Anot Vilkaviškio rajono agentūros vedėjo, jei šeimininkas vietinis, čia lankosi ir dirba žemę, tuomet ir tikimybė nustatyti padegėją yra daug didesnė. Todėl kai degintojas žino, kad neliks nepastebėtas, pradeda jausti atsakomybę ir vengia rizikos.
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pateikiamais duomenimis, iki balandžio 18 d. atvirose teritorijose šalyje užfiksuoti 1675 gaisrai, iš kurių 381 gaisras kilo dėl neatsargaus žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimo bei teisės aktų reikalavimų pažeidimų jas deginant. Pernai per tą patį laikotarpį atvirose teritorijose kilo 1180 gaisrų, tad šiemet jų skaičius padidėjo net 42 proc.
Nepaisant netikėto ūgtelėjimo, bendrosios žolės deginimo ir dėl to kilusių gaisrų tendencijos gerėja. 2015 metais užfiksuoti 858 žolės deginimo atvejai, 2016-aisiais – 534, o pernai jau tik 421.
Kasmet pozityvesni skaičiai rodo, jog Aplinkos ministerijos, regionų aplinkos apsaugos agentūrų ir Priešgaisrinės apsaugos departamento pastangos duoda akivaizdžių vaisių. Kaip prevencinės priemonės regionų priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ir aplinkos apsaugos agentūrų vykdomi reidai, per kuriuos gali būti aptinkamas ir būsimo gaisro židinys, ir užkertamas kelias naujiems padegimams. Augantis gyventojų sąmoningumas, pilietiškumas ir teisingas galimų pasekmių įsivertinimas padeda tiek laiku įvertinti pavojų, tiek apie jį pranešti.
Pasak V. Bako, gana didelę įtaką žolynų gaisrų skaičiaus mažėjimui daro finansinės priemonės – baudos ir sankcijos.
Įstatymai numato, jog sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia asmenims nuo 30 iki 230 eurų siekiančią baudą. Be to, pastebėjus savo žemėje ražienų ir nesugrėbtų šiaudų gaisrą, bet nesiėmus dėl to veiksmų, taip pat laukia bauda nuo 50 iki 300 eurų.
Kaip vienas iš stipriausių pastarųjų metų veiksnių, mažinančių žemės valdytojų norą deginti sausą žolę, – griežtos Tiesioginių išmokų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotų administravimo bei kontrolės taisyklės. V. Bakas tvirtino, kad Vilkaviškio kraštui šie reikalavimai turėjo didžiausios įtakos, nes pernykštę žolę deginantiems ūkiams gali būti priskaičiuojama 5 proc. sankcija visai jiems suteikiamai paramai.
Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimai draudžia deginti žemės ūkio augalus bei jų ražienas, žolę ganyklose arba pievose. Išimtys gali būti daromos, jei laikomasi Aplinkos ministerijos patvirtintų Aplinkos apsaugos reikalavimų lauko sąlygomis deginant augalus ar jų dalis.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti (arba kompostavimas gali turėti įtakos augalų kenkėjų plitimui) ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių. Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu ir smėliu.
Gyventojai kviečiami nedeginti pernykštės žolės ir atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose bei miškuose. Pastebėjus deginamą žolę reikėtų iš karto apie tai pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Užsk. 1386
Publikuota: 2018-04-24 08:43:58
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną
* Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?
„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar taisyklinga sakyti „pamatuota nuomonė“?„Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ teikiama antroji žodžio pamatuoti reikšmė „remti, grįsti“ (pvz., pamatuoti teiginius ), taip pat žodžio pamatuotas reikšmė „pagrįstas“ (pvz., pamatuota išvada ).
Taigi pasakymai nepamatuotai didelės lėšos, pamatuota nuomonė ir panašūs yra visiškai taisyklingi ir vartotini.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|