|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Kraštiečiai
Moksleiviams apie savo verslą dažnai pasakojanti Dovilė Stonė sako, kad jos istorija – įrodymas, jog įsikibti vaikystės svajonių visai neverta.Mildos BERŽANSKAITĖS-KAŠĖTIENĖS nuotr. Eglė KVIESULAITIENĖ
Prieš aštuonerius metus Vilkaviškio „Aušros“ gimnaziją baigusi ir vienintelė rajone tuomet valstybinius egzaminus dviem šimtukais išlaikiusi Dovilė nuo mažumės svajojo studijuoti psichologiją. Individualumu ir vidine branda iš bendraamžių išsiskyrusi mergina daug skaitė ir kryptingai ruošėsi psichologijos studijoms. Tačiau studijuojant išsvajotą mokslą, ruošiantis gilinti žinias užsienyje ir tapti aukštos kvalifikacijos psichologe, viskas netikėtai apvirto taip, kad dabar Dovilės diplomas saugiai ilsisi stalčiuje. Vis dėlto mergina nesigaili studijavusi, nes įgijo daug dalykinių ir bendražmogiškų žinių, kurios praverčia ir versle, ir gyvenime. Ko gero, perversmą Dovilės planuose padarė į jos gyvenimą studijų metais įsiveržusi veganiška filosofija bei mityba. Pati gaminti maistą labai mėgstanti mergina daug bandė ir eksperimentavo. O ieškodama veganiškų receptų užsienio tinklalapiuose atkreipė dėmesį, jog į daugelio patiekalų sudėtį įeina riešutų sviestas, kuris garbinamas kaip puikus augalinių baltymų šaltinis. Pabandžiusi rasti šio produkto prekybos centruose, Dovilė nusivylė. Mat perskaičiusi etiketę pamatė, jog į „parduotuvinio“ riešutų sviesto sudėtį įeina daug cukraus, palmių aliejaus, hidrintų riebalų, kitų su sveika mityba nesiejamų ingredientų. Tada studentė nutarė pabandyti namuose pasigaminti tokį patį produktą, tik sveiką. Nors pirmasis bandymas neprilygo dabartiniam, per kelerius metus ištobulintam receptui, vis dėlto riešutų sviestas išėjo skanus, labai aromatingas, traškios, neįprastos lietuvio gomuriui tekstūros. Pirmiausia Dovilė atrastu gaminiu skubėjo pavaišinti savo geriausią draugę, vėliau verslo partnere tapusią Mildą. Ji liko sužavėta. Produktą gerai įvertino ir kiti draugai. Tačiau sau ir draugams riešutų sviesto pagamindavusi Dovilė tikrai nemanė, kad tai taps verslu. Pirmieji apie tai prakalbo būtent draugai, kurie prašydavo merginų pagaminti riešutų sviesto ir jų pažįstamiems bei artimiesiems. Net ir tada Dovilė nesijautė nei galinti, nei norinti nerti į verslą ir tikėjosi, kad gal kažkas kitas pradės gaminti tokį sveiką produktą ir jo bus galima įsigyti. – Kai niekas riešutų sviesto gamybos taip ir nesiėmė, nutarėme su Milda pačios pabandyti, – pasakojo Dovilė. – Pradėjom nuo visiško nulio, neturėjom nei verslo plano, nei pretenzijų ateičiai. Tiesiog eksperimentavome, su savo gaminiais vykome į parodas, muges. Pasakojome žmonėms apie riešutų sviestą ir davėme jo paragauti. riešutų sviestas gaminamas nedideliais kiekiais, pagal vartotojų užsakymus. Pagrindinė MB „Sviestas sviestuotas“ vertybė – produkto šviežumas, mat jokių konservuojančių medžiagų į gaminį nededama. Kai išgirdo daug pagyrų ir suprato, kad jų gaminami produktai turi perspektyvų rinkoje, merginos nusprendė imtis verslo rimtai. Tačiau būdamos studentės Dovilė ir Miglė neturėjo pinigų rimtesnėms investicijoms, o rizikuoti imti paskolą nedrįso. Todėl dirbo įvairius darbus ir vis taupė, kol nusipirko pačią paprasčiausią įrangą. Merginos labai tikėjo savo verslo perspektyva ir tuomet, kai nutarė dalyvauti Kauno savivaldybės projekte „Kauno startuoliai“, skirtam pradedantiems verslininkams. Jaunoms psichologėms, paruošusioms įtikinamą verslo planą ir išmaniai pristačiusioms savo produktą, nebuvo sunku pavergti komisijos širdis bei laimėti paramą verslui. Tai padėjo merginoms įsigyti naują gamybos įrangą, auginti verslą, o įmonei pelnyti išradingiausio startuolio titulą. – Neturėjome ambicijų per pirmus metus savo produktu užkariauti pasaulį ar pasistatyti didžiulį fabriką, – pasakojo mažosios bendrijos „Sviestas sviestuotas“ direktorė D. Stonė. – Šio plano laikomės ir dabar. Tačiau jau „išaugome“ pirmąsias patalpas, kuriose buvome įsikūrę, persikėlėme į keliskart didesnes. Taip pat pagal rinkos poreikį atsinaujinome gamybos liniją. Dovilė pasakojo, kad pats riešutų sviesto gamybos procesas nėra ilgas. Bet labai svarbu pasirinkti kokybišką žaliavą. Todėl gavusios riešutų pavyzdžius verslininkės atidžiai juos apžiūri, ištiria skonines savybes. Kai žaliava atrinkta, ji skrudinama. Merginos susikūrusios receptūras ir kiekvienos rūšies riešutus skrudina skirtingai, kad būtų išlaikytas skonis, riebalų sudėtis. Vėliau riešutai trinami, kol iš jų išsiskiria riebalai ir drėgmė. Riešutų sviestas išfasuojamas ir iškeliauja vartotojams. Svarbiausia, kad viskas atliekama rankomis ir su dideliu malonumu bei meile savo gaminiui. Anot verslininkės, riešutų sviestas gaminamas nedideliais kiekiais, pagal vartotojų užsakymus. Pagrindinė MB „Sviestas sviestuotas“ vertybė – produkto šviežumas, mat jokių konservuojančių medžiagų į gaminį nededama. Riešutų sviestą sudaro tik riešutai ir žiupsnelis druskos. Tiesa, į kai kurias rūšis dedama cinamono, kokoso, saulėgrąžų, sezamo sėklų ar aguonų. MB „Sviestas sviestuotas“ gamina 9 rūšių riešutų sviestą ir vieną sezoninį – „Kalėdinį“. Šiuo receptu Dovilė labai didžiuojasi, mat tokio pasaulyje negamina niekas. Sviestas gaminamas iš migdolų, anakardžių riešutų ir aguonų. Ši receptūra sukurta specialiai Kalėdoms, kad primintų tradicinį lietuvišką „kūčiuką“. Bene populiariausias iš visų – žemės riešutų sviestas. Jo išperkama daugiausiai, nes jis – pigiausias. Tačiau mugėse, kai pirkėjams duodama degustuoti, favoritu tampa anakardžių sviestas, nes jis švelnaus skonio, turi natūralaus saldumo. Kaune daug metų gyvenanti ir verslą plėtojanti Dovilė prisipažįsta, kad gimtajame Vilkaviškyje kol kas neturi verslo partnerių, prekiaujančių „Sviesto sviestuoto“ produkcija. Tiesa Šakiuose, iš kur kilusi jos kolegė Milda, riešutų sviesto jau seniai galima įsigyti. Tie, kam labai smalsu paragauti, produktą gali užsisakyti MB „Sviestas sviestuotas“ interneto svetainėje. Svajodamos apie savo verslo ateitį Dovilė ir Milda artimiausioje ateityje žada dar praplėsti savo gamyklėlę. Tačiau vis dažniau pagalvoja apie kavinukę, į kurią galėtų rinktis jų bendraminčiai, skanauti riešutų sviestą ir kitus patiekalus, kuriuose nėra gyvulinės kilmės produktų. Receptų knygą „Veganiška virtuvė“ išleidusios, veganiškus receptus kuriančios ir į savo tinklalapį talpinančios draugės Kaune labai pasigenda vietų, kur galėtų rinktis bendraminčiai. Merginos neabejoja, kad ir šis verslo planas joms pavyks. Publikuota: 2018-04-17 10:09:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pirmieji debatai: kandidatai į Seimą skaudžiai nesikapojo * „Bruklinas“ dar kartą perrašė rajono sporto istoriją * Vokietijos mokslininkai – apie viešnagę mūsų krašte, politiką ir Lietuvos perspektyvas Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|