Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
26 metų mergina ieško bet kokio darbo Vilkaviškyje (gali dirbti virėja, pardavėja). Tel. 8 636 69 736.
Galioja iki: 2021-03-04 09:49:57 Dezinfekuoja, valo geriamojo vandens šulinius. Tel. 8 612 60 250.
Galioja iki: 2021-03-05 11:26:34 Tvarko sodus, šalina krūmynus, išpjauna-išveža vaismedžius, pjauna nepavojingus medžius, išveža šakas, formuoja, karpo, formuoja gyvatvores, žemina tujas. Tel. 8 635 09 998.
Galioja iki: 2021-03-06 13:09:40 Moteris ieško slaugytojos, padėjėjos darbo. Turi patirties. Tel. 8 630 17 578.
Galioja iki: 2021-03-07 15:51:33 Parduoda 8 a sodą su nameliu Agrastų g. 33, Vilkaviškio miesto ribose. Tel. 8 620 85 856.
Galioja iki: 2021-03-08 15:56:57 Išsinuomotų žemės ūkio paskirties žemės Kybartų, Pajevonio, Alvito, Šeimenos ar aplinkinėse seniūnijose. Mokės brangiai, iš anksto. Tel. 8 685 09 194.
Galioja iki: 2021-03-11 08:13:47
Redakcijos darbo laikas: Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
|
Patarimai, kaip nešvaistyti maisto
Daugelio iš mūsų namuose nemažą šiukšlių dėžės turinio dalį sudaro maisto atliekos. Lengva ranka išmetame ir tuos produktus, kurie yra dar tinkami vartoti, nes tiesiog jų buvome prisipirkę per daug. Tai atrodo visai normalu ir retai susimastome, kad elgiamės neatsakingai. |
Maisto švaistymas tampa vis rimtesne problema visoje Europoje, o taip pat ir Lietuvoje. Kasmet maisto atliekos Europos Sąjungoje sudaro 88 mln. tonų arba vidutiniškai 173 kg vienam gyventojui. Lietuva iš visų ES šalių yra 19-oje vietoje pagal išmetamo maisto kiekį, kuris siekia 119 kg vienam žmogui.
Tai reiškia, kad be reikalo eikvojame ne tik maisto produktus, bet ir jų gamybos metu sunaudotus sparčiai senkančius gamtos išteklius: žemę, vandenį, energiją, žaliavas. Vien tik 1 kilogramui jautienos pagaminti sunaudojama 15 400 litrų vandens, 1 kilogramui duonos, kuri yra vienas iš dažniausiai išmetamų produktų, – 1827 litrai.
Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dioksidą ir ypatingai nuodingas metano dujas. Dėl kiekvieno pagaminto maisto kilogramo į atmosferą išmetama 4, 5 kg CO₂. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos skatina klimato atšilimą ir atneša žmonėms didelių bėdų, o užteršta aplinka kenkia sveikatai.
Taigi, verta taupiai vartoti maistą – išleisite mažiau pinigų, rūpinsitės savo ir kitų sveikata, saugosite gamtą.
Planuokite, ką pirksite
Norėdami tausiai vartoti maistą, turėtumėte laikytis keleto paprastų taisyklių. Neverta į parduotuvę užsukti kasdien, geriau tai daryti kartą per savaitę. Sudarykite savaitės valgiaraštį, susirašykite reikiamus produktus ir jų kiekius į sąrašą. Eikite į parduotuvę apsipirkti tik su pirkinių sąrašu ir jo laikykitės, nepirkite nereikalingų produktų, kurie liks nesuvartoti ir atsidurs šiukšlyne.
Nesusiviliokite akcijomis
Ypač venkite pirkti tuos produktus, kurių stengiatės nevartoti arba nemokate pagaminti. Iš vėžių gali išmušti ir siūloma galimybė nusipirkti didesnį kažkurio produkto kiekį už mažesnę kainą. Apsvarstykite, ar taip tikrai sutaupysite, ypač, jei tai produktas, kuris jūsų šeimoje nėra labai mėgstamas, jei jo galiojimo terminas trumpas. Tikėtina, kad jis nukeliaus į šiukšlių dėžę. Taigi laikykitės susidaryto produktų sąrašo ir pirkite įprastinius maisto kiekius. Milžiniški kiekiai išmetamo maisto neigiamai veikia aplinką. Didžioji dalis maisto atliekų patenka į sąvartynus, kur pūdamos išskiria anglies dioksidą ir ypatingai nuodingas metano dujas.
Kas yra šaldytuve?
Prieš eidami apsipirkti, patikrinkite, kokių produktų dar yra jūsų šaldytuve. Gal užmiršote, kad dar turite grietinės ar pieno ir parduotuvėje jų nusipirksite dar. Pažiūrėkite ir į maisto spinteles, kur sudėtos kruopos, makaronai, sausi pusryčiai, čia galite aptikti seniai pamirštų „lobių“.
Gaminkite saikingai, kontroliuokite porcijas
Jūs tikriausiai puikiai žinote, kiek maždaug suvalgo jūsų šeimos nariai. Jei esate tik dviejų asmenų šeima, neprivirkite didelių puodų, kaip visai kompanijai. Taip pat svarbi porcijų dydžio kontrolė. Į lėkštę dėkite maisto tiek, kiek tas šeimos narys paprastai suvalgo, neprikraukite kalno su kaupu, nes pusę jo teks išmesti.
Taupyti padės šaldiklis
Jei pagaminote per daug maisto ir visko nesuvalgėte, neišmeskite to, kas liko. Likučius galima užšaldyti ir pasidaryti atsargų vėlesniam vartojimui. Jei patys auginate uogas, vaisius ir daržoves, tikriausiai nuėmę derlių visko nespėjate suvalgyti. Išgelbėkite juos nuo šiukšlių dėžės – užšaldykite ir galėsite skanauti visus metus.
Suvartokite likučius
Gali būti, kad nepavyko tiksliai apskaičiuoti gaminamo maisto kiekio ir po pietų ar vakarienės liko bulvių, kruopų ar varškės. Iš jų kitai dienai galima pagaminti puikių patiekalų, tik šeimininkei reikia pasitelkti savo kūrybingumą, ar tiesiog panaršyti internete ir paieškoti naujų receptų.
Publikuota: 2018-04-11 10:19:22
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
|
 
* Vilkaviškis pagal projektų skaičių pirmauja regione * Garsus imunologas kviečia nesibaiminti dėl vakcinų * MPRC Vilkaviškio skyrius naudojasi suteiktu šansu Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
„Augimvietė“ ar „augavietė“? Darybiškai taisyklingas žodis yra augavietė (veiksmažodžio ir daiktavardžio dūrinys, plg. kirtavietė), terminas augavietė teikiamas „Aplinkos apsaugos terminų žodyne“ (Vilnius, 2000, p. 55), jis vartojamas ir teisės aktuose. Augimvietė – neteiktinas terminas.
Šūksniai
Statistika
|