|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2018-04-05 15:44
|
|
|
Išdegė 1,5 ha pievos tarp „Santa Barbaros“ pastato ir apleisto medinio statinio, kurio aplinka paversta šiukšlynu.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Kalbant net ir apie pernykštės žolės deginimą galima pastebėti dvi puses: gerą ir blogą. Gera – ta, kad Suvalkijoje pievų gaisrų kyla vis mažiau. Blogoji – kad pievas padegantys asmenys taip ir lieka nenustatyti.
Pastatų kryptimi
Kiekvienas metų laikas turi „savo“ gaisrus. Štai kūrenimo sezonas jau sparčiai artėja link pabaigos, tad kartu retėja ir gaisrų, kylančių dėl nevalytų dūmtraukių ar į konteinerius supiltų neatvėsintų pelenų.
Tačiau prasideda metas, kai ima degti pernykštė žolė, visokie apleisti, nenušienauti šabakštynai. O nuo jų ugnis kartais persimeta ir ten, kur nebuvo planuota – į miškus, pastatus ir kitą turtą.
Šis pavasaris dar mažai džiugino gražiais orais. Vis dėlto ir per tas kelias dienas, kai vos apdžiūvo laukai, Vilkaviškio rajone kilo trys gaisrai.
Visais trimis atvejais liepsna slinko pastatų link.
Įtarė jaunimą
Pirmasis gaisras atviroje teritorijoje šiais metais kilo kovo 20 d. Baraučiznos kaime (Šeimenos sen.). Ugnis įsiplieskė vidury dienos, prie pat magistralinio kelio Kybartai–Marijampolė. Gaisras kilo visai netoli „Santa Barbaros“ kavinės, tad liepsnoms slenkant pievomis pastatui kilo reali grėsmė supleškėti antrą kartą (vienąkart jis jau buvo smarkiai nuniokotas gaisro).
Iškviesti ugniagesiai pievos gaisrą nuslopino. Nudegė apie 1,5 ha senos žolės, tačiau pastato ugnis nepalietė.
Į gaisravietę atvykusiems pareigūnams netoliese gyvenanti moteris pasakojo, kad sklypo savininkai čia beveik nesilanko, ir svarstė, ar gaisro nesukėlė šiose vietose apsilankantys Serdokų kaimo paaugliai. Už „Santa Barbaros“ pastato nuo pagrindinio kelio užstotas pylimo stūkso dar kadaise savininkų pastatytas medinis lauko statinys. Aplink jį – nemažas šiukšlynas: mėtosi tušti buteliai, skardinės, įvairios pakuotės ir kitos šiukšlės.
Kitą dieną į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą prisistatė sklypo savininkės sūnus. Jis tvirtino šioje vietoje seniai besilankęs, tad kas galėjo sukelti žolės gaisrą teigė neįsivaizduojantis.
Tačiau bent jau šiukšlyną teritorijoje vyras aplinkosaugininkams pasižadėjo artimiausiu metu likviduoti.
Kaltino kaimyną
Kitą dieną žolė užsiliepsnojo Didžiųjų Šelvių kaime, Giedrių gatvėje.
Šioje vietoje taip pat yra keletas statinių, šiltnamis, įvairios technikos, tad ugnis vėlgi kėlė nemažą grėsmę.
Atvažiavusiems ugniagesiams gretimo sklypo šeimininkas tvirtino, kad pievą padegė jos savininkas. „Pats su juo bendravau, mačiau, kaip jis nuėjo į tą pusę, o paskui iš ten pasirodė dūmai ir ugnis“, – tvirtino vyras.
Tuo tarpu savininkas ir jo žmona pareigūnams dievagojosi, kad jie patys pamatė ugnį ir iškart puolė ją gesinti, o kaimynas esą jį juodina, nes abu nesutariantys nuo senų laikų.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) inspektoriai dar aiškinasi šio gaisro aplinkybes, žada patikrinti, ar padegimo momento neužfiksavo teritorijoje esanti vaizdo kamera.
Slinko namo link
Dar vienas gaisras kilo prie to paties Kybartų–Marijampolės kelio: Rūdos kaimo ribose užsiliepsnojo sena žolė ir krūmynai.
Prie nudegusio ploto esančios mėsos gaminių įmonės vadovas Rokas Naujokaitis pasakojo, jog darbo dienai baigiantis gaisrą pastebėjo jau namo susiruošę darbuotojai. R. Naujokaitis pats su žmonėmis išbėgo laukan ir puolė slopinti pieva slenkančią ugnį.
Tiesa, liepsną nuo įmonės pastatų „atkirto“ vandens kanalas, tačiau ugnis labai sparčiai slinko link gyvenamojo namo, stovinčio už kelių šimtų metrų. Tad žmonės čiupo gesintuvus ir nulėkė su jais į kitą degančio ploto pusę, link pastato. Darbą užbaigė netrukus atvažiavę gaisrininkai.
Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė, jog šį sklypą daug metų nuomojasi užsienyje gyvenanti moteris. Tad kone dvidešimt metų žemė palikta, anot seniūno, Dievo valiai, joje keroja brūzgynai.
„Jau porą kartų kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji imtųsi kokių nors priemonių dėl apleistos, neprižiūrimos žemės. O nuo ko tie brūzgynai užsidegė, ar nuo kokios stiklo šukės, ar kas nuorūką numetė, o gal ir tyčia pakūrė – kas dabar pasakys“, – kalbėjo seniūnas.
Numatytos baudos
Šiemet atvirose visos Lietuvos teritorijose per pirmus tris mėnesius jau kilo 621 gaisras, išdegė per 41 tūkst. arų žolės.
Taigi vos trys žolės gaisrai mūsų rajone rodo visai neblogą situaciją, ir Suvalkiją pavasariais pleškančiai Rytų Lietuvai galima beveik pateikti kaip gero ūkininkavimo pavyzdį.
Tačiau net ir vienas žolės gaisras gali sukelti labai liūdnų pasekmių. Šiemet Vilniaus apskrityje vieno sklypo savininkei padegus žolę kartu sudegė ir keletas pastatų bei automobilių. Laimei, žmonių aukų nėra, bet jų taip pat pasitaiko kone kasmet.
Pareigūnai primena, kad pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių (nepranešant ugniagesiams ar nebandant užgesinti patiems), žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda. Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.
Pagauti sunku
Vis dėlto nubausti žolės padegėjus, anot pareigūnų, labai sunku.
Štai pernai pavasarį mūsų rajone gesinti pievų ugniagesiai važiavo 12 kartų (nudegė apie 14 ha žolės), ražienas gesino 4 kartus (nudegė 13 ha). Nė vienu atveju padegėjai nustatyti nebuvo.
„O kaip juos nustatysi, jei už rankos nepričiupai. Kartais ilgai užtrunka vien išsiaiškinti, kam iš tiesų priklauso teritorija“, – aiškino Vilkaviškio PGT vyresn. inspektorius Erikas Žarskis.
Aplinkosaugininkai teigia, kad paprasčiausia, kai apie nudegusius laukus galima pranešti Nacionalinei žemės tarnybai, kad žemdirbiams už gaisro nuniokotus plotus nebūtų skirtos išmokos. Tačiau dabar dauguma ūkininkų savo žemes prižiūri tvarkingai, o dega niekur nedeklaruoti šabakštynai, už kuriuos išmokų ir taip niekas nemoka.
Kalbant net ir apie pernykštės žolės deginimą galima pastebėti dvi puses: gerą ir blogą. Gera – ta, kad Suvalkijoje pievų gaisrų kyla vis mažiau. Blogoji – kad pievas padegantys asmenys taip ir lieka nenustatyti. |
Kiekvienas metų laikas turi „savo“ gaisrus. Štai kūrenimo sezonas jau sparčiai artėja link pabaigos, tad kartu retėja ir gaisrų, kylančių dėl nevalytų dūmtraukių ar į konteinerius supiltų neatvėsintų pelenų.
Tačiau prasideda metas, kai ima degti pernykštė žolė, visokie apleisti, nenušienauti šabakštynai. O nuo jų ugnis kartais persimeta ir ten, kur nebuvo planuota – į miškus, pastatus ir kitą turtą.
Šis pavasaris dar mažai džiugino gražiais orais. Vis dėlto ir per tas kelias dienas, kai vos apdžiūvo laukai, Vilkaviškio rajone kilo trys gaisrai.
Visais trimis atvejais liepsna slinko pastatų link.
Pirmasis gaisras atviroje teritorijoje šiais metais kilo kovo 20 d. Baraučiznos kaime (Šeimenos sen.). Ugnis įsiplieskė vidury dienos, prie pat magistralinio kelio Kybartai–Marijampolė. Gaisras kilo visai netoli „Santa Barbaros“ kavinės, tad liepsnoms slenkant pievomis pastatui kilo reali grėsmė supleškėti antrą kartą (vienąkart jis jau buvo smarkiai nuniokotas gaisro).
Iškviesti ugniagesiai pievos gaisrą nuslopino. Nudegė apie 1,5 ha senos žolės, tačiau pastato ugnis nepalietė.
Į gaisravietę atvykusiems pareigūnams netoliese gyvenanti moteris pasakojo, kad sklypo savininkai čia beveik nesilanko, ir svarstė, ar gaisro nesukėlė šiose vietose apsilankantys Serdokų kaimo paaugliai. Už „Santa Barbaros“ pastato nuo pagrindinio kelio užstotas pylimo stūkso dar kadaise savininkų pastatytas medinis lauko statinys. Aplink jį – nemažas šiukšlynas: mėtosi tušti buteliai, skardinės, įvairios pakuotės ir kitos šiukšlės.
Kitą dieną į rajono Aplinkos apsaugos agentūrą prisistatė sklypo savininkės sūnus. Jis tvirtino šioje vietoje seniai besilankęs, tad kas galėjo sukelti žolės gaisrą teigė neįsivaizduojantis.
Tačiau bent jau šiukšlyną teritorijoje vyras aplinkosaugininkams pasižadėjo artimiausiu metu likviduoti.
Kitą dieną žolė užsiliepsnojo Didžiųjų Šelvių kaime, Giedrių gatvėje.
Šioje vietoje taip pat yra keletas statinių, šiltnamis, įvairios technikos, tad ugnis vėlgi kėlė nemažą grėsmę.
Atvažiavusiems ugniagesiams gretimo sklypo šeimininkas tvirtino, kad pievą padegė jos savininkas. „Pats su juo bendravau, mačiau, kaip jis nuėjo į tą pusę, o paskui iš ten pasirodė dūmai ir ugnis“, – tvirtino vyras.
Tuo tarpu savininkas ir jo žmona pareigūnams dievagojosi, kad jie patys pamatė ugnį ir iškart puolė ją gesinti, o kaimynas esą jį juodina, nes abu nesutariantys nuo senų laikų.
Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) inspektoriai dar aiškinasi šio gaisro aplinkybes, žada patikrinti, ar padegimo momento neužfiksavo teritorijoje esanti vaizdo kamera.
Dar vienas gaisras kilo prie to paties Kybartų–Marijampolės kelio: Rūdos kaimo ribose užsiliepsnojo sena žolė ir krūmynai.
Prie nudegusio ploto esančios mėsos gaminių įmonės vadovas Rokas Naujokaitis pasakojo, jog darbo dienai baigiantis gaisrą pastebėjo jau namo susiruošę darbuotojai. R. Naujokaitis pats su žmonėmis išbėgo laukan ir puolė slopinti pieva slenkančią ugnį.
Tiesa, liepsną nuo įmonės pastatų „atkirto“ vandens kanalas, tačiau ugnis labai sparčiai slinko link gyvenamojo namo, stovinčio už kelių šimtų metrų. Tad žmonės čiupo gesintuvus ir nulėkė su jais į kitą degančio ploto pusę, link pastato. Darbą užbaigė netrukus atvažiavę gaisrininkai.
Gižų seniūnas Romas Kučiauskas sakė, jog šį sklypą daug metų nuomojasi užsienyje gyvenanti moteris. Tad kone dvidešimt metų žemė palikta, anot seniūno, Dievo valiai, joje keroja brūzgynai.
„Jau porą kartų kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą, kad ji imtųsi kokių nors priemonių dėl apleistos, neprižiūrimos žemės. O nuo ko tie brūzgynai užsidegė, ar nuo kokios stiklo šukės, ar kas nuorūką numetė, o gal ir tyčia pakūrė – kas dabar pasakys“, – kalbėjo seniūnas.
Šiemet atvirose visos Lietuvos teritorijose per pirmus tris mėnesius jau kilo 621 gaisras, išdegė per 41 tūkst. arų žolės.
Taigi vos trys žolės gaisrai mūsų rajone rodo visai neblogą situaciją, ir Suvalkiją pavasariais pleškančiai Rytų Lietuvai galima beveik pateikti kaip gero ūkininkavimo pavyzdį.
Tačiau net ir vienas žolės gaisras gali sukelti labai liūdnų pasekmių. Šiemet Vilniaus apskrityje vieno sklypo savininkei padegus žolę kartu sudegė ir keletas pastatų bei automobilių. Laimei, žmonių aukų nėra, bet jų taip pat pasitaiko kone kasmet.
Pareigūnai primena, kad pastebėjus savo žemėje gaisrą ir nesiimant priešgaisrinės apsaugos priemonių (nepranešant ugniagesiams ar nebandant užgesinti patiems), žemės savininkai gali būti nubausti nuo 50 iki 300 eurų bauda. Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.
Vis dėlto nubausti žolės padegėjus, anot pareigūnų, labai sunku.
Štai pernai pavasarį mūsų rajone gesinti pievų ugniagesiai važiavo 12 kartų (nudegė apie 14 ha žolės), ražienas gesino 4 kartus (nudegė 13 ha). Nė vienu atveju padegėjai nustatyti nebuvo.
„O kaip juos nustatysi, jei už rankos nepričiupai. Kartais ilgai užtrunka vien išsiaiškinti, kam iš tiesų priklauso teritorija“, – aiškino Vilkaviškio PGT vyresn. inspektorius Erikas Žarskis.
Aplinkosaugininkai teigia, kad paprasčiausia, kai apie nudegusius laukus galima pranešti Nacionalinei žemės tarnybai, kad žemdirbiams už gaisro nuniokotus plotus nebūtų skirtos išmokos. Tačiau dabar dauguma ūkininkų savo žemes prižiūri tvarkingai, o dega niekur nedeklaruoti šabakštynai, už kuriuos išmokų ir taip niekas nemoka.
Galerija: Dega pievos
Publikuota: 2018-04-05 15:44:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|