|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Klampučių-Kumečių dvaras, XVIII a., Klampučiai, Vilkaviškio raj.
Pagal V. Rybarskio projektą 1883 m.pristatytas antrasis aukštas centrinei rūmų daliai. Valdė: Skomskiai, Ungulevičius, Eidziatavičiai, Vitemanas, F.G.Ničmanas.
Berods trys metai prabėgo, kai paskutinį kartą lankiausi Klampučių dvare. Nežinau ar per tuos metus kas pasikeitė į gerąją pusę (apie blogąją nesinori net pagalvoti ), bet kažkodėl nenoriu tuo tikėti. Ypač po parduodamų nugriovimui dvarų skelbimų. Kaskart sugrįždama prie Suvalkijos krašto dvarų temos, vis labiau pykstu, kodėl Lietuvoje nesaugomas, o naikinamas kultūros paveldas. Kiek šis kraštas turėjo ir būtų turėjęs dvarų ! Ir ne tik Paežerių dvaras garsintų Vilkaviškio kraštą, bet Klampučių, Bartninkų, Šūklių, Vinkšnupių, Vilkupių, Vilkaviškio, Kataučiznos, Vembrių ( Lakštučių ) ir t.t. Dabar gi ten dvarai nugriauti, išnešioti, kurie dar likę, stovi it kokios pamėklės.
Klampučių - Kumečių dvare ilgai veikė mokykla (1946 -1988 ). Gyventojų pasakojimu, pastačius naują mokyklą dvaras pavirto vaiduokliu. Dar pasakojama, kad dvaro rūmuose grindys buvo išklotos marmuro plytelėmis, sienas puošė paveikslai, daugiausia religinio turinio. Vyravo ir kitokia sienų puošybos apdaila: ornamentai ant tinko, apmušalai, plytelės. Ne tik dvaro rūmai, bet ir kumetynas, tvartai, kiti ūkiniai pastatai buvo mūriniai. Dvarą supo išpuoselėtas parkas į kurį vedė ąžuolų ir liepų alėjos, kiek toliau – riešutų alėja. Už riešutų alėjos augo sodas; kriaušės, slyvos, obelys, avietynas. Į sodą vedė akmenimis grįsti takeliai, žydėjo sumaniai apsodinti gėlynai, o parką supo neukšta medinė tvora su užkabinamais varteliais.
Visai nenuostabu, kad amžių sandūroje dvaras turėjo ne vieną šeimininką, kiek įdomiau- besikeičiantys dvaro pavadinimai.
XVIII a.antroje pusėje Klampučių dvaras priklausė Smolensko žemės raštininkui Eidziatavičiui. Jėzuitams suteikus Francijampolio vardą, dvaras kurį laiką oficialiai juo ir vadintas.1821 m.dvarą su karčema valdė Vitemanas, vėliau Frederikas Gustavas Ničmanas. Valdant šiam ponui dvaras turėjo Klaukupio pavadinimą.
Dar vienas svarbus istorinis įvykis: dvare gimė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis ( 1864 m.). Vėliau šis dvarininkas įsigijo dar keletą dvarų. Čia gyvenęs ir rašytojas A.Herbačiauskas.1903 - 1907 m. dvarą valdė koks tai Hesko Jofe, Mordhelio sūnus. 1914 m. dvaro savininku paminėtas Ungulevičius, valdęs ir Vembrių dvarą. Jam pasitraukus rūmuose šeimininkavo kumečiai, todėl dvarui prigijo Kumečių vardas. Lenkų istorikai tvirtina, kad po Ungulevičių valdymo pono žmona ilgai reiškė pretenzijas į dvarą. Sako, tokias teises į jį turėjo ir Pranas Mlynarskis.
Didesnioji dvaro dalis tarpukariu priklausė valstybei, o kitą dalį nuosavybės ar nuomos teise tvarkė Bačkus. Dvaro pastatai labai nukentėjo karo metu.
Apie 1925 m. vietoj senojo Kumečio dvaro vardo vis dažniau minimas Klampučių ( tuo metu kelių km atstumu Vilkaviškio apskrityje buvo du Kumečių dvarai, įnešę istorijai painiavos ). Po žemės reformos dvarui paliktas žemes nuomavo kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio brolis Mykolas. Iš pradžių jie įsikūrė grafų Tiškevičių dvare Išlauže, o po kelerių metų visam laikui išsikėlė į Klampučius.
Parkas ir dvaras nukentėjo per tyčinį 1932 m. gaisrą. Artėjant antrajai sovietų okupacijai Gustaičiams teko palikti Klampučius. Visgi Gustaičiai tebuvo tik nuomininkai šio dvaro, o ne savininkai. Vėliau jiems tai reikėjo ne kartą aiškinti. Žymiausias iš Gustaičių - Algirdas Gustaitis. Jis buvo istorikas, žurnalistas rašytojas, kartografas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas. A. Gustaitis išvedė naują pašto karvelių veislę "Lietuvos auksiniai", kuriuos naudojo net Lietuvos karo technikos štabas.
Kadangi vienas šalia kito stovėjo trys Kumečių dvarai, net ir istorikams sunku pateikti tikruosius Klampučių dvaro faktus, nesupainiojus jų su kitais...
Man labai gaila, kad nyksta tokie "palociai". Viduje tiek kambarių, kad net visus apeiti sunku. Tik pasidžiaugti nelabai yra kuo ir kuo toliau, tuo mažiau to džiaugsmo belieka...
Laiko gijos
Klampučių-Kumečių dvaras, XVIII a., Klampučiai, Vilkaviškio raj. |
Pagal V. Rybarskio projektą 1883 m.pristatytas antrasis aukštas centrinei rūmų daliai. Valdė: Skomskiai, Ungulevičius, Eidziatavičiai, Vitemanas, F.G.Ničmanas.
Berods trys metai prabėgo, kai paskutinį kartą lankiausi Klampučių dvare. Nežinau ar per tuos metus kas pasikeitė į gerąją pusę (apie blogąją nesinori net pagalvoti ), bet kažkodėl nenoriu tuo tikėti. Ypač po parduodamų nugriovimui dvarų skelbimų. Kaskart sugrįždama prie Suvalkijos krašto dvarų temos, vis labiau pykstu, kodėl Lietuvoje nesaugomas, o naikinamas kultūros paveldas. Kiek šis kraštas turėjo ir būtų turėjęs dvarų ! Ir ne tik Paežerių dvaras garsintų Vilkaviškio kraštą, bet Klampučių, Bartninkų, Šūklių, Vinkšnupių, Vilkupių, Vilkaviškio, Kataučiznos, Vembrių ( Lakštučių ) ir t.t. Dabar gi ten dvarai nugriauti, išnešioti, kurie dar likę, stovi it kokios pamėklės.
Klampučių - Kumečių dvare ilgai veikė mokykla (1946 -1988 ). Gyventojų pasakojimu, pastačius naują mokyklą dvaras pavirto vaiduokliu. Dar pasakojama, kad dvaro rūmuose grindys buvo išklotos marmuro plytelėmis, sienas puošė paveikslai, daugiausia religinio turinio. Vyravo ir kitokia sienų puošybos apdaila: ornamentai ant tinko, apmušalai, plytelės. Ne tik dvaro rūmai, bet ir kumetynas, tvartai, kiti ūkiniai pastatai buvo mūriniai. Dvarą supo išpuoselėtas parkas į kurį vedė ąžuolų ir liepų alėjos, kiek toliau – riešutų alėja. Už riešutų alėjos augo sodas; kriaušės, slyvos, obelys, avietynas. Į sodą vedė akmenimis grįsti takeliai, žydėjo sumaniai apsodinti gėlynai, o parką supo neukšta medinė tvora su užkabinamais varteliais.
Visai nenuostabu, kad amžių sandūroje dvaras turėjo ne vieną šeimininką, kiek įdomiau- besikeičiantys dvaro pavadinimai.
XVIII a.antroje pusėje Klampučių dvaras priklausė Smolensko žemės raštininkui Eidziatavičiui. Jėzuitams suteikus Francijampolio vardą, dvaras kurį laiką oficialiai juo ir vadintas.1821 m.dvarą su karčema valdė Vitemanas, vėliau Frederikas Gustavas Ničmanas. Valdant šiam ponui dvaras turėjo Klaukupio pavadinimą.
Dar vienas svarbus istorinis įvykis: dvare gimė Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis ( 1864 m.). Vėliau šis dvarininkas įsigijo dar keletą dvarų. Čia gyvenęs ir rašytojas A.Herbačiauskas.1903 - 1907 m. dvarą valdė koks tai Hesko Jofe, Mordhelio sūnus. 1914 m. dvaro savininku paminėtas Ungulevičius, valdęs ir Vembrių dvarą. Jam pasitraukus rūmuose šeimininkavo kumečiai, todėl dvarui prigijo Kumečių vardas. Lenkų istorikai tvirtina, kad po Ungulevičių valdymo pono žmona ilgai reiškė pretenzijas į dvarą. Sako, tokias teises į jį turėjo ir Pranas Mlynarskis.
Didesnioji dvaro dalis tarpukariu priklausė valstybei, o kitą dalį nuosavybės ar nuomos teise tvarkė Bačkus. Dvaro pastatai labai nukentėjo karo metu.
Apie 1925 m. vietoj senojo Kumečio dvaro vardo vis dažniau minimas Klampučių ( tuo metu kelių km atstumu Vilkaviškio apskrityje buvo du Kumečių dvarai, įnešę istorijai painiavos ). Po žemės reformos dvarui paliktas žemes nuomavo kunigo ir poeto Motiejaus Gustaičio brolis Mykolas. Iš pradžių jie įsikūrė grafų Tiškevičių dvare Išlauže, o po kelerių metų visam laikui išsikėlė į Klampučius.
Parkas ir dvaras nukentėjo per tyčinį 1932 m. gaisrą. Artėjant antrajai sovietų okupacijai Gustaičiams teko palikti Klampučius. Visgi Gustaičiai tebuvo tik nuomininkai šio dvaro, o ne savininkai. Vėliau jiems tai reikėjo ne kartą aiškinti. Žymiausias iš Gustaičių - Algirdas Gustaitis. Jis buvo istorikas, žurnalistas rašytojas, kartografas, lietuvių ir prūsų kultūrų tyrinėtojas. A. Gustaitis išvedė naują pašto karvelių veislę "Lietuvos auksiniai", kuriuos naudojo net Lietuvos karo technikos štabas.
Kadangi vienas šalia kito stovėjo trys Kumečių dvarai, net ir istorikams sunku pateikti tikruosius Klampučių dvaro faktus, nesupainiojus jų su kitais...
Man labai gaila, kad nyksta tokie "palociai". Viduje tiek kambarių, kad net visus apeiti sunku. Tik pasidžiaugti nelabai yra kuo ir kuo toliau, tuo mažiau to džiaugsmo belieka...
Laiko gijos
Publikuota: 2018-04-03 10:46:47
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|