„Santaka“ / Dar kartą apie erkes / Aktualu

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Aktualu

Dalinkitės:  


Dar kartą apie erkes


Erkės – laikini žmogaus ir gyvūnų parazitai.Daugumai erkių reikalingas kitas gyvas padaras, šiuo atveju gyvūnas arba žmogus, kurio krauju erkė maitinasi.

Erkė yra ypatinga tuo, kad jai reikia gerokai daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu įsisiurbusios erkės nepastebime, ji gali gerti kraują iki 15 dienų. Erkės yra ne tik agresyvūs kraujasiurbiai, bet ir ligų platintojai. Lietuvoje paplitusios kietosios erkės, jų galime rasti praktiškai visuose miškuose ir parkuose. Infekcinių ligų, tokių kaip Erkinis encefalitas ir Laimo liga, platintoja yra Europinė miško erkė – Ixodes ricinus (1 pav.) Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai auga.

Erkinis encefalitas (EE) - tai sunki gamtinė židininė virusinė liga, sukeliama erkinio encefalito viruso (EEV), pažeidžianti galvos smegenis, jų dangalus ar periferinius nervus. EE yra viena iš svarbiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys invalidumą. Erkiniu encefalitu sergama daugelyje pasaulio šalių. Ligos sukėlėjas. Erkinio encefalito sukėlėjai nuolat cirkuliuoja gamtoje – virusai parazituoja stuburinių (daugiausia graužikų) ir voragyvių (erkių) organizmuose. Erkių organizme virusas randama seilėse. Didelis erkinio encefalito virusų paplitimas yra Baltijos šalyse, Čekijoje, Slovakijoje, Suomijoje, rytinėje Švedijos pakrantėje, Pietinėje Vokietijoje. Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu? Erkiniu encefalitu užsikrėsti galima įsisiurbus erkei arba vartojant termiškai neapdorotą pieną ar jo produktus. Virinant pieną erkinio encefalito virusas žūsta per 2 minutes, veikiant 70 ºC temperatūrai – per 5 minutes. EE simptomai: EE inkubacinis periodas trunka 2 – 28 dienas, vidutiniškai 7 – 14 dienų. Ligos eiga 80 proc. atvejų yra dvibangė - pirmiausia pajuntami gripą primenantys požymiai: iki 38-38, 5 laipsnio pakyla kūno temperatūra, būdingas bendras silpnumas, kaulų laužymas, nuovargis, nežymus galvos skausmas, svaigimas, gali kiek papykinti. Po 5 -7 dienų simptomai aprimsta ir 5-8 dienas žmogus jaučiasi visai neblogai. Apie 30 proc. užsikrėtusių asmenų išsivysto antra ligos fazė ir tada išryškėja centrinės nervų sistemos (CNS) pažeidimo simptomai - stiprūs galvos skausmai, lydimi pykinimo, vėmimo, sąmonės, mąstymo sutrikimo, traukulių, pusiausvyros sutrikimo, paralyžių. Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito? Pagrindinė priemonė išvengti susirgimo šia sunkia liga yra profilaktiniai skiepai nuo erkinio encefalito. Atlikus vakcinaciją du kartus, su 1-3 mėnesių pertrauka tarp skiepų, imunitetas susiformuoja vieneriems metams. Po metų suleidus dar vieną skiepo dozę atsparumas ligai prasitęsia dar trejiems metams. Paskui papildomai skiepytis patartina kas trejus–penkerius metus. Laimo liga. Laimo liga (LL) - tai lėtinė ar recidyvuojančios eigos transmisinė gamtinė židininė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus bei sistemas. Laimo ligą sukelia bakterija (B.burgdorferi), kurią perneša Ixodes genties erkės. Laimo liga yra dažniausia pernešėjų platinama liga. Lietuvoje kasmet užregistruojamas didėjantis sergančių skaičius 2500 – 3000 per metus.


Kaip užsikrečiama Laimo liga? Žmogaus užsikrėtimo Laimo liga principas panašus į erkinio encefalito. Siurbdama kraują, erkė į žaizdą suleidžia skysčius, kuriuose yra LL sukėlėjų. Jei erkė nedelsiant pašalinama po įsiurbimo, infekcijos rizika žmonėms labai sumažėja. Simptomai. Laimo liga yra daugiasistemė liga, kuri gali pažeisti įvairių sričių audinius. Ligos kliniką galima suskirstyti į tris etapus, tačiau perėjimas nuo ankstyvos stadijos prie vėlyvesnės ne visada pastebimas. I stadija: lokalizuota klaidžiojanti eritema (rausva dėmė) įkandimo vietoje, kuri atsiranda apie 60–80 proc. atvejų per 2–30 dienų nuo erkės įkandimo. II stadija. Jei asmuo negydomas, infekcija išplinta ir pažeidžia nervų sistemą, sąnarius ir/ar širdį. Ji gali trukti kelias dienas ar savaites. Neuroboreliozė pasireiškia apie 20 proc. Laimo ligos atvejų, artritas – 10 proc., o karditai yra reti. III stadija. Lėtinė liga yra reta. Ji pasireiškia sąnarių ypač kelių, odos pažeidimais. Gydymas. Gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus Laimo liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai. Vakcinos nuo Laimo ligos nėra. Erkių gausą mažinančios priemonės:  tinkama parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomų miškų priežiūra: žolė šienaujama nuo ankstyvo pavasario, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm., menkaverčiai krūmai iškertami, miško darbų atliekos, išvartos, nupjauta žolė išvežama arba sudeginama, pasivaikščiojimo takai ir takai, vedantys vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link, praplatinami. Individualios apsaugos priemonės:  Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save ir bendrakeleivius. Aptiktas per drabužius ropojančias erkes sunaikinti.  Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti garai priglundančią kepurę, gobtuvą.  Repelentai (nariuotakojus atbaidančios medžiagos). Repelentais apruošiamos atviros žmogaus kūno vietos (veidas, kaklas, rankos). Repelentais galima apruošti ir gamtoje dėvimus drabužius. Apsaugos efektyvumas priklauso nuo repelento sudėties bei nariuotakojo jautrumo panaudotoms medžiagoms. Visų repelentų poveikis yra trumpalaikis.




Edita Jankienė

Visuomenės sveikatos specialistė





Publikuota: 2018-03-26 11:02:03

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai